- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-27
- Bylos Nr.
- 2-247/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė (pran.)
- Atsakovas
- AB „Tauras“
- Ieškovas
- UAB „Laumė“
- Kategorijos
- 27.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Tauras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo UAB „Laumė“ ieškinys atlikti juridinio asmens - AB „Tauras“ veiklos tyrimą civilinėje byloje Nr. 2-521-378/2006 pagal ieškovo UAB „Laumė“ ieškinį atsakovui AB „Tauras“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) atlikti juridinio asmens – AB „Tauras“ veiklos tyrimą; 2) nustatyti šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų; 3) pripažinus, kad AB „Tauras“ veikla yra netinkama, priimti sprendimą – likviduoti AB „Tauras“ ir paskirti likvidatorių. Nurodė, kad UAB “Laumė“ yra atsakovo AB „Tauras“ akcininkas. UAB „Laumei“ priklauso 180058 vnt. paprastųjų vardinių AB „Tauras“ akcijų ir tai sudaro 37,36 procentus visų AB „Tauras“ akcijų. Ieškovo nuomone, AB „Tauras“ valdymo organai ir jų nariai veikia netinkamai. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė laikotarpį šiems trūkumams pašalinti. Atsakovas šį prašymą ignoravo, sušaukė visuotinį susirinkimą, tačiau netinkamos veiklos nenutraukė. Ieškovas nurodo, kad atsakovo finansinės veiklos rezultatas neigiamas, bendrovės direktorius sudarinėja neteisėtus sandorius, pardavinėja bendrovės nekilnojamąjį turtą už aiškiai per mažą kainą, bendrovės akcininkams ir auditui pateikiami netikslūs duomenys, lemiantys tiek bendrovės veiklos, tiek grynojo pelno rezultatus. Ieškovo teigimu, bendrovės valdymo organų netinkamą veiklą patvirtina ir tai, kad iki šiol nepriimtas sprendimas dėl bendrovės 2004 m. pelno paskirstymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 1 d. nutartimi nusprendė, kad yra pagrindas pradėti AB „Tauras“ veiklos tyrimą. Teismas nurodė, kad remiantis CK 2.124 straipsniu, juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra aišku ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Išanalizavus byloje pateiktas atsakovo pelno ataskaitas nuo 2000 iki 2004 metų matyti, kad iš pagrindinės įmonės veiklos kiekvienais metais gaunami dideli nuostoliai, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad įmonės veikla akivaizdžiai nuostolinga, o atsakovo atstovų argumentai, jog tai yra dėl naudojamos apskaitos sistemos klaidos, niekuo nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad pagrįstų abejonių kelia AB „Tauras“ valdymo organų veiklos tinkamumu ir nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, kuriais remiantis Kauno m. VPK KP ENTS specialistų išvadoje konstatuota, jog perleistas kitų asmenų nuosavybėn nekilnojamasis turtas 2,5 karto mažesne, nei rinkos kaina, o vėliau šis parduotas turtas tampa AB „Tauras“ direktoriaus nuosavybe. Teismas nusprendė, jog šie ir kiti ieškovo pareiškime nurodyti motyvai leidžia teismui spręsti, jog yra pagrindas pritaikyti CK 2.124 straipsnyje numatytą teisinį būdą išsiaiškinti, ar iš tikrųjų atsakovo pagrindinės veikos nuostolingumą lėmė ne atsakovo valdymo organų veiksmai, bet kitos su atsakovo valdymu nesusijusios priežastys. Teismas taip pat nusprendė, kad konstatavus, jog yra pagrindas pradėti AB „Tauras“ veiklos tyrimą, šalims nustatytinas terminas susitarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks atsakovo veiklos tyrimą ir nustatė 30 dienų terminą šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį, atmesti pareiškimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad:
1) Kauno apygardos nutartis priimta pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, nes CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, advokato ar dokumentą išdavusio asmens. CPK 113 straipsnis numato, kad dokumentų turi būti pateikta tiek, kad tektų po vieną priešingai šaliai, tačiau ieškovas pateikė nepatvirtinus nuorašus, prie pareiškimo pridėti dokumentai nėra nurodyti prieduose bei pateiktas panaikintas nuosprendis.
2) Remiantis CK 2.124 straipsniu, juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu ar juridinio asmens veikla yra tinkama, o ieškovas ieškinyje nurodė konkrečius jo nuomone pažeidimus, kurie nereikalauja veiklos tyrimo, todėl negali būti pagrindu pradėti veiklos tyrimą. Be to, ieškovas dėl neteisėtų sandorių, netikslių ir neteisingų duomenų pateikimo ir kai kurių kitų pažeidimų pašalinimo į atsakovą nesikreipė, todėl ieškovo nurodyti pažeidimai negali būti pagrindu pradėti įmonės veiklos tyrimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei prieštarauja CK 2.126 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, jog pareiškimas gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą.
3) CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys gali prašyti paskirti ekspertus dėl juridinio asmens netinkamos veiklos turimo. CK 2.124 straipsnio normoje išvardinti trys galimi ekspertų objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. CK 2.127 straipsnis numato, kad šalys turi susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo. Kadangi pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo, ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, iš pareiškimo neaišku kokį tyrimo objektą nori tirti ieškovas, todėl neaišku kokios srities ekspertus turėtų siūlyti atsakovas.
4) Ieškovas pareiškime nurodo, kad sudaromi neteisėti sandoriai. Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę, juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Pradėjus AB „Tauras“ veiklos tyrimą dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų sandorių būtų pažeistos CK 2.124 straipsnio, Konstitucijos 109 straipsnio normos ir CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismo nepriklausomumo principas, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamas UAB „Laumė“ ieškinys dėl ieškinyje nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.
5) Bendrovės finansinė apskaita tvarkoma pagal įstatymus ir nustatytais standartais. Kad atlikti formalų ilgalaikio turto ir atsargų perkainavimą, pakeisti kompiuterines apskaitos programas, dėl papildomų lėšų trūkumo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, tačiau tokio nutarimo nėra. Be to, ieškovo nustatytas 10 dienų terminas pakeisti visą bendrovės kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, neatitinka CK 2.126 straipsnyje numatyto protingumo kriterijaus atitinkančio laikotarpio.
6) Ieškovas pateikė pareiškimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl 2004 m. pelno paskirstymo. Susirinkimas įvyko 2005 m. spalio 20 d. Akcininkų nutarimas nebuvo priimtas, nesant reikiamo balsų skaičiaus, todėl nesuprantama apie kokią prievolę valdybai sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą savo pareiškime nurodo ieškovas.
7) Bendrovė nuo 2002 m. dirba pelningai. Ieškovo nurodyti veiklos nuostoliai neatitinka tikrovės ir prieštarauja kitiems pareiškime pateiktiems teiginiams: ieškovas reikalauja paskirstyti pelną už 2004 metaus ir išmokėti dividendus, o toliau teigia, kad bendrovės nuostolis už šį laikotarpį yra 368967 Lt. Bendrovės pagrindinė veikla atskaitoje yra nuostolinga todėl, kad jai buvo priskiriamos visos bendrovės sąnaudos. Pareiškime teismui taip pat nėra nurodyta aplinkybė atlikti veiklos tyrimą dėl bendrovės veikos nuostolingumo, tačiau Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyti pagrindai pradėti veiklos tyrimą nurodyti, būtent – nuostolinga bendrovės veikla ir sandoris, kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.
8) CK 2.131 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimas likviduoti juridinį asmenį negali būti priimtas, jei tai prieštarautų kitų juridinio asmens dalyvių ar darbuotojų interesams. Ieškovas turi 37,36 procento akcijų skaičiaus. Ieškovas dėl bendrovės likvidavimo nesikreipė į akcininkus, t.y. nereikalavo šiuo klausimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, taigi, nepasinaudojo ikiteismine tvarka. Reikalavimas likviduoti bendrovę, net ir esant smulkiems pažeidimams, pažeidžia kitų akcininkų ir bendrovėje dirbančių 78 darbuotojų interesus, todėl negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos 2006 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodo, kad:
1) Teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas bei pagrįstai pradėjo AB „Tauras“ veiklos tyrimą. UAB yra AB „Tauras“ akcininkas, turintis 37,36 proc. akcijų, todėl vadovaudamasis CK 2.125 straipsniu turi teisę kreiptis į teismą dėl AB „Tauras“ veiklos tyrimo.
2) Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, jog byloje buvo pateikti nepatvirtinti dokumentai, pažeidžiant CPK 113 ir 114 straipsnių nuostatas, nes visi pateikti byloje dokumentai yra patvirtinti advokato, o atstovui buvo įteiktos visų dokumentų kopijos.
3) Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pareiškime išdėstyti faktai ir pažeidimai nebuvo pagrindu pradėti veiklos tyrimą, kad iš pareiškimo neaišku, kokį tyrimo objektą nori tirti ieškovas. CK 2.124 – 2.126 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas teisme, kai yra netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jo narių veikla arba tokia veikla prieštarauja visuomenės interesams. UAB „Laumė“ pareikimą pateikė dviem pagrindais, t.y. jog netinkamai veikia tiek juridinis asmuo AB „Tauras“, tiek netinkamai veikia juridinio asmens valdymo organai – bendrovės vadovas ir valdyba. Netinkamą juridinio asmens veiklą parodo pagrindinio tikslo – pelno negavimas, neteisėti valdybos ir direktoriaus veiksmai sudarant sandorius, nepriimtas sprendimas dėl bendrovės 2004 m. pelno paskirstymo. Be to, bendrovės valdymo organai, neturėdami objektyvių finansinių duomenų, negali tinkamai nustatyti ir įvertinti ūkinės veiklos rezultato,o nežinant realaus veiklos rezultato neįmanoma priimti tinkamų sprendimų dėl bendrovės veiklos strategijos, veiklos organizavimo ir tikslų įgyvendinimo.
4) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog UAB „Laumė“ netinkamai kreipėsi į AB „Tauras“ dėl netinkamos veiklos nutraukimo, nes ieškovas kreipėsi į AB „Tauras“ reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą bei suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tačiau atsakovas reikalavimo nepatenkino, išskyrus visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
5) AB „Tauras“ vadovas veikia netinkamai, nes veikia ne akcininkų naudai. Jam dėl įstatymų pažeidimų, ne kartą buvo iškelta baudžiamoji byla, o 2004 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau byla nutraukta dėl senaties.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Privatieji juridiniai asmenys steigiami privatiems interesams tenkinti, dažniausiai siekiant iš šių asmenų veiklos gauti ekonominę naudą pelną. Juridinio asmens dalyviai savo kapitalą patiki steigiamam juridiniam asmeniui ir per jį siekia savo tikslų bei interesų įgyvendinimo. Juridinio asmens tikslai, veiklos tvarka, valdymas ir kiti klausimai suformuluojami juridinio asmens įstatuose. Tokiu būdu, juridinio asmens dalyvių tikslas tampa juridinio asmens tikslu. Juridinio asmens dalyviai juridinio asmens valdymą patiki juridinio asmens valdymo organams, kurie ir turi siekti juridinio asmens įstatuose nurodytų tikslų. Kadangi juridinis asmuo veikia naudodamas juridinio asmens dalyvių kapitalą, todėl juridinio asmens dalyviai turi teisę žinoti kaip naudojamas, tvarkomas ir valdomas jų kapitalas. Tais atvejais, kai juridinio asmens dalyviams kyla įtarimų dėl juridinio asmens valdymo tinkamumo, juridinio asmens dalyviai turi turėti galimybę patikrinti juridinio asmens valdymo organų veiklos tinkamumą. Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, Civiliniame kodekse reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Toks įstatyme nustatytas veiklos tyrimas kartu netiesiogiai padeda užtikrinti ir juridinio asmens valdymo tinkamumą. Dėl minėtų aplinkybių šio instituto teisės normos aiškintinos atsižvelgiant į įstatymo siektiną tikslą - suteikti juridinio asmens dalyviams teisines priemones, užtikrinančias, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas.
Byloje pateiktuose (I t. b.l. 13) atsakovo AB „Tauras“ įstatuose pagrindinis veiklos tikslas siekti pelno ir užtikrinti bendrovės bei jos akcininkų interesus. Vadinasi, šis atsakovo veiklos tikslas tiesiogiai atspindi šio juridinio asmens dalyvių akcininkų tikslus ir interesus. Atsakovo įstatuose įtvirtintas atsakovo veiklos tikslas yra tenkinti privatų jo dalyvių interesą, pasireiškiantį pelno gavimu. Pripažintina, kad ekonominės naudos - pelno gavimas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos turi būti laikomas pagrindine ir vienintele atsakovo, kaip privačiojo juridinio asmens, veiklos priederme.
Byloje yra pateikti duomenys, akivaizdžiai liudijantys, jog atsakovo veikla pastaruosius kelerius metus yra nuostolinga. Taigi, keletą pastarųjų metų paeiliui atsakovas nesugeba pasiekti jo įstatuose numatyto esminio veiklos tikslo gauti pelno. Neabejotina, kad tokia faktinė padėtis davė pagrindą šio juridinio asmens dalyviui, t. y. ieškovui pagrįstai manyti, kad atsakovo ir jo valdymo organų veikla yra netinkama. Civilinio kodekso antros knygos X skyriaus normos užtikrina juridinio asmens dalyviams teisines galimybes siekti, kad būtų ištirtas juridinio asmens veiklos tinkamumas ir nustatyta, ar būtina imtis teisinių priemonių, numatytų CK 2.131 str. 1 dalyje.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad remiantis CK 2.124 straipsniu, juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu ar juridinio asmens veikla yra tinkama, o ieškovas ieškinyje nurodė konkrečius jo nuomone pažeidimus, kurie nereikalauja veiklos tyrimo, todėl negali būti pagrindu pradėti veiklos tyrimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas abejoja atsakovo AB „Tauras“ veiklos tinkamumu. Ieškovo abejonės yra tik pagrindas pradėti AB „Tauras“ veiklos tyrimą, o ne juridinio asmens veiklos išnagrinėjimas iš esmės ir pagrindas likviduoti juridinį asmenį. Tik atlikus AB „Tauras“ veiklos tyrimą ir nustačius, jog ji netinkama,teismas turės atsižvelgti, visų pirma, į ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir jeigu joms pritars, galės taikyti vieną iš aštuonių priemonių, numatytų CK 2.131 str. 1 dalyje. Tai reiškia, kad pripažinus pagrįstomis ieškovo abejones dėl atsakovo veiklos tinkamumo, nebūtinai bus priimamas teismo sprendimas likviduoti atsakovą. Veiklos tyrimo metu nustačius, kad atsakovo valdymas, jo valdymo organų veikla buvo tinkama, ieškinio reikalavimas dėl netinkamos veiklos pašalinimo priemonės taikymo gali būti visiškai atmestas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsakovo veiklos tyrimo atlikimo yra pagrįsta ir atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.