Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl 2016-01-12 įvykio), ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl 2016-01-25 įvykio), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 12 d. apie 17 val., ištraukęs pakabinamos spynos laikymo ąselę ir atidaręs duris, įsibrovė į A. J. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir iš čia pasikėsino pagrobti svetimą – 210 eurų bendros vertės turtą: 200 eurų vertės namų kino sistemą „Samsung HT-E330“, priklausančią I. V., ir 10 eurų vertės kuprinę, priklausančią D. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Be to jis, 2016 m. sausio 25 d. 16.29 val., (duomenys neskelbtini), prieš tai pavogęs automobilio užvedimo spynelės raktelį su signalizacijos pulteliu iš G. S. striukės, buvusios minėto pastato drabužių persirengimo spintelėje Nr. 7, kišenės, ir juo pasinaudojęs, slapta pagrobė G. S. priklausantį 2500 eurų vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. L. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas R. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. L. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl 2015-01-12 įvykio) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuotą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę; už BK 178 str. 2 d. (dėl 2015-01-25 įvykio) skyrė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę, tai yra ženkliai mažesnę nei numatytas sankcijos vidurkis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. L. yra nuteistas dėl tyčinių (padarė du apysunkius) nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje teistas tris kartus (T.2, b.l.14-21) ir visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Paskutinį kartą nusikalto praėjus po nuosprendžio įsiteisėjimo tik nepilnai dviem mėnesiams ir būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino tai, jog R. L. du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimą ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baustumai neišnykę (T.2, b.l. 26-27). Vertino ir tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, probacijos tarnybos charakterizuojamas teigiamai, nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos ar Priklausomybės ligų kabineto įskaitose (T.2, b.l.31,33,35). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-28 rašto Nr. (27.85.)SD-335 duomenimis 2016-05-20 įregistruota R. L. santuoka (T.2, b.l. 109), jo draugė D. B. laukiasi kūdikio (T.2, b.l. 95). Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat akcentavo, kad R. L. nusikalto būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir vėl padarė šio nuosprendžiu konstatuotus tyčinius nusikaltimus, tačiau teisingai teismas nurodė, kad jo nelaiko recidyvistu, nes ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu (BK 27 str. 1 d.). Nuspręsdamas dėl bausmės rūšies teismas, vertino tai, jog R. L. teisiamas jau ketvirtą kartą, todėl sprendė, kad išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro, vagystės yra jo vienu iš pragyvenimo šaltinių, kas reiškia, kad toks kaltinamojo elgesys negali būti toleruotinas, jis yra pavojingas visuomenei ir turi būti izoliuotas, todėl paskirta griežčiausia reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, žemesnė nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismas skirdamas bausmę taip pat vertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bei kaltinamasis pripažino esmines bylos aplinkybes, pagrįstai taikė BK 64¹ str. ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.

R. L. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių ) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1(vieneriems) metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams bausmę.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. L. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir po to, kai jam buvo atidėtas paskirtosios bausmės vykdymas jis toliau darė nusikalstamas veikas. Tokiai teismo išvadai pritartina. Esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Šioje byloje nustatyta, kad turtinio pobūdžio nusikaltimus R. L. padarė nebe pirmą kartą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu taip pat buvo nubaustas už BK 178 str. 2 d. (6 veikos) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjant baudžiamąją bylą jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailėjosi, buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (T.2, b.l. 17-20). Tačiau, nepaisant teismo parodyto pasitikėjimo, R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Analogiškų nusikalstamų veikų padarymas bei ankstesnis jo nusikalstamas elgesys rodo, kad R. L. yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo negatyvaus elgesio. Nusikalstamų veikų darymas po teismo priimtų nuosprendžių jo atžvilgiu rodo jo atkaklų nenorą taisytis, taip pat patvirtina, jog net ir skyrus nuosprendžiu jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir nustatant auklėjamojo poveikio priemones, nėra pasiekiami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis siekia pasikeisti, jo pasikeitimą sąlygoja tai, jog jo draugė laukiasi kūdikio, o teismo posėdžio metu jis patikslino, jog jau sukūrė šeimą ir turi vieno mėnesio kūdikį. Tačiau socialinių ryšių buvimas su šeima vertinamas pozityviai ir be jokios abejonės įtakoja nuteistojo elgesį, tačiau šeimos interesai negali būti aukščiau visuomenės intereso ir jam iškilusiai atsakomybei už padarytus nusikaltimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog R. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl jo skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma (T.2, b.l. 110) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R. L. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 43,43 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalomai dalyvauja prokuroras ir gynėjas ( BPK 322 str.1d.). Ši nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo R. L. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.