Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-18 · Administracinė byla Nr. I-6978-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
I-6978-505/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6978-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01299-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,vertėjaujant J. K.,dalyvaujant pareiškėjui V. V. (V. V.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–11).

Skunde, skundo patikslinime (b. l. 37) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, 15 ir 17 kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Teigė, kad patalpose liuminescencinės lempos buvo be gaubtų, ant nevarstomų langų buvo grotos, patalpų sienos apipelijusios, sanitarinis mazgas netinkamos naudoti būklės, jame nebuvo ventiliacijos, lentynėlės, nebuvo sėdimo unitazo. Abiejose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, buvo netinkama ventiliacija, temperatūra bei netinkamas oro kiekis. Be to, patalpos buvo pradėtos remontuoti, todėl pareiškėjas kentė nuolatinį triukšmą ir smarvę. Taip pat akcentavo, kad kameros duryse buvo normalaus dydžio langelis, kuris neturėjo nei mažytės lentynėlės, nei staliuko, ant kurio būtų galima pastatyti lėkštę ar puoduką priimant maistą. Pažymėjo, jog gultai buvo dviaukščiai, o kopėtėlių užlipti į antrą aukštą nebuvo. Nurodė, kad pareigūnų elgesys su nuteistaisiais netinkamas. Tokios kalinimo sąlygos nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 41–46).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad sėdimo tualeto įrengimas nėra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus. Už patalpų tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji. Pabrėžė, jog Visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Gyvenamųjų patalpų trūkumai yra nedelsiant šalinami. Pagal teisės aktų reikalavimus, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės pataisos namų kalėjimo režimo patalpose (areštinės patalpos) yra įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai gadina iškvietimo mygtukus, kuriuos stengiamasi nedelsiant sutvarkyti, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad šie mygtukai nuolatos funkcionuotų. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato laiptelių dviaukštėse lovose įrengimo. Remontas kalinimo įstaigoje buvo vykdomas tik dienos metu. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad patalpų sienos buvo apipelijusios, netinkama ventiliacija bei temperatūra, lempos be apsauginių gaubtų, sanitarinis mazgas netinkamos naudoti būklės, surūdijęs, nebuvo jame lentynėlės higienos priemonėms susidėti.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias, pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 34 p.).

Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80) PA-1326 matyti, kad, Departamento specialistams 2019 m. kovo 6 d. atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, jog Marijampolės PN 15 kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, esantys įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nuteistiesiems švarai palaikyti buvo skirtos valymo priemonės, temperatūra siekė 19,1–19,5 °C, santykinė oro drėgmė – 41,9–42,8 proc., kameroje buvo įrengti varstomi langai, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nebuvo, kameros patalpa buvo švari, t. y. atitiko Higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus. Minėtu aktu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 80–81).

Nors pareiškėjas teigė, kad 15 kameroje ant liuminescencinių lempų nebuvo gaubtų, tačiau Departamentas patikrinimo metu minėtoje kameroje Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nenustatė. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tiek 15 kameroje, tiek 17 kameroje ant lempų yra gaubtai (b. l. 96, 101). Jokių savo argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais įrodymais.

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai buvo tupimi, jais naudotis jam buvo sunku, nes turėjo sveikatos problemų. Be to, sanitariniame mazge nebuvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.5 punkte numatyta, kad kameros sanitarinio mazgo kabinoje turi būti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 punkte numatyta, kad kameros sanitarinis mazgas turi būti aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupimas) ir praustuve. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui naudotis tupimu tualetu buvo sunku ar neįmanoma. Taip pat pažymėtina, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareigos kalinimo įstaigai įrengti lentynėlę kameros sanitarinio mazgo kabinoje, tačiau iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Marijampolės PN 15 ir 17 kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengtos lentynėlės higienos priemonėms susidėti (b. l. 95, 104). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, jokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 91, 94, 99–100, 102) matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl surūdijusio sanitarinio mazgo, neatidaromų langų ir apipelijusių sienų neatitinka tikrovės. Nuotraukose užfiksuota, kad kamerų aplinka tvarkinga, langai pritaikyti vėdinimui, sanitarinis mazgas suremontuotas. Kaip minėta, pareiškėjo teiginius paneigia ir atsakovės atstovo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-1326 (b. l. 80–81). Šiame akte užfiksuoti rezultatai patikrinimo, kuris buvo atliktas 15 kameroje tuo metu, kai pareiškėjas buvo joje kalinamas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pataisos namuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 98, 106). Jokių savo argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga.

Skunde teigiama, kad dėl remonto darbų keliamo triukšmo ir smarvės susidarė emocinis diskomfortas. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo atliekami įvairūs remonto darbai (b. l. 86–89). Atsakovės atstovas nurodė, jog darbai buvo atliekami tik dienos metu, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjas, skųsdamasis dėl atliekamų remonto darbų, tačiau tuo pačiu kritikuodamas kalinimo (buities, patalpų įrengimo) sąlygas, pats sau prieštarauja. Pažymėtina, jog atliekami remonto darbai buvo skirti pagerinti nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, gyvenimo sąlygas. Teismas vertina, kad triukšmas ir kvapai remonto metu yra natūralus reiškinys, kurį patiria tiek laisvėje gyvenantys asmenys, tiek laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui remonto metu buvo sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos negu kitiems, taip pat ir laisvėje gyvenantiems asmenims.

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas, jog kamerose, kuriose jis atliko bausmę, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl teko belsti į duris.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. su skundais dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų 17 kameroje nebuvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją (b. l. 25, 27). Pareiškėjui Marijampolės PN direktorius 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 20/07-675 paaiškino, jog patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, tačiau kamerose įrengta pareigūnų iškvietimo sistema yra nuteistųjų sąmoningai gadinama. Pastebėjus ar gavus pranešimą, kad neveikia pareigūnų iškvietimo sistema, gedimai nedelsiant tvarkomi (b. l. 26). Taip pat 2019 m. balandžio 23 d. Marijampolės PN direktoriaus raštu Nr. 20/07-528 pareiškėjas buvo informuotas, jog iškvietimo sistemos taisymas reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl ji taisoma ir atnaujinama palaipsniui. Vykdant kamerų planinius remontus, suremontuotose kamerose įrengiama prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Baigus remontuoti kameras, iškvietimo sistema artimiausiu metu veiks visose kamerose (b. l. 28).

Taisyklių 16.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau patys nuteistieji mygtukus piktybiškai ir sistemingai sugadina (b. l. 43).

Taigi tai, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo veikiančios aliarminio iškvietimo sistemos, neatitiko minėtų Taisyklių 16.11 punkto reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-662/2019).

Pareiškėjas tvirtina dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo patyręs daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, nebuvo galimybės laiku ir tinkamai prisišaukti pagalbą. Kita vertus, net ir pripažįstant, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokių nors neigiamų pasekmių, t. y. kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir pan. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Tai, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuoti tam tikri jo sveikatos sutrikimai, nesant atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų išvadų apie šių sutrikimų priežastis, nereiškia, kad šiuos sutrikimus lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimas. Taigi, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, taip pat nėra duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimų, galinčių būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis miegojo lovos antrame aukšte, dėl turimų sveikatos sutrikimų teko dažnai naudotis tualetu, o gultai buvo be laiptelių, todėl patyrė nepatogumų ir kančių.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl jam paskirtos miegamosios vietos, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio modelio lovos turi būti įrengtos laisvės atėmimo vietų miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis. Todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas per se (pats savaime) nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu. Pareiškėjas skunde teigė, kad keletą kartų lipdamas iš lovos nukrito bei patyrė sužalojimų (b. l. 5). Į bylą pateiktoje asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas miega lovos antrame aukšte, taip pat kad buvo iškritęs iš lovos, skundėsi galvos skausmu (b. l. 18). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) yra neteisėtumo požymių. Teismas vertina tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, žinodamas, jog lova be kopėtėlių, privalėjo būti atsargus ir lipdamas į lovos antrą aukštą ar nusileisdamas iš antro aukšto elgtis atsakingai. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų, jog jie prižiūrėtų nuteistuosius, kada jie lipa į lovos antrą aukštą ar išlipa iš antro aukšto, ar privalėtų veikti kitaip, apsaugant, kad nuteistieji, besinaudojantys gulimu inventoriumi, būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų. Teismas pažymi, jog duomenų, kad pareiškėjui būtų rekomenduota pakeisti miegamąją vietą, byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas akcentavo, jog kameroje ant nevarstomų langų buvo grotos.

Taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pažymėtina, kad apsauginių grotų languose įrengimas nustatytas teisės aktuose, todėl, gyvenamųjų patalpų languose įrengus apsaugines grotas, Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų duryse esantis normalaus dydžio atidaromas langelis įstatytas pagal reikalavimus, tačiau nebuvo lentynėlės ar staliuko, ant kurio būtų galima pastatyti lėkštę ar puoduką.

Taisyklių 17.3 punktas numato, jog viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Marijampolės PN nepažeidžia numatytų reikalavimų ir tinkamai juos įgyvendina (b. l. 90, 98), todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dažnai pareigūnų elgesys buvo netinkamas, tačiau neįvardijo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad pataisos namų pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad pataisos namų pareigūnai neleisdavo jam patekti pas medicinos darbuotojus, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl minėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556-95/2009). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d., būtų kreipęsis į psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas į bylą pateikė Marijampolės PN 2019 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 20/07-1339 (b. l. 122), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 1 d. (ne ginčo laikotarpiu) pateikė prašymą psichologo konsultacijai, todėl 2019 m. liepos 2 d. jis buvo konsultuotas Resocializacijos skyriaus psichologės, kuri nustatė, jog pareiškėjo emocinė būklė stabili. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 14/07-4263 (b. l. 50) nurodoma, kad atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė, taip pat pažymima, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų 13 kartų dėl (duomenys neskelbtini), taip pat psichiatro buvo skirtas medikamentinis gydymas. Be to, į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–20). Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje gyvenančių asmenų. Taigi, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė