Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1422-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-01
Bylos Nr.
2S-1422-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01117-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
S. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1422-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01117-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.3.; 128.11.; 129
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) S. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei T. G., M. A., V. A. dėl antstolės T. G. 2013-10-21 patvarkymo Nr. 3.5.-S025349 vykdomojoje byloje Nr.0045/12/00358 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. P. antstolei T. G. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės T. G. 2013-10-21 patvarkymą Nr. 3.5.-S025349 vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės T. G. patvarkymo Nr. 3.5.-S025349 vykdymą.

Nurodė, kad antstolė T. G., vykdydama skolų išieškojimą išieškotojų M. A. ir V. A. naudai pagal 2012-10-24 išduotus Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus areštavo pareiškėjui, t. y. skolininkui, priklausantį nekilnojamąjį turtą – 311/611 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant šio turto vertę 127 250 Lt pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytą turto vertę. Išieškotojas M. A. pateikė raštu antstolei prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, šio turto vertei nustatyti prašydamas paskirti ekspertizę, dėl to antstolė T. G. 2013-10-21 patvarkymu Nr. 3.5.-S025349 paskyrė ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“ ekspertei A. L.. Mano, kad priimtas patvarkymas pažeidžia CPK 678 str., 681 str. ir 718 str., reikalavimus, nes išieškotojas M. A. nepateikė argumentuotų prieštaravimų dėl atlikto turto įvertinimo, kurie leistų suabejoti nustatyta turto verte ir dėl to skirti ekspertizę. Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė, todėl toks žemės sklypo įvertinimas yra objektyvus. Be to, būtina įvertinti visas aplinkybes, jog šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kur žemės sklypo dalis negali būti atidalyta ir suformuota kaip atskiras savarankiškas žemės sklypas, šio regioninio parko teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai, todėl žemės sklypo vertė negali būti didesnė, negu nustatyta 127 250 Lt vertė, dėl to antstolė siekia padidinti vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. G., M. A. ir V. A. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-03-28 nutartimi pareiškėjo S. P. skundo dėl antstolės T. G. 2013-10-21 patvarkymo Nr. 3.5.-S025349, kuriuo buvo paskirta 311/611 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizė vertės nustatymui vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358, panaikinimo ir patvarkymo vykdymo sustabdymo netenkino. Nurodė, kad CPK 681 str. 1 d. nereikalauja, jog būtų pateikti motyvuoti (argumentuoti) prieštaravimai išieškotojui ar skolininkui, prašančiam atlikti ekspertizę, jam išlieka tik pareiga sumokėti už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo (skolininko) S. P. skunde nurodytais motyvais, jog išieškotojas privalėjo argumentuoti pateiktus prieštaravimus dėl žemės sklypo vertės, o antstolės patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo yra abstraktus ir formalus, nes registre nurodytas šio turto vertinimas yra objektyvus. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nėra maksimaliai artima laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, todėl antstolė ekspertizės skyrimu siekia nepriklausomai ir nešališkai atlikti žemės sklypo įvertinimą, atsižvelgiant į visas šio žemės sklypo savybes bei į kitas aplinkybes, nurodytas skunde, t. y. į tai, kad žemės sklypo buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini)ir koks jo naudojimo būdas. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog antstolė, skirdama žemės sklypo ekspertizę, siekia padidinti vykdymo išlaidas. Priešingai, tai išieškotojas M. A. pateikė prieštaravimus dėl žemės sklypo įkainojimo, o antstolė pagrįstai, remdamasi CPK 681 str. 1 d., siekdama objektyviai įvertinti šį žemės sklypą, paskyrė ekspertizę. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės skyrimas pažeidžia skolininko teises, o nesutikdamas su vykdymo išlaidomis skolininkas turi teisę apskųsti antstolės veiksmus CPK 611 str. 2 d. nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pareiškėjas negavo jokio pranešimo apie teismo paskirtą posėdį skundui nagrinėti ir apie šį teismo posėdį sužinojo tik tuomet, kai kreipėsi į advokatą dėl jo interesų atstovavimo ir 2014-03-27 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, o advokatas per teismo pranešimų duomenų bazės paiešką surado S. P. skirtą viešą pranešimą apie paskirtą S. P. skundo nagrinėjimą. Nors 2014-03-27 S. P. advokatas pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, jog šiuo metu (2014-03-27, kuomet sudaryta teisinių paslaugų sutartis) dar neturi visos bylos medžiagos, nėra susipažinęs su byla teisme ir todėl negali tinkamai atstovauti kliento interesams bei suformuluoti kliento teisinės pozicijos, teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino ir bylą išnagrinėjo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis su advokatu buvo sudaryta 2014-02-27, kadangi ji buvo sudaryta 2014-03-27, kas įrodo, jog pareiškėjo atstovas neturėjo laiko susipažinti su nagrinėjama byla. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, t. y. teisė vesti bylą per kvalifikuotą teisinį atstovą. Tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad suinteresuoto asmens (išieškotojo) prieštaravimai dėl turto vertės yra visiškai nemotyvuoti ir nesudaro pagrindo abejoti objektyviais VĮ Registrų centro duomenimis apie šio turto vertę. Mano, kad vykdymo proceso šalims nepakanka tiesiog pateikti nemotyvuoto prašymo antstoliui, neturinčio jokios prasmės bei didinančio vykdymo proceso kaštus. Nesutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog pagal CPK 682 str. vykdymo proceso šaliai pakanka tik sumokėti už ekspertizę ir ji besąlygiškai privalo būti skiriama, net jei tam nėra jokio objektyvaus pagrindo ar logiškų motyvų. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro vertinimas paprastai visuomet atitinka tikrąją nekilnojamojo turto vertę rinkoje, be to, ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra visiškai formalus veiksmas, neturėsiantis realios įtakos išieškojimo proceso sėkmei. Turtą parduodant iš varžytynių, jį įsigis didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, todėl ekspertizės metu nustatyta kaina šiuo atveju nėra aktuali.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė T. G., M. A. ir V. A. atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010 iš S. P. išieškotojų M. A., V. A. ir J. A. naudai priteista 172 000 Lt negrąžintos paskolos, 25 800 Lt palūkanų ir 31,12 Lt išlaidų už VĮ Registrų centro išduotas pažymas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 197 800 Lt sumą nuo 2006-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš S. P. V. A. naudai priteista 4 619 Lt sumokėto žyminio mokesčio, M. A. naudai 3 642,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą 35,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šie vykdomieji raštai 2012-02-29 priimti vykdyti antstolės T. G. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0045/12/00358). Atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus 2013-06-21 antstolė T. G. areštavo 311/611 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui S. P. pagal 2012-12-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. PJ-5704. 2013-09-16 antstolės patvarkymu Nr. 3.5.-S021583 buvo pakeisti turto arešto aktų registre duomenys ir areštuoto 311/611 dalių žemės sklypo vertė nustatyta pagal registre nurodytą vidutinę rinkos vertę, t. y. viso žemės sklypo 250 000 Lt vertė x 311/611 dalys = 127 250 Lt. 2013-10-14 išieškotojas M. A. pranešė antstolei, kad nesutinka su šiuo patvarkymu nustatyta žemės sklypo verte, nes šio turto vertė didesnė, ir dėl to prašė paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, įsipareigojo apmokėti ekspertizės išlaidas. 2013-10-21 antstolės patvarkymu Nr. 3.5.-S025349 buvo paskirta ekspertizė nustatyti vidutinę rinkos vertę 311/611 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertei A. L., įpareigojant išieškotoją M. A. per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos sumokėti 968 Lt sumą, būtiną ekspertizės atlikimui. 2013-10-24 M. A. sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 968 Lt už ekspertizės atlikimą. Skolininkas S. P. pateikė skundą dėl šio patvarkymo panaikinimo, tačiau antstolė T. G. atsisakė patenkinti skolininko S. P. skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas S. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, pažeidė proceso teisės normas, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o būtent teisę vesti bylą per kvalifikuotą teisinį atstovą, bei pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį. CPK 133 str. 3 d. numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2014-02-26 teismo nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2014-03-28 9.00 val., o apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbta 2014-02-27 9.25 val., t. y. laikantis CPK nustatytų terminų. Būtent nuo pranešimo apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje laikoma, jog proceso šalis yra tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį. Tačiau, nepaisant to, kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, dar papildomai pareiškėjui, antstolės T. G. kontorai, išieškotojams M. A., V. A. buvo išsiųstos nutarties patvirtintos kopijos apie bylos nagrinėjimą. Be to, atsižvelgtina ir į pareiškėjo procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje – S. P. yra pareiškėjas byloje, pateikęs skundą teismui dėl antstolės veiksmų, taigi ši procesinė padėtis įpareigoja pareiškėją, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, domėtis bylos eiga ir nagrinėjimu. Taip pat, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas 2014-02-27 sudarė teisinių paslaugų sutartį su atstovu, kai teisinių paslaugų sutartis su atstovu sudaryta 2014-03-27, t. y. likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau šios aplinkybės nepateisina pareiškėjo pasyvių veiksmų nuo pranešimo apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo 2014-02-27 ir nutarties apie bylos nagrinėjimą gavimo, t. y. esant visam mėnesiui iki paskirto teismo posėdžio. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nenurodė papildomų argumentų, svarbių bylos nagrinėjimui ir procesinio sprendimo priėmimui, kurie, pareiškėjo teigimu, turėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje dienos. Priešingai, pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kurie nurodyti ir pareiškėjo skunde dėl antstolės 2013-10-21 patvarkymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti esant pirmosios instancijos teismo proceso normų pažeidimą, kurio pagrindu skundžiama teismo nutartis turėtų būti naikinama.

CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo (nutarties) vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Pažymėtina, kad CPK 681 str. 4 d. nurodyta, jog jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų seka, kad antstolis, gavęs išieškotojo skundą ir šiuo pagrindu siekdamas nustatyti realią pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertę, 2013-10-21 patvarkymu paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertei A. L.. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog CPK 681 str. 1 d. nereikalauja, kad išieškotojas ar skolininkas, prašantys atlikti ekspertizę, pateiktų antstoliui motyvuotus (argumentuotus) prieštaravimus. Pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje yra aiškiai nurodyta, kad esant prieštaravimams, turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė, o tai reiškia, kad prieštaravimų pagrįstumas ar nepagrįstumas ekspertizės skyrimui jokios reikšmės neturi. Šiuo atveju pakanka vien išreikštų prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Taigi, šiuo atveju esant CPK įtvirtintai galimybei skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui prašyti antstolio paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nėra pagrindo teigti, jog antstolė tokiais veiksmais nagrinėjamoje byloje siekia padidinti vykdymo išlaidas. Nors CPK 682 str. 3 d. numatyta, kad ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 str. nustatyta tvarka, tačiau ekspertizės paskyrimas šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užtikrins ne tik išieškotojo, prašančio paskirti byloje ekspertizę, tačiau ir paties skolininko interesus, kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė įvertinama masinio vertinimo būdu, kuri nėra maksimaliai artima konkretaus turto rinkos kainai.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-03-28 nutartį, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius