Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. lapkričio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. dėl to, kad ji 2008 m. lapkričio 15 d. 22 val. 30 min. uždarosios akcinės bendrovės „Jaroda“ kavinėje-bare „Bildukas“, esančiame Senamiesčio a. 3, Plungėje, pardavė nepilnametėms R. Z. (gim. 1991 m. gruodžio 11 d.) ir M. Ž. (gim. 1991 m. gegužės 9 d.) du 0,33 litro talpos bokalus pilstomo alkoholinio gėrimo (4,5 proc. stiprumo sidro), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.

Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu nutraukė S. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas pažymėjo, kad Institucijos atstovė V. Ž. parodė, kad buvo tikrinamos viešo maitinimo įstaigos, tame tarpe ir UAB „Jaroda“ kavinė-baras „Bildukas“, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais. Nepilnamečių R. Z. ir M. Ž. dalyvavimas buvo suderintas su jų tėvais gaunant rašytinius jų sutikimus. Teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir suvokė, kad savo veiksmais pažeidė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų reikalavimus. Asmenys, pirkę sidrą, yra 17-17,5 metų amžiaus, o tai labai nedidelė riba tarp pilnametystės ir paauglystės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-167/2007 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teises pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį ATPK uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys gali buti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2 (12), 2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-764/2007 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei šios Konvencijos protokolus, ATPK nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teises normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Tačiau tai neatleidžia teismo bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno. Duomenys, gauti pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra neteisėti ir jais asmens kaltė padarius pažeidimą negali būti grindžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007). Pažymėtina, kad ATPK 6 straipsnis numato, kad valstybiniai organai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju Institucija atliko imituojančius, administracinio teisės pažeidimo padarymą padaryti provokuojančius veiksmus, ir tai prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 3 straipsniui, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos veiklos įstatymu ir kitais įstatymais, Administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – veikia in dubio pro reo principas. Nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie traukiamo asmens kaltę, administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama. Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

II.

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad S. V. pažeidė ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad aplinkybė, jog S. V. galvojo, kad merginos, perkančios alkoholį, yra pilnametės, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet tai nėra pagrindas administracinę bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimu S. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad jos motyvai yra išdėstyti byloje esančiame paaiškinime bei teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką policijos pareigūnai neturi teisės provokuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl S. V. veiksmai negali būti pripažinti administraciniu teisės pažeidimu. Be to, apeliantas skunde nenurodė įstatymo ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

S. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad pardavė alkoholio produktus nepilnamečiams, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl protokole nurodytas ją konkretizuojantis teisės aktas, t. y. buvo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. N9(62)–1373/2006, 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. N9(62)–1331/2005, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis byloje Nr. N63?1523/2008).

Įrodymus administracinėje teisenoje apibrėžia ATPK 256 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-167/2007 yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį ATPK uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės moksle ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N3-1679/2007).

Nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama duomenimis, gautais pareigūnams kartu su pasitelktais nepilnamečiais vykdant patikrinimus (b. l. 6, 7, 25?26), ar parduotuvėse ir kavinėse nepardavinėjami alkoholiniai gėrimai nepilnamečiams asmenims.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įstatymo pažeidimas įvyko kaip policijos pareigūnų provokacijos rezultatas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir suvokė, kad savo veiksmais pažeidė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad merginos, kurias pasitelkė policijos pareigūnai ir kurios pirko sidrą, yra 17-17,5 metų amžiaus (b. l. 12, 13), todėl labai lengva suklysti dėl jų amžiaus.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. N3?764/2007 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos protokolus, ATPK, galiojantis nuo 1985 m. balandžio 1 d., nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teises normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį į vykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno. Duomenys, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra neteisėti ir jais asmens kaltę padarius pažeidimą negali būti grindžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007, psl. 87).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs nagrinėjančių administracines bylas teismų dėmesį, kad Konvencijos normos yra abstraktaus pobūdžio ir siekiant suvokti Konvencijos suteikiamų teisių turinį, administraciniams teismams būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 1998 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad įrodymų priimtinumas pirmiausia yra nacionalinės teisės reglamentavimo dalykas ir kad pagal bendrą taisyklę įvertinti jiems pateiktus įrodymus turi nacionaliniai teismai. Teismo uždavinys pagal Konvenciją – ne nuspręsti, ar liudytojų parodymai buvo tinkamai priimti kaip įrodymas, bet nustatyti, ar procesas kaip visuma, įskaitant būdą, kuriuo buvo gauti įrodymai, buvo teisingas. Teisė į teisingą teismo procesą užima tokią svarbią vietą, kad negali būti paaukota praktinių sumetimų vardan. Viešasis interesas kovoti prieš teisės pažeidimus negali pateisinti įrodymų, gautų dėl to, kad policija sukurstė padaryti teisės pažeidimą, naudojimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. liepos 22 d. sprendime byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę konstatavo, kad tam, jog galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų asmuo buvo išprovokuotas policijos pareigūnų padaryti teisės pažeidimą, teismas turi ištirti visą eilę aplinkybių, taip pat – policijos operacijos pagrindą, policijos pareigūnų dalyvavimo darant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį, bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (§ 57).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m. kovo 15 d. sprendime Vanyan prieš Rusiją konstatavo, kad kai iš bylos duomenų seka, jog slapti pareigūnai savo veikla išprovokavo teisės pažeidimą, pažeidimas kyla iš slaptų pareigūnų veiklos ir nėra duomenų, kad pažeidimas galėjo būti padarytas be jų įsikišimo, ši veikla gali būti apibūdinama kaip pažeidimo sukurstymas. Tokia pareigūnų veikla ir jos rezultatų panaudojimas gali sąlygoti tai, kad teismo procesas bus neteisingas, o proceso trūkumų nebus galima pašalinti. Šioje byloje teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą inter alia konstatavęs, kad policijos pareigūnai, tirdami asmens neteisėtą elgesį, netyrė jo iš esmės pasyviu būdu (§ 47, 49).

Pažymėtina, kad ATPK 6 straipsnis numato, kad valstybiniai organai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai atliko administracinio teisės pažeidimo padarymą padaryti provokuojančius veiksmus ir tai prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 3 straipsniui, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos veiklos įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pažeidimas, kuriuo kaltinama S. V., galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad policijos pareigūnai neapsiribojo vien tik iš esmės pasyviu S. V. galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet, pasitelkę nepilnamečius asmenis, darė tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų S. V. įvykdyti teisės pažeidimą.

Dėl to teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnų V. Ž. ir E. P. 2008 m. lapkričio 15 d. surinkti duomenys dėl to, kad S. V. pardavė alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Šiais duomenimis S. V. kaltė padarius ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą negali būti grindžiama. Be minėtų neteisėtai gautų duomenų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad S. V. pažeidė ATPK 164 straipsnio 3 dalį, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.