- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- A-261-1904-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02777-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro, Tarptautinės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Tarptautinės migracijos organizacijos bei Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Europos socialinio fondo agentūrai, dėl sprendimo ir potvarkių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai Tarptautinės migracijos organizacija (toliau – ir TMO, pareiškėjas) ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (toliau – ir Vilniaus biuras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-16), prašydami panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) kanclerio 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkį Nr. A3-166; 2) atsakovo sprendimą pritarti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) siūlymui netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinti su pažeidimu susijusias išlaidas — 25 143,34 Lt ir šias išlaidas išskaičiuoti iš projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo, kuris įformintas Ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (21.45.2-82) SD-6465; 3) Ministerijos kanclerio 2012 m. spalio 15 d. potvarkį Nr. A3-186.
Paaiškino, kad sisteminė Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šakų piliečių integracijai programas, priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Al-333 (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 61.1-61.4 punktų bei 2011 m. sausio 11 d. Paramos sutarties projektui „Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programą (toliau – ir Paramos sutartis) 9.5.1-9.5.4 punktų analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, priimdamas jo kompetencijai priskiriamus sprendimus, nėra saistomas įgaliotosios institucijos siūlymų bei išvadų – jis gali priimti sprendimą įgaliotos institucijos siūlymą atmesti. Išvada, kad TMO įgyvendinus ketvirtąjį Projekto etapą nebuvo pasiekti Paramos sutartyje nustatyti Projekto tikslai bei uždaviniai, yra neparemta objektyviais duomenimis — faktais, o grindžiama subjektyviais specialisčių vertinimais, kurie paviršutiniški, atlikti neatsižvelgus į tikruosius Projekto tikslus bei uždavinius, nesuvokiant Projekto esmės, klystant dėl Projekto metodologijos, neatsižvelgus į Projektui bei jo sudėtinėms dalims keliamus reikalavimus, įtvirtintus Paramos sutartyje. L. Š. bei E. Š., vertindamos studiją „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“ (toliau – ir Studija), nedisponavo visapusiška informacija apie Projektą bei jam Paramos sutartimi keliamus reikalavimus. Tuo tarpu TMO įgaliotajai institucijai pateikė visą Projekto medžiagą kartu su Projekto pažangos bei galutine ataskaitomis. Reikalavimai šių ataskaitų vertinimui nustatyti Priežiūros taisyklių IV skyriuje, pagal kurį, gavusi pažangos ataskaitą, įgaliotoji institucija vertina, ar projektas vykdomas laikantis paramos sutarties sąlygų. Atlikusi ataskaitos vertinimą, įgaliotoji institucija priima vieną iš Priežiūros taisyklių 28.1-28.3 punktuose nurodytų sprendimų. Ginčo Studija įgaliotajai institucijai pateikta kartu su 2011 m. spalio 20 d. pažangos ataskaita. Studija įgaliotosios institucijos nebuvo įvertinta neigiamai. Po trečiosios pažangos ataskaitos ir ginčijamos Studijos pateikimo įgaliotoji institucija nurodytų taisyklių nustatyta tvarka atliko planinę Projekto patikrą, po kurios buvo konstatuota, jog Projekto veiklos atitinka Projekto tikslus, uždavinius bei veiklų aprašymus; Projekto rezultatai pagrįsti dokumentais; paramos lėšos naudojamos pagal paskirtį; patikros metu neatitikimų ir trūkumų, turinčių neigiamą įtaką Projektui, nenustatyta. Nenumatyta, jog vykdytojas turėtų veiklą koreguoti ar keisti. Tokiu būdu ginčijama Studija įgaliotosios institucijos skirtingu metu buvo įvertinta skirtingai: vienu atveju – teigiamai, kitu atveju – neigiamai. Šie prieštaravimai neabejotinai turėjo būti motyvuotai pašalinti, priimant ginčijamus sprendimus. Tačiau motyvų nepateikta nei įgaliotosios institucijos 2012 m. rugpjūčio 1 d. tyrimo išvadose, nei ginčijamuose atsakovo sprendimuose. Dėl nurodytų priežasčių ginčijami sprendimai neatitinka objektyvumo bei tinkamo motyvavimo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje.
Iš ginčijamų sprendimų motyvų matyti, jog iš esmės ginčijama ne Studijos, o Projekto kokybė, nes keliamos abejonės dėl tyrimo konceptualumo bei metodologijos – kertinių paties tyrimo, bet ne Studijos elementų. Tačiau, net padarius prielaidą, kad pats tyrimas ir jį apibendrinanti Studija iš esmės blogi, šie motyvai nesudarytų pagrindo ginčijamiems sprendimams pagrįsti, kadangi, remiantis Paramos sutarties 9.7 punktu, atsakinga institucija (atsakovas), priimdama sprendimą dėl netinkamai įgyvendinamo projekto, privalo atsižvelgti į tai, ar projektas įgyvendinamas netinkamai dėl projekto vykdytojo kaltės bei aplaidumo, ar dėl objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu tyrimas buvo vykdomas, o jo metu surinktų duomenų pagrindu apibendrinančioji Studija parengta pagal tas sąlygas ir reikalavimus, kurie įtvirtinti Paraiškoje, akceptuotoje bei patvirtintoje kompetentingų institucijų, tapusioje Paramos sutarties dalimi, taigi privalomoje visa apimtimi visoms Paramos sutarties šalims, o ypatingai – TMO. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-292 patvirtintų Gairių pareiškėjams „Europos pabėgėlių fondas“ (toliau – ir Gairės) 77 punktu, už paraiškų vertinimą atsakinga įgaliotoji institucija, kuri paraiškų vertinimui privalo pasirinkti atitinkamos kompetencijos specialistus, tinkamai organizuoti vertinimo procesą, be kitų, atlikti ir tinkamumo skirti paramą vertinimą, kurį atliekant nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami paramai pagal Europos pabėgėlių fondo programą gauti. Šį vertinimą atlieka įgaliotosios institucijos paskirti darbuotojai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Al-297 (toliau – ir Atrankos taisyklės).
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, Projektu Paraiškoje apibrėžtais veiksmais ir būdais buvo siekiama įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, išsiaiškinant, kokiose srityse egzistuoja problemų. Kiek leido Projekto tikslai bei uždaviniai, buvo identifikuoti esminiai probleminiai aspektai prieglobsčio procedūroje ir pasiūlytos rekomendacijos, kaip jas būtų galima spręsti. Tyrimo metu parengtoje Studijoje identifikuojama prieglobsčio sistemos problematika ir siūlomos atitinkamos rekomendacijos dėl procedūrų tobulinimo. Kadangi Studija buvo išplatinta tiek prieglobsčio politiką kuriančioms, tiek ją įgyvendinančioms institucijoms, tikimasi, kad Studijoje iškeltais klausimais susidomės atsakingų institucijų atstovai ir imsis reikiamų veiksmų. Atsižvelgus į tai, kad valstybės institucijos aktyviai dalyvavo rengiant galutinę Studiją (dalyvavo seminare, rengė rekomendacijas, teikės pastabas ir komentarus), šio leidinio vertė yra neginčijama, į Studiją neabejotinai gali būti atsižvelgiama, rengiant teisės aktų pataisas ir įgyvendinant prieglobsčio sistemos pokyčius ateityje.
Studija yra prieinama internete (Projekto vykdytojo tinklapyje). Be to, Projekto galutinė apibendrinančioji Studija yra išplatinta valstybės institucijoms, vykdančioms ir kuriančioms prieglobsčio politiką (Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Migracijos departamentui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai, Užsieniečių registracijos centrui ir kt.) ir tarpvyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, aktyviai dalyvaujančioms prieglobsčio procesuose (JTVPK, Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos Caritas ir kt.), kurie gali ir efektyviai naudojasi tyrimo rezultatais savo veikloje. Studija įvertinta teigiamai ir akademinės bendruomenės atstovų. Todėl ginčijami atsakovo sprendimai nėra teisingi ir proporcingi, neatitinka Projekto esmės, tikslų bei uždavinių, prieštarauja taikytinų teisės aktų nuostatoms bei Paramos sutarties sąlygų reikalavimams, todėl turėtų būti panaikinti.
Klaidingas Projekto esmės suvokimas, neteisingas Projekto tikslo bei uždavinių identifikavimas yra esminis L. Š. Studijos vertinimo trūkumas. Recenzentės nuomone, netinkamai pasirinktas tyrimo metodas turėjo neigiamos įtakos Studijos išvadoms. Pareiškėjų teigimu, neigiant vieną pagrindinių tyrimo metodų, yra iš esmės neigiama viso Projekto esmė. Pareiškėjų teigimu, vykdant apklausas kokybinių tyrimų validumas nepriklauso nuo apklaustųjų skaičiaus. Klaidingą neigiamą recenzentės nuomonę dėl Studijos kokybės, neatlikus Lietuvos teismų praktikos ir Migracijos departamento sprendimų analizės, lėmė paviršutiniškas Studijos vertinimas, nesusipažinus su Projektu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (IV t., b. l. 40-44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad skundžiamuose potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai bei faktinės aplinkybės, todėl jie yra teisėti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. VAĮ 8 straipsnis nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Todėl Ministerija kartu su 2012 m. rugsėjo 19 d. kanclerio potvarkiu Nr. A3-166 Projekto vykdytojui pateikė 2012 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (21.45.2-82)SD-6465, kuriame išsamiai paaiškino nustatyto pažeidimo esmę ir sprendimo priėmimo motyvus. Taigi Ministerijos raštas, detalizuojantis pažeidimų turinį, yra Ministerijos kanclerio 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkio Nr. A3-133 sudedamoji dalis.
Ministerijos 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkis Nr. A3-166 priimtas atsižvelgus į tai, kad net du ekspertai nustatė esminių minėtos Studijos trūkumų ir ją įvertino neigiamai, be to, po pirmojo vertinimo projekto vykdytojas buvo paprašytas Studiją atitinkamai pakoreguoti ir pašalinti nustatytus trūkumus. Agentūros pasamdyta ekspertė pakartotinai įvertino pakoreguotą Studiją, tačiau esminiai trūkumai nebuvo pašalinti. Ministerija neturi įgaliojimų revizuoti Agentūros patikras, pateiktus dokumentus ar ekspertų išvadas arba organizuoti pakartotines patikras. Ministerijai, išnagrinėjus Agentūros pateiktus dokumentus, pagrįstus ekspertų išvadomis, nekilo abejonių, kad dviejų kompetentingų ekspertų atlikti tyrimai galėtų būti klaidingi ir neobjektyvūs, todėl nebuvo jokio pagrindo atmesti Agentūros siūlymą dėl finansinių korekcijų pritaikymo ar priimti kitokį sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjų skundą (IV t., b. l. 101-108) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ekspertė L. Š. savo recenzijoje išdėstė konkrečius Studijos trūkumus, kurie leido Agentūrai visapusiškai įvertinti parengtos Studijos naudą, sukurtą pridėtinę vertę ir daryti pagrįstą išvadą apie parengtos Studijos nesuderinamumą su Projekto tikslais ir Paramos sutarties reikalavimais. Agentūra, atsižvelgdama į ekspertės argumentus, įvertinusi tai, kad Studijos reikšmė yra itin didelė visai prieglobsčio sistemai, t. y. ją numatyta publikuoti ir išplatinti suinteresuotiems asmenims, įstatymų leidėjams, prieglobsčio sistemos institucijoms, NVO, mokslinėms organizacijoms, pagrįstai konstatavo, kad recenzijoje nurodytų trūkumų visiškai pakanka daryti išvadą, kad Studija nėra suderinama su Projekte įtvirtintu Projekto tikslu ir uždaviniais. Nors kai kurie Paramos sutartyje numatyti aspektai Studijoje formaliai buvo aptarti (paminėti), tačiau, atsižvelgus į ekspertės pastabas, darytina išvada, kad toks aptarimas buvo paviršutiniškas, aprašomojo pobūdžio, neišsamus, nepagrįstas (netinkamai pagrįstas) atlikto tyrimo duomenimis bei teisine analize, pernelyg orientuotas į subjektyvias atskirų respondentų nuomones.
Šalies argumentai
Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai dėl ekspertės L. Š. recenzijos trūkumų ir netinkamumo daugiausiai paremti pasvarstymais bei nepagrįstomis prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Teiginiai, kad recenzentės komentarai, jog tyrimas pernelyg orientuotas į subjektyvias respondentų nuomones, paneigia vieną pagrindinių tyrimo metodų (apklausos), todėl šiais komentarais paneigiama visa Projekto esmė, vertintini kaip nepagrįsti ir nesuderinami su sutartiniais įsipareigojimais. Agentūros teigimu, recenzijoje ekspertė neneigia paties apklausos metodo taikymo galimybės, tačiau pabrėžia, kad tyrimo atlikimas remiantis daugiausiai tik šiuo metodu negali visapusiškai ir objektyviai atskleisti priežiūros sistemos efektyvumo. Rengdami Studiją, be apklausos metodo, pareiškėjai turėjo galimybę taikyti platų spektrą kitų tyrimo metodų, juos naudoti kompleksiškai, taikyti įvairias šių metodų kombinacijas t. y. atlikti teisinę sistemos analizę, atlikti (palyginti) Europos Sąjungos šalių narių gerosios praktikos analizę, remtis Projekte numatyto mokomojo vizito patirtimi, atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir t. t.
Kritiškai vertintini ir kiti pareiškėjų argumentai, kad recenzentė Studiją įvertino nekvalifikuotai, kad jai trūko informacijos, kad ji nesuprato Projekto tikslų ir esmės. Agentūra paaiškino, kad, organizuodamas Studijos ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimą, pareiškėjas pats parinko tokiam vertinimui tinkamą kvalifikaciją turintį ekspertą, šiam ekspertui pateikė visą Studijos vertinimui reikalingą informaciją bei pats suformulavo techninę užduotį tiekėjams, nurodydamas konkrečias ir aiškiai apibrėžtas užduotis. Pirkimą laimėjusi ir sutartį su pareiškėju pasirašiusi ekspertė L. Š. parengtos Studijos vertinimą atliko būtent taip, kaip ir buvo suformuluota pareiškėjo techninėje užduotyje. L. Š. parengus Studijos įvertinimą (recenziją), pareiškėjas ją priėmė ir jokių priekaištų dėl jos turinio ekspertei nepateikė, t. y. 2012 m. sausio 10 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktu patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ekspertei L. Š. neturi.
Pareiškėjui pateikus galutinį Studijos variantą, Agentūra jam netaikė jokių finansinių korekcijų, pirmiausia paprašė pareiškėjo pašalinti Studijos trūkumus, atsižvelgiant į ekspertės recenzijoje pateiktus pastebėjimus. Pareiškėjas Studiją pakoregavo (papildė) tik techninio, redakcinio pobūdžio pastabomis (papildė Studiją nuorodomis į cituojamus šaltinius, pakoregavo Studijoje nurodytą literatūros sąrašą ir t. t.), tačiau iš esmės parengtos Studijos nepataisė.
Agentūra sprendimą pakartotinai atlikti ekspertinį Studijos vertinimą atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka atlikusi viešąjį pirkimą, kurio laimėtoju tapo socialinių mokslų daktarė docentė E. Š.. Sprendimas neapsiriboti tik vienu ekspertiniu vertinimu ir atlikti nepriklausomą pakartotinį Studijos vertinimą buvo priimtas, siekiant visapusiškai ir kuo objektyviau įvertinti parengtos Studijos naudą, sukurtą pridėtinę vertę bei atitikimą Paramos sutartyje keliamiems reikalavimams. Todėl pareiškėjo abejonės dėl antrosios ekspertės atrankos procedūrų bei motyvų neaiškumo yra nepagrįstos. Techninėje užduotyje Agentūra ekspertės paprašė pakartotinai įvertinti parengtos Studijos turinį, taikytus metodus, suformuluotų išvadų pagrįstumą (visa tai buvo vertinta ir pirmosios ekspertės) bei papildomai paprašė įvertinti, ar parengta Studija atitinka Paramos sutarties tikslus ir, ar specialistai, dirbantys su prieglobsčio prašytojais, galėtų parengtą Studiją sėkmingai pritaikyti praktinėje savo veikloje. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad antroji ekspertė nesuprato Studijoje iškeltų tikslų, nebuvo susipažinusi su Projektu.
Atlikusi ekspertinį vertinimą, antroji ekspertė konstatavo, kad parengta Studija neatitinka Paramos sutartyje Studijai numatytų tikslų. Ekspertė savo išvadoje taip pat nurodė, kad Studijoje suformuluotos rekomendacijos neturi konkretaus adresato, todėl specialistams, dirbantiems su prieglobsčio prašytojais, Studiją taikyti praktikoje būtų sudėtinga. Agentūros manymu, E. Š. recenzijoje nurodyti argumentai yra išsamūs, pakankami ir dar kartą patvirtina, kad parengta Studija neatitinka Paramos sutarties nuostatų ir nėra suderinama su Projekto tikslais.
Pareiškėjų argumentai, kuriais jie kritikuoja ekspertės E. Š. parengto ekspertinio vertinimo išvadas, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjai teigia, kad, atlikę lyginamąją ES šalių praktikos analizę, nepateikė siūlymų, kuri ES šalių procedūra ar sistema būtų priimtina Lietuvoje, kadangi tokių siūlymų pateikimas nebuvo numatytas Paramos sutartyje. Agentūros teigimu, Paramos sutartyje (Paraiškos 5.2 p.) buvo aiškiai numatyta, kad, atliekant surinktos gerosios praktikos apibendrinimą, turi būti pateikti siūlymai Lietuvai. Be to, Paraiškos 12 punkte pareiškėjas įsipareigojo vertinant prieglobsčio sistemos mechanizmo efektyvumą parengti išvadas ir nurodyti, kurios procedūros yra tobulintos ir kokių priemonių turi būti imtasi visai sistemai tobulinti, tačiau Studijoje tai visai neįvardinta.
Taip pat nesuprantami pareiškėjų teiginiai, kad prieglobsčio procedūrų trukmės lyginimas su kitų ES šalių patirtimi yra beprasmis uždavinys, kadangi kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingos situacijos. Agentūros manymu, tokios analizės atlikimas būtų kaip tik esminis uždavinys, vertinant sistemos efektyvumą bei pateikiant siūlymus apie tobulintinas sritis Lietuvoje.
Atsižvelgusi į ekspertės pastabas, Agentūra Pažeidimų tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) visiškai pagrįstai konstatavo, kad parengta Studija nesuderinama su išlaidų naudos principu, Projekto tikslais ir uždaviniais.
Pažymėjo, kad kai kurie Paramos sutartyje numatyti aspektai Studijoje visai nebuvo atskleisti (pavyzdžiui, kurios procedūros yra tobulintos ir kokių priemonių turi būti imtasi visai sistemai tobulinti). Tuo tarpu kiti Paramos sutartyje numatyti Studijos aspektai Studijoje paminėti tik formaliai, fragmentiškai, neatliekant išsamesnės analizės, todėl tokios Studijos kokybė ir sukuriama pridėtinė vertė neatitinka išlaidų naudos principo ir Projekto tikslų.
Klaidinantys pareiškėjo teiginiai, kad jis Agentūrai Studiją buvo pateikęs dar 2011 m. spalio 20 d. kartu su tarpine pažangos ataskaita, o Agentūra 2011 m. gruodžio 29 d. vykusios patikros vietoje metu Studiją įvertino teigiamai. Agentūra paaiškino, kad 2011 m. spalio 20 d. kartu su tarpine pažangos ataskaita pareiškėjas Agentūrai pateikė tik pradėtą ruošti Studijos variantą, kurios turinio 2011 m. gruodžio 29 d. vykusios patikros vietoje metu Agentūra nevertino ir jokių objektyvių galimybių atlikti tokį vertinimą neturėjo, kadangi galutinis parengtos Studijos variantas jai nebuvo pateiktas. 2011 m. gruodžio 29 d. vykusios planinės patikros vietoje metu buvo tikrinama projekto pažanga ir jo įgyvendinimo planingumas, tačiau nebuvo vertinami ir tvirtinami galutiniai projekto rezultatai; 2011 m. gruodžio 29 d. vykusios patikros vietoje lape nėra jokių duomenų apie tai, kad Agentūra būtų kaip nors vertinusi pateiktą Studiją, juolab įvertinusi ją teigiamai; patikros vietoje lapo 7.4 punkte tik pažymėta, kad patikros vietoje metu pareiškėjas užtikrino Agentūros darbuotojus, kad Projekto rezultatai bus pasiekti iki Projekto įgyvendinimo pabaigos. Kartu su 2011 m. spalio 20 d. tarpine pažangos ataskaita Agentūrai nebuvo pateiktas ir ekspertinis Studijos vertinimas, kuriuo vadovaudamasi, Agentūra būtų galėjusi priimti sprendimą dėl iš projekto lėšų sukurto produkto kokybės ir tinkamumo. Galutinis Studijos variantas kartu su ekspertiniu Studijos įvertinimu Agentūrai buvo pateiktas tik kartu su galutiniu mokėjimo prašymu, t. y. 2012 m. vasario 29 d., tuomet Agentūra ir pradėjo vertinti pateiktos Studijos turinį.
Dėl ekspertės prof. dr. V. K. atlikto vertinimo paaiškino, kad jis Agentūrai pateiktas nebuvo, todėl Agentūra negali komentuoti šių išvadų turinio. Agentūra taip pat nėra gavusi jokios informacijos apie tai, kokiomis procedūromis ir kriterijais vadovaujantis pastaroji ekspertė buvo atrinkta atlikti vertinimą, tačiau, sprendžiant pagal Mykolo Riomerio universiteto internetinėje svetainėje viešai pateikiamą informaciją, ekspertė V. K. su pareiškėjo vadove A. S. tarpusavyje yra susijusios pavaldumo santykiais, todėl V. K. išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu (VI t., b. l. 27–35) pareiškėjų Tarptautinės migracijos organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro skundą patenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkio Nr. A3-166 dalį, kuria pavesta Europos socialinio fondo agentūrai iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo – Tarptautinės migracijos organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro – pateiktą Projekto mokėjimo prašymą, išskaičiuoti 10 000 Lt išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų. Panaikino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. spalio 15 d. potvarkį Nr. A3-186.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-609 Vilniaus biurui Projekto įgyvendinimui skyrė 151 152,23 Lt paramos sumą (I t., b. l. 17-18). Tarp Agentūros, Ministerijos bei Vilniaus biuro 2011 m. sausio 11 d. buvo sudaryta Paramos sutartis, pagal kurią Vilniaus biurui buvo nustatytas 151 152,23 Lt finansavimas tinkamoms Projekto „Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas“ išlaidoms patirti ir apmokėti. TMO Vilniaus biuras Paramos sutartimi taip pat įsipareigojo, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paramos sutartyje (5.1.1 p.), pasiekti kiekybinius Projekto tikslus, rezultatus, naudoti paramos ir nuosavas lėšas (jeigu taikoma) bei laikytis Projekto įgyvendinimo ir viešųjų pirkimų organizavimo tvarkaraščio ir tvarkos taip, kaip nurodyta Paramos sutartyje ir jos prieduose (1.1.3 p.). Apmokamos tik tos Projekto išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (2.1.1 p.); būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir išlaidų naudos principus (2.1.2 p.). Įgaliota institucija turi teisę imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas paramos teikimas arba nutraukta Paramos sutartis ir (arba) siūlyti atsakingai institucijai priimti sprendimą dėl Projekto vykdytojui suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimo, jei Projekto vykdytojas nustoja vykdyti Projektą, nukrypsta nuo patvirtintų Projekto biudžeto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., negali pasiekti Paramos sutartyje nustatytų Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformuoja įgaliotos institucijos (9.1.4 p.). Paramos sutarties 5 punkte numatyta, kad atsakinga institucija, gavusi įgaliotos institucijos pasiūlymą sustabdyti paramos teikimą arba nutraukti paramos sutartį, per 20 darbo dienų išnagrinėja šį pasiūlymą ir priima sprendimą: sustabdyti paramos teikimą ir nurodyti Projekto vykdytojui pažeidimų pašalinimo terminą (9.5.1 p.), nutraukti paramos teikimą, nutraukti Paramos sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį (9.5.2 p.); sumažinti paramą Projekto vykdytojui (9.5.3 p.); įgaliotos institucijos siūlymą atmesti kaip nepagrįstą (9.5.4 p.) (I t., b. l. 19-31).
Projekto esmė pagal Sutartį ir Paraišką yra inter alia Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinis efektyvumo vertinimas. Paraiškoje dėl šio elemento nurodyta: „<...> Šiuo metu ES galioja trys pagrindinės direktyvos, susijusios su prieglobsčio sistema: Prieglobsčio tvarkos direktyva (2005/85/EB), Prieglobsčio priėmimo sąlygų direktyva (2003/9/EB), bei Kvalifikacinė (dėl būtiniausių standartų prieglobsčio prašytojams, 2004/83/EB) direktyva. Tačiau pabrėžtina, kad šios direktyvos ir jų pagrindinis tikslas kol kas nėra visapusiškai įgyventi ES šalyse narėse, tarp jų ir Lietuvoje. Kaip nustatė ES Komisija ,,(..) dėl kai kurių direktyvos (2005/85/EB) neprivalomų ir nukrypti leidžiančių nuostatų visoje ES yra taikoma skirtinga tvarka, be to, yra nustatyta nevisiško ir neteisingo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę atvejų ir įgyvendinimo trūkumų“. Todėl Komisija 2009 m. spalio 21 d. priėmė pasiūlymą išdėstyti direktyvą (2005/85/EB) nauja redakcija. Pagal Komisijos pasiūlymą yra nustatyti tokie tikslai: numatyti vieną – supaprastintą ir racionalizuotą – prieglobsčio tvarką; palengvinti galimybę naudotis prašymų nagrinėjimo procedūromis; padaryti prašymų nagrinėjimą veiksmingesnį; pagerinti sprendimų dėl prieglobsčio kokybę; užtikrinti prieglobsčio prašytojų galimybę naudotis veiksminga teisės gynimo priemone. Būtent tokiu principu ir turėtų veikti prieglobsčio sistemos Europos Sąjungoje.
Įgyvendinamo Projekto tikslas – įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą. Šiuo Projektu TMO sieks įvertinti kaip Europos Sąjungos Komisijos iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi prieglobsčio direktyvų reikalavimų, t. y. bus siekiama ištirti prieglobsčio teikimo procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos, kur ir kokios kyla problemos.
Lietuvos prieglobsčio sistema bus vertinama pagal du aspektus: formalųjį – teisinį ir praktinio įgyvendinimo. Pagal formalųjį aspektą bus analizuojami: Lietuvos teisės aktai (įstatymai ir poįstatyminiai aktai); tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktai (konvencijos, direktyvos, reglamentai, rezoliucijos); prieglobsčio sistemos administracinė struktūra; antriniai šaltiniai (Vyriausybės ir NVO atlikti tyrimai, ir jų išvados ir pasiūlymai).
Paraiškoje numatyta, kad Projekto metu sukaupti duomenys ir pasiekti rezultatai bus pristatyti TMO parengtoje Studijoje. Projektas bus vykdomas keliomis pakopomis, kiekvienai jų iškeliant uždavinius:
1) atlikti dabartinės situacijos Lietuvos prieglobsčio sistemoje analizę (bus atliekamas teisinės bazės analizė, sociologinis tyrimas, bus parengta tyrimo ataskaita); teisinės bazės analizės metu bus vertinami Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio suteikimo mechanizmą. Teisinės analizės kriterijai bus 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir ja pagrįsti Europos Sąjungos teisės aktai (ypač direktyvos reglamentuojančios prieglobsčio statusą). Atlikus šią analizę bus galima identifikuoti, kurios sistemos procedūros (ne)atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Bus parengtos rekomendacijos, ką reikėtų tobulinti teisinėje srityje. Taip pat teisinės analizės metu išryškėjusios problemos bus įtraukiamos į ekspertų interviu gaires ir (arba) prieglobsčio prašytojų sociologinės apklausos klausimyną;
2) palyginti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių prieglobsčio sistemas (bus analizuojami Europos Sąjungos šalių prieglobsčio probleminiai aspektai ir geroji praktika, nustatoma, kaip kitose šalyse narėse vertinamas praktinis sistemos efektyvumas, bus mokomasis vizitas į Jungtinę Karalystę, bus surinktas gerosios praktikos apibendrinimas ir siūlymai Lietuvai);
3) rekomendacijų rengimas (tam bus suburta ekspertų grupė);
4) apibendrinančios Studijos rengimas (numatoma visapusiškai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą);
5) Projekto rezultatų pristatymas (organizuojama baigiamoji konferencija);
6) Paraiškos 12 punkte numatyta bendrauti su tiksline grupe. Sociologinių apklausų metu apklausiami prieglobsčio prašytojai, siekiant išsiaiškinti, su kokiomis procedūrinėmis problemomis jie susiduria, jų pagrindu bus parengtas išsamus tyrimas, kuriame bus pateiktos išvados ir rekomendacijos, kaip pagerinti prieglobsčio prašytojų procedūrines sąlygas (I t., b. l. 33-50).
TMO parengė studiją „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“ (I t., b. l. 66-108) ir 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. VNO-236 pakvietė pateikti pasiūlymus ekspertiniam Studijos vertinimui (I t., b. l. 109-110).
TMO ir ekspertė L. Š. 2011 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį dėl Studijos vertinimo (I t., b. l. 114-119). L. Š. pateikė Studijos ekspertinį vertinimą (recenziją), kurį apibendrindama, padarė išvadas, jog 1) pasirinktas tyrimo metodas pernelyg stipriai orientuotas į atskirų respondentų subjektyvias nuomones; 2) tyrimo pridėtinė vertė abejotina dėl pernelyg subjektyvaus užduotų klausimų vertinamojo pobūdžio bei nedidelio apklaustų asmenų skaičiaus; 3) nepakankamas dėmesys skirtas teisinei prieglobsčio sistemos analizei, neanalizuota teismų praktika, Migracijos departamento sprendimai (I t., b. l. 122-129).
TMO 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. VNO-115 pateikė Agentūrai pakoreguotą Studiją ir paaiškinimus dėl L. Š. recenzijos (I t., b. l. 152-158).
Vertintoja E. Š. pateikė Studijos vertinimo išvadas, kad Studijos turinys ir taikomi metodai tik iš dalies atliepia išsikeltus uždavinius. Pateiktos išvados tik iš dalies parengtos ir pagrįstos, vadovaujantis Studijoje nurodyta informacija, jos nėra konceptualios. Būtina išvadas ir rekomendacijas atskirti ir tobulinti. Studija neatitinka Paramos sutartyje Studijai numatytų tikslų, nes: 1) neatskleistas tikslas įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą (Studijoje nekalbama apie prieglobsčio sistemos efektyvumą, neįvardinta, kokie turėtų būti sisteminiai veiksmai, kad sistema Lietuvoje veiktų efektyviai); 2) Projekto 12 punkte įvardyta, kad, įgyvendinant pagrindinį tikslą, bus parengtos išvados, bet Studijoje tai neįvardyta; 3) Studijoje nepristatomos įžvalgos, remiantis vizitų į Jungtinę Karalystę matu sukaupta patirtimi; 4) Studijoje yra pateiktos rekomendacijos, tačiau jos neturi konkretaus adresato, todėl specialistams, dirbantiems su prieglobsčio prašytojais ir prieglobstį gavusiais užsieniečiais, bus sudėtinga ją pritaikyti praktikoje. Šios rekomendacijos turi būti sukonkretintos, būtina nurodyti konkrečius adresatus, atsižvelgiant į tai, kokiame prieglobsčio suteikimo etape tam tikra institucija dirba (I t., b. l. 159-163).
TMO Vilniaus biuras 2012 m. birželio 28 d. raštu Nr. VNO-167 pateikė paaiškinimus dėl E. Š. vertinimo išvadų (I t., b. l. 164-169).
Agentūra 2012 m. rugpjūčio 1 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje, atsižvelgusi į tai, kad net du skirtingi ekspertai nustatė esminių Studijos trūkumų ir iš esmės parengtą Studiją įvertino neigiamai, įvertinusi aplinkybę, kad po pirmojo Studijos ekspertinio vertinimo Projekto vykdytojas turėjo galimybę Studiją atitinkamai pakoreguoti (perrašyti, patikslinti) ir pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau tinkamai to neatliko, padarė išvadą, kad Studija neatitinka Paramos sutartyje keliamų turinio ir paskirties reikalavimų, nepasiekia pagrindinio Paramos sutartyje Studijai iškelto tikslo – visapusiškai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, todėl nėra suderinama su Projekto vidine logika, tikslais ir uždaviniais. Projekto vykdytojas, parengęs ir Agentūrai deklaravęs Paramos sutarties reikalavimų neatitinkančią ir su Projekto tikslais ir uždaviniais nesuderinamą Studiją ir prašydamas kompensuoti su Studija susijusias išlaidas, nevykdydamas Agentūros prašymo ištaisyti savo paties pasamdyto eksperto nustatytus esminius Studijos trūkumus, pažeidė Paramos sutarties 5.1.1, 1.1.3, 9.1.4, 9.1.14, 5.1.18 punktuose nustatytus reikalavimus, neužtikrino Paramos sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktuose numatyto įsipareigojimo, kad Projekte patirtos išlaidos atitiktų išlaidų naudos ir sąnaudų efektyvumo principus bei būtų būtinos ir tiesiogiai susijusios su Projekto įgyvendinimu ir Paramos sutartyje numatytų tikslų pasiekimu. Todėl Agentūra pasiūlė Ministerijai 25 145,34 Lt išlaidų (15 143,42 Lt Studijos rengimo išlaidų, 5 812 Lt Studijos leidybos išlaidų, 4 189,92 Lt netiesioginių išlaidų) pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti sumą (I t., b. l. 176-178).
Atsižvelgęs į Agentūros 2012 m. rugpjūčio 1 d. išvadą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. A1-368 2.2 punktu, Priežiūros taisyklių 62.3 punktu, Paramos sutarties 9.5.2 punktu, Ministerijos kancleris 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė potvarkį Nr. A3-166, kuriuo pavedė Agentūrai iš sumos, mokėtinos pagal Projekto vykdytojo pateiktą Projekto mokėjimo prašymą, išskaičiuoti 25 145,34 Lt išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų (I t., b. l. 172).
Vadovaudamasis Priežiūros taisyklių 79, 80.4 punktais, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1K-301, Ministro 2011 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-84, atsižvelgdamas į Agentūros 2012 m. spalio 8 d. raštą Nr. EPFS-2012-00123, Ministerijos kancleris 2012 m. spalio 15 d. priėmė potvarkį Nr. A3-186, kuriuo įpareigojo TMO Vilniaus biurą per 30 kalendorinių dienų nuo potvarkio priėmimo dienos grąžinti į Ministerijos sąskaitą išmokėtas ir nepanaudotas avanso lėšas – 8 401,99 Lt, skirtas Projektui įgyvendinti, bei nustatė, kad laiku negrąžinus nurodytos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną bus skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai (I t., b. l. 174).
Mykolo Riomerio universiteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. V. K. 2012 m. spalio 23 d. pateikė išvadą dėl Studijos, kurioje ji nesutinka su vertintojos E. Š. įžvalgomis (I t., b. l. 184-186).
Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Migracijos departamento 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-34172 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12D-1458 suformuluotas iš esmės teigiamas nuomones apie Studiją (IV t., b. l. 182, 183).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A1-333 patvirtintų Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, priežiūros taisyklių (neteko galios nuo 2013 m. sausio 23 d. 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-18) 2 punktu, kuriame nustatyta, kad atsakinga institucija yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgaliota ir tvirtinanti institucija yra Europos socialinio fondo agentūra; audito institucija yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Priežiūros taisyklių 61 punktu, kuriame nustatyta, kad įgaliota institucija, nustačiusi pažeidimą, teikia atsakingai institucijai inter alia siūlymą sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį (61.3 p.), o atsakinga institucija, gavusi įgaliotos institucijos pasiūlymą, išnagrinėja jį ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po pasiūlymo gavimo priima inter alia sprendimą sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį (62.3 p.), Priežiūros taisyklių 79 punktu, kuriame nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti gautas Europos Sąjungos arba bendrojo finansavimo lėšas yra atsakingos institucijos sprendimas susigrąžinti lėšas, ir konstatavo, kad formalus teisinis pagrindas priimti šioje byloje skundžiamus sprendimus egzistuoja.
Viena iš priežasčių priimti Priežiūros taisyklių 62.3 punkte numatytą sprendimą yra Priežiūros taisyklių 80.4 punkto taikymas (kurį ir taikė atsakovas) – projekto vykdytojui išmokėta didesnė nei priklauso lėšų suma – kitais atvejais. Šiuo atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė, kad vienas iš Projekto ir Paraiškos elementų – parengta Studija – nesuderinama su Projekte įtvirtintu Projekto tikslu ir uždaviniais.
Minėta, kad Paramos sutartyje ir Sutarties tikslų ir uždavinių įvykdymo būdai ir metodai yra suformuluoti Paraiškoje, kuria pareiškėjas įsipareigojo Studijoje atspindėti inter alia Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumo teisinį vertinimą ir tuo tikslu: 1) išanalizuoti tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus (konvencijas, direktyvas, reglamentus, rezoliucijas, t. y. 1951 m. Ženevos konvenciją, Prieglobsčio tvarkos direktyvą (2005/85/EB), Prieglobsčio priėmimo sąlygų direktyvą (2003/9/EB), Kvalifikacinę (dėl būtiniausių standartų prieglobsčio prašytojams) 2004/83/EB direktyvą; 2) išanalizuoti Lietuvos teisės aktus (įstatymus ir poįstatyminius aktus; 3) įvertinti kaip Europos Sąjungos Komisijos iškelti tikslai yra įgyvendinami; 4) identifikuoti, kurios sistemos procedūros (ne)atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, parengti rekomendacijas, ką reikėtų tobulinti teisinėje srityje.
Teismas, ištyręs Studiją minėtu aspektu, nusprendė, kad pati silpniausia Studijos dalis ir yra Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumo teisinio vertinimo tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamų uždavinių šviesoje nebuvimas, todėl iš dalies sutiko su abiejų eksperčių, atsakovo ir Agentūros vertinimu, kad Studija neatitinka Paramos sutartyje keliamų turinio ir paskirties reikalavimų, nepasiekia pagrindinio Paramos sutartyje Studijai iškelto tikslo – visapusiškai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, nepakankamas dėmesys skirtas teisinei prieglobsčio sistemos analizei, neanalizuota teismų praktika, Migracijos departamento sprendimai, kad išvados nėra konceptualios, pateiktos rekomendacijos neturi konkretaus adresato.
Teismo nuomone, įvertinus tai, kad išanalizuotuose Projekte, Paramos sutartyje, Paraiškoje nėra konkrečiai užsibrėžta, kokiai auditorijai bus skirta Studija, t. y. pareiškėjui nebuvo keliamas uždavinys, jog Studija savo kasdieninėje veikloje turėtų vadovautis tik prieglobsčio prašymus ir kitas jų problemas sprendžiantys profesionalai ar prieglobsčio teisės teoretikai, mokslininkai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Studija neturi jokios pridedamosios vertės. Teismo nuomone, nežiūrint to, kad studija išties yra pasyvaus aprašomojo pobūdžio, ji yra vertinga eiliniams (pvz. interneto) vartotojams, besidomintiems bendromis pabėgėlių problemomis (kiek jų atvyksta į Lietuvą, kokiam skaičiui iš jų yra suteikiama tarptautinė apsauga, kokias jie gauna socialines paslaugas, kaip jie integruojasi į visuomenę ir t. t.), be to, Studija (išvertus ją į pagrindines užsienio kalbas) galėtų būti vertinga Lietuvos prieglobsčio sistemą pristatant Europos Sąjungos ir kitoms šalims.
Padaręs tokią išvadą, teismas manė, jog pareiškėjo TMO Vilniaus biuro grąžintina suma yra mažintina 10 000 Lt, šia išskaitų dalimi atitinkamai panaikinus skundžiamus įsakymus.
III.
Pareiškėjas Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 40-46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Spręsdamas dėl silpniausios Studijos dalies (Studijos kokybės trūkumo) pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutapatino Paramos sutarties reikalavimus, keliamus teisinei prieglobsčio sistemos analizei, kuriai pretenzijų atsakovas neturėjo, ir tuos, kurie keliami Studijos rengimui.Reikalavimai teisinei prieglobsčio sistemos analizei įtvirtinti Paraiškos 5.2 punkto I dalyje. Atitinkamam teisniam tyrimui atlikti ir ataskaitai parengti TMO skelbė viešąjį pirkimą atrankai profesionalaus teisininko, dirbančio prieglobsčio teisės srityje. Pirkimo procedūras laimėjo teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė B. S.. Atlikusi Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinę analizę, minėta specialistė parengė atskirą ataskaitą „Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinės bazės analizė“, kurioje išsamiai analizuojami Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio procedūrą (pagal konkrečias procedūros stadijas), pateikiama informacija apie Europos Sąjungos bendrą prieglobsčio sistemą (jos įkūrimą, tikslus, perspektyvas), Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias prieglobsčio klausimus, ir naujų direktyvų projektus, taip pat kiekviename skyriuje pateikiamos išvados ir konkrečios rekomendacijos.Be teisinės Lietuvos prieglobsčio sistemos analizės Projekto metu buvo sukaupta gausybė kitos vertingos medžiagos apie prieglobsčio sistemą – tai ir Gerosios praktikos Europos Sąjungos šalyse analizė, Prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių apklausų gairės, Apklausų ataskaita, Specialistų apklausų gairės, Specialistų apklausų ataskaita, Sociologinio tyrimo ataskaita, Ekspertų rekomendacijos, Ekspertų seminaro ataskaita. Visa ši medžiaga kaip Projekto veiklos rezultatai, remiantis Paraiškos reikalavimais (5.2 p. V d.), turėjo būti ir buvo išviešinta – paskelbta, be kita ko, ir internete. Visa Projekto medžiaga prieinama bet kuriam interesantui TMO interneto svetainėje adresu http://prieglobstis.iom.lt. Visą šią medžiagą, remiantis Paraiškos 5.2 punkto IV dalimi, numatyta pristatyti visuomenei parengiant apibendrinančią studiją, dėl kurios ir kilęs ginčas. Taigi, vykdydamas Paraiškos, kaip sudedamosios Paramos sutarties dalies, reikalavimus, TMO Vilniaus biuras parengė, išspausdino ir knygelės pavidalu išdalino ginčo Studiją tiksliniam sąrašui adresatų (Vidaus reikalų ministerijai (6 vnt.), Migracijos departamentui (5 vnt.), Užsienio reikalų ministerijai (2 vnt.), Jungtinių Tautų Vyriausiajam pabėgėlių komisarui (3 vnt.), Lietuvos Respublikos Seimui (4 vnt.), Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai (2 vnt.), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (2 vnt.), Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijai (1 vnt.), Caritui (2 vnt.), Pabėgėlių priėmimo centrui (2 vnt.), Užsieniečių registracijos centrui (2 vnt.), Tolerantiško jaunimo asociacijai (2 vnt.), Kauno apskrities VPK Migracijos skyriui (2 vnt.), Statistikos departamentui (2 vnt.), Lietuvos žmogaus teisių centrui (2 vnt.), Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2 vnt.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinei (2 vnt.), Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekai (1 vnt.), Vilniaus universiteto bibliotekai (1 vnt.), Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai (1 vnt.), Kauno apskrities viešajai bibliotekai (1 vnt.), Mykolo Riomerio universiteto bibliotekai (1 vnt.), Kauno technologijos universiteto bibliotekai (1 vnt.), Šiaulių apskr. P. V. viešajai bibliotekai (1 vnt.), Vilniaus apskr. A. M. viešajai bibliotekai (1 vnt.), Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai (1 vnt.), Klaipėdos universiteto bibliotekai (1 vnt.), Šiaulių universiteto bibliotekai (1 vnt.), JAV ambasadai, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklai, Lenkijos Respublikos ambasadai, Europos socialinio fondo agentūrai, Kommersant publishers – po 1 vnt.), knygeles taip pat gavo baigiamosios Projekto konferencijos dalyviai. Taigi, atsižvelgiant į Projekto apimtį, į visos Projekto medžiagos (rezultatų) viešą pobūdį, Parmos sutarties/Paraiškos reikalavimus, matyti, jog Paramos sutartimi (Paraiška) TMO nebuvo keliamas tikslas visą Projekto medžiagą sukelti į Studiją. Iš Paraiškos 5.2 punkto IV dalies matyti, jog pagrindinis Studijos tikslas buvo apibendrinti Projektą, pagrindinius jo rezultatus, pristatyti tyrimą visuomenei. Nurodytame Paraiškos punkte išsakyta tezė „kurioje bus visapusiškai įvertintas Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumas“ turėtų būti suprantama kaip reikalavimas TMO Studijoje apibendrinti įvairią Projekto medžiagą, įvairius tyrimus, bet ne kaip reikalavimas Studijoje apjungti visą prieglobsčio sistemos tyrimų medžiagą. Pastaruoju atveju Studija nebūtų buvusi patogi naudoti, dėl brangių spaudos darbų būtų neproporcingai išaugusi Projekto kaina, be to, toks Projekto pristatymo visuomenei būdas nebūtų racionalus esant galimybei gilintis į vieną ar kitą prieglobsčio sistemos aspektą (tiriamąją dalį) tiesiogiai prieinant prie aktualios Projekto medžiagos internete. Atkreiptinas dėmesys, kad, teikdamas Projekto Paraišką, TMO Vilniaus biuras numatė Studiją išleisti nedidelės apimties (iki 100 psl.) leidiniu, todėl ir Paraiškos detaliajame biudžete (kuris patvirtintas kartu su Paraiška) Studijos maketavimui, spausdinimui numatyta suma orientuota būtent į tokią apimtį.Netinkamas Paramos sutarties bei Projekto tikslų bei uždavinių, keliamų Studijai, suvokimas, jų tapatinimas su tikslais bei uždaviniais, iškeltais kitam Projekto etapui (teisinei analizei) lėmė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pirmosios instancijos teismo nebuvo panaikintas visa apimtimi, o pareiškėjas neteko teisės į visų konkrečiai Studijos rengimui bei platinimui patirtų išlaidų kompensavimą paramos lėšomis. Pažymėtina, kad TMO Vilniaus biuras, kaip Projekto ir Studijos autorius, rengdamas Studiją, siekė apibendrinti įvairiapusišką Projekto medžiagą ir ją apibendrinti, išskirdamas, jo nuomone, pagrindinius įvairių tyrinėjimų aspektus. Tokiu būdu neperkeldamas visos Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinės analizės į Studiją, joje TMO Vilniaus biuras išskyrė, autoriaus nuomone, svarbesnius tokio teisinio tyrimo aspektus – atitinkamai Studijoje pasisakyta dėl prieglobsčio suteikimo teisinių pagrindų, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminų, ryšium su kitų Europos Sąjungos šalių praktika, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo reglamentavimo problematikos, pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų kategorijos išskyrimo, prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės į darbą reglamentavimo problematikos Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje, pagrindų papildomai apsaugai Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje ir pan. Pati apibendrinančioji Studija buvo parengta, remiantis Projekto metu surinkta medžiaga, Lietuvos prieglobsčio sistemos ekspertų išskirtais svarbiausiais problematiniais aspektais ir jų pateiktomis rekomendacijomis (interviu metu, ekspertų seminaro metu). Rengiant Studiją, buvo stengiamasi, kad joje atsispindėtų visapusiška informacija, t. y. įvertinama informacija iš valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pačių prieglobsčio prašytojų/prieglobstį gavusių užsieniečių pozicijos, atsižvelgiant į visas prieglobsčio procedūros stadijas. Tuo tarpu atsakovas Studiją vertino, remdamasis dviejų vertintojų nuomone, kurių efektyvumo ir Studijos, kaip Projektą apibendrinančios veiklos, supratimas neatitinka Projekto Paraiškos reikalavimų.Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pretenzijų TMO dėl paties Projekto, t. y. visos TMO patirtos Projekto išlaidos, išskyrus apibendrinančiosios Studijos parengimo bei spausdinimo, yra pripažintos tinkamomis finansuoti. Todėl byloje nagrinėjama paradoksali situacija, kai pats Projektas laikomas tinkamu, tuo tarpu jo apibendrinančioji Studija – ne. Galima būtų sutikti su sprendimo sumažinti paramos lėšas Projektui motyvais, jeigu jie būtų grindžiami netinkama (nepakankama ar per didele) Studijos apimtimi. Tačiau ginčijamas atsakovo sprendimas grindžiamas pretenzijomis, išsakytomis dviejų Studijai vertinti pasamdytų vertintojų, kurios, skaitydamos Studiją skyrium nuo viso Projekto medžiagos, iš esmės kritikavo patį Projektą, jo metodologiją, nors, kaip matyti iš jų pateiktų vertinimų, nebuvo susipažinusios nei su Projekto medžiaga, nei su Projektui keliamais reikalavimais, metodologija, Projekto ribomis, nustatytais Paramos sutartimi bei jos priedu – Paraiška. Tokiu būdu paremtas ginčijamas atsakovo sprendimas nėra pagrįstas ir pateisinamas pareiškėjo atžvilgiu.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ginčo Studija yra pasyvaus aprašomojo pobūdžio ir vertinga tik eiliniams vartotojams. Pažymėtina, kad Studiją, palankiai įvertino tiek akademinės bendruomenės atstovė – Mykolo Riomerio universiteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. dr. V. K., tiek pagrindinės valstybės institucijos, kuriančios bei įgyvendinančios prieglobsčio politiką Lietuvoje — Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas, kuris, remiantis jo nuostatomis, formuoja valstybės politiką imigracijos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, taip pat Migracijos departamentas, kuris nagrinėja užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Į tai patvirtinančius rašytinius įrodymus nebuvo atsižvelgta, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą.Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dėl Studijoje neatlikto teismų praktikos bei Migracijos departamento sprendimų analizės. Tokios analizės Paramos sutartis neapėmė, teikdamas Paraišką pareiškėjas neprašė skirti paramos lėšų tokiai analizei atlikti. Nepaisant to, kad rengiant Studiją tam tikra apimtimi buvo analizuojama ir teismų praktika, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog Projektas pasitarnavo tam, kad Projekto tikslai būtų pratęsti pareiškėjui įgyvendinant visiškai naują projektą - „Sprendimų priėmimo procedūros prieglobsčio bylose tobulinimas: apeliacinis lygmuo“, kurio metu TMO išanalizavo penkiasdešimt Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų prieglobsčio bylose. Su tuo sutiko ir atsakovas, skirdamas finansavimą šiam projektui.Ginčijamam atsakovo sprendimui (pakeisti Paramos sutartį, sumažinant parmos lėšas Projektui) teisinio tvirtumo nesuteikia šio sprendimo priėmimo procedūra, kuri akivaizdžiai stokoja aiškaus pagrindimo. Tik susipažinus su atsakovo atsiliepimo į pareiškėjų skundą priedais, tapo aišku, kad, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą 2012 m. rugpjūčio 1 d. įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą, Ministerija savo 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (21.45.2-82) SD-9733 konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo — Europos socialinio fondo agentūra, tirdama įtariamą pažeidimą, nepakankamai išsamiai įvertino visas aplinkybes ir jos rekomendacija pripažinti netinkamomis visas su Studijos parengimu ir leidyba susijusias išlaidas yra griežtesnė nei būtina ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Reaguodama į atsakovo pastabas dėl Studijos, Europos socialinio fondo agentūra kreipėsi į Ministeriją 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. EPFS-2012-00109, kuriame nenurodė iš esmės jokių naujų faktinių aplinkybių, nei yra išdėstytos 2012 m. rugpjūčio 1 d. įtariamo pažeidimo tyrimo išvadoje. Šiuo atveju atsakovas iš esmės pakeitė savo poziciją Studijos atžvilgiu, t. y. pritarė trečiojo suinteresuoto asmens siūlymui ir priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nuspręsta nefinansuoti Studijos parengimo ir spausdinimo darbų. Pareiškėjas neginčija atsakovo teisės skirtingu metu tą pačią faktinę situaciją vertinti ir, taikant teisę, dėl jos spręsti skirtingai. Tačiau pareiškėjui nesuprantami tokio atsakovo elgesio motyvai. Pareiškėjui neaišku, kodėl vienu atveju trečiojo suinteresuoto asmens siūlymas dėl Studijos Ministerijos buvo argumentuotai atmestas, o kitu atveju, esant identiškai faktinei situacijai, jam buvo pritarta. Tokia įtariamo Paramos sutarties pažeidimo nustatymo procedūra stokoja objektyvumo ir pagrindimo, nėra aiški, todėl jos metu pareiškėjo atžvilgiu priimti neigiami sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Nors aptariamais argumentais paraiškėjai rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai teismo sprendimu nebuvo vertinama.Kaip matyti iš Europos socialinio fondo agentūros parengtos įtariamo pažeidimo tyrimo išvados, bei atsakovui adresuoto 2012 m. rugsėjo 4 d. rašto, Paramos sutarties pažeidimas nustatytas iš esmės remiantis tuo, kad net dvi Studijos vertintojos Studiją įvertino neigiamai. Pareiškėjo nuomone, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek atsakovas konstatavo Paramos sutarties pažeidimą iš esmės remdamiesi kiekybiniu kriterijumi ir apeliuodami į net dviejų, taip vadinamų eksperčių, nuomonę Studijos atžvilgiu. Su tokiu Paramos sutarties pažeidimo konstatavimu pareiškėjas nesutinka. Turėdamas didelę migracijos procesų organizavimo patirtį, taip pat puikiai suprasdamas Projekto reikalavimus bei ribas, metodologiją, kurie įtvirtinti Paramos sutartyje, ir kartu susipažinęs su vertintojų E. Š. bei L. Š. pateiktomis nuomonėmis dėl Studijos, TMO Vilniaus biuras kiekvienu atveju nedelsdamas kreipėsi į Agentūrą, raštais, išsamiai išdėstydamas nesutikimo su pateiktais Studijos vertinimais argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, jog Agentūra, atlikdama Projekto kontrolę pagal Paramos sutartį, buvo linkusi E. Š. bei L. Š. pateiktas nuomones dėl Studijos vertinti kaip objektyviai teisingas, kai tuo tarpu visiškai nekreipė dėmesio į TMO tais pačiais klausimais išsakytus kontrargumentas, jų net nenagrinėjo, nors, pareiškėjo nuomone, privalėjo tai daryti. Byloje pateikti duomenys apie TMO vadovės (Studijos atsakingosios redaktorės), E. Š. bei L. Š. kvalifikaciją, iš kurių matyti, jog TMO vadovės A. S. kompetencija nagrinėjamoje srityje yra akivaizdžiai didžiausia. Pareiškėjo įsitikinimu, Paramos sutartyje nenumatyta tinkamas finansuoti Projekto lėšas nustatinėti tik pagal recenzentų nuomones dėl Projekto (Studijos). Šiuo atveju, konstatuojant Paramos sutarties 9.1.4 punkto pažeidimą, įgaliotoji institucija — trečiasis suinteresuotas asmuo (Agentūra), byloje privalėjo vertinti visą jam ginčijamu klausimu pateiktą informaciją. Tokią pareigą patvirtina ir kitos Paramos sutarties nuostatos (6.1.3, 6.1.4, 6.1.5 ir kt.). Aptariamos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nebuvo pakankamai išnagrinėti, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, jog pagrindinis vertintojų pateiktų išvadų bei įgaliotosios institucijos surašytos tyrimo išvados dėl Studijos trūkumas yra tas, jog Studija buvo vertinta skyrium nuo Projekto, jo metu atliktų tyrimų medžiagos, neatsižvelgiant į tai, kokie reikalavimai Studijai buvo iškelti Paramos sutartimi, ir tai, kad pagrindinė Studijos paskirtis buvo apibendrinančioji, skirtingai nuo kitų Projekto etapų, kurių paskirtis – tiriamoji/analitinė.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 52-55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į Projekto, kurio lėšomis buvo finansuojamas Studijos parengimas ir leidyba, esmę ir tikslus, tinkamai neįvertinus Studijos tikslinės paskirties, o konkretus mažintinos sumos dydis (10 000 Lt) nustatytas nesiremiant jokiais objektyviais kriterijais ar teisės aktuose įtvirtintais principais. Su projekto vykdytoju pasirašytoje Paramos sutartyje bei jos prieduose yra numatyta, kad Studijos paskirtis ir joje formuluojamos išvados ir rekomendacijos savo esme yra orientuotos būtent į prieglobsčio sistemos srities profesionalus. Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ numatyta, kad parengtą Studiją numatyta publikuoti ir išplatinti suinteresuotoms institucijoms, t. y. įstatymų leidėjams, prieglobsčio sistemos institucijoms, nevyriausybinėms institucijoms, mokslinėms įstaigoms, t. y. toms institucijoms, kurios atsakingos už prieglobsčio sistemos politikos formavimą ir (ar) įgyvendinimą, procedūrų supaprastinimą ir efektyvinimą. Pačioje projekto vykdytojo parengtoje Studijoje (5 psl.) akcentuojama, kad Studija skirta migracijos ir prieglobsčio srityje dirbantiems ekspertams, tarptautinės teisės specialistams, Lietuvos prieglobsčio politikos formuotojams, kurie, remdamiesi Studijoje atliktais tyrimais ir išvadomis bei rekomendacijomis, turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta prieglobsčio sistemos kokybė. Pažymėtina, kad Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ numatyta, kad projekto tikslas – visapusiškai įvertinti prieglobsčio sistemos efektyvumą, atsižvelgiant į tai, kaip Europos Sąjungos direktyvose iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi direktyvų reikalavimų, ištirti prieglobsčio procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos, bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų pakeisti ir tobulinti teisinėje sistemoje. Taigi, savo paskirtimi Studija nėra savitikslė, o joje suformuluotos išvados ir rekomendacijos yra orientuotos į pagrįstų ir konstruktyvių pasiūlymų teisėkūros subjektams ir valdžios institucijoms pateikimą, diskusijos šiuo klausimu inicijavimą, siekiant tobulinti (keisti) prieglobsčio sistemą ir padaryti ją efektyvesnę. Akivaizdu, kad Studija visų pirma skirta būtent šios srities profesionalams, specialistams ir ekspertams, atsakingiems už prieglobsčio sistemos tobulinimą ir sprendimų priėmimą. Šią aplinkybę patvirtina ir kitos Paraiškos nuostatos, pavyzdžiui Paraiškos 11 lentelėje „Projekto rezultatų poreikio pagrindimas (kam ir kodėl būtini projekto rezultatai)“ numatyta, kad, įvertinus prieglobsčio sistemos efektyvumą, bus galima inicijuoti atitinkamus pokyčius, kurie leistų našiau, lanksčiau ir objektyviau nagrinėti prieglobsčio prašymus ir priimti atitinkamus sprendimus. Pastaroji nuostata dar kartą patvirtina, kad Studijoje suformuotos išvados ir rekomendacijos pirmiausiai yra skirtos prieglobsčio sistemos specialistams ir ekspertams ir yra susiję su jų kasdieniu darbu, siekiant padaryti jį efektyvesnį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teiginiai, jog Paraiškoje nebuvo numatyta, kad Studija yra skirta prieglobsčio profesionalams ar prieglobsčio teisės teoretikams ir mokslininkams, yra nepagrįsti ir prieštarauja Paraiškoje įtvirtintoms nuostatoms ir Projekto (Studijos) tikslams.Pagal Paraišką ir su pareiškėju pasirašytą Sutartį iš projekto lėšų finansuojamai Studijai buvo keliami griežti turinio ir kokybės reikalavimai, t. y. joje, remiantis iš anksto nustatytais metodais (teisine analize, sociologinių apklausų duomenimis, sociologinių tyrimų išvadomis, mokomojo vizito patirtimi, ekspertų rekomendacijomis), turėjo būti visapusiškai įvertintas prieglobsčio sistemos efektyvumas, pateiktos išvados ir rekomendacijos, kaip šią sistemą tobulinti, pateikti pasiūlymai, ką reikėtų tobulinti teisinėje sistemoje. Aplinkybė, kad net 2 skirtingi ekspertai parengtą Studiją iš esmės įvertino neigiamai, pažymėdami, kad Studijoje visai nekalbama apie prieglobsčio sistemos efektyvumą, tyrimo metodai Studijoje naudoti (pritaikyti) netinkamai, teisinė prieglobsčio sistemos analizė Studijoje atlikta apsiribojant teisės aktų perrašymu, didžioji dalis Studijos (tyrimo) išvadų nėra pagrįstos atliktu tyrimu, leidžia daryti išvadą, kad Paraiškoje numatyti projekto (Studijos) tikslai nebuvo pasiekti, o Studijoje suformuluotos išvados ir rekomendacijos nesukūrė planuotos pridėtinės vertės ir neleis suformuluoti konstruktyvių ir pagrįstų pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo ir sistemos efektyvumo gerinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažįsta, kad parengta Studija yra pasyvaus aprašomojo pobūdžio ir iš dalies sutinka su Ministerijos ir Agentūros pozicija, jog Studija neatitinka Paramos sutartyje jai keliamų turinio ir paskirties reikalavimų, nepasiekia Paramos sutartyje jai iškeltų tikslų (sprendimo 8 psl.), tačiau nepagrįstai daro išvadą, kad dalis su šia Studija susijusių išlaidų vis dėlto yra tinkamos, kadangi tokia Studija gali būti vertinga eiliniams (pvz. interneto) vartotojams, taip pat Studija galėtų būti vertinga Lietuvos prieglobsčio sistemą pristatant Europos Sąjungos ir kitoms šalims. Kaip jau buvo minėta, Projekto tikslas ir Studijai keliami turinio ir paskirties reikalavimai nėra susiję su bendro aprašomojo pobūdžio informacijos surinkimu (sukompiliavimu), kuris būtų skirtas eiliniams interneto vartotojams, besidomintiems prieglobsčio sistemos sritimi. Bendro pobūdžio informacija apie prieglobsčio sistemą (pvz., kiek pabėgėlių atvyksta į Lietuvą, kokiam skaičiui jų suteikiama tarptautinė apsauga, kokias jie gauna socialines paslaugas ir apsaugą ir t. t.) jau yra viešai skelbiama oficialioje Migracijos departamento interneto svetainėje (www.migracija.lt) bei šios institucijos leidžiamuose informaciniuose leidiniuose, kur pateikiami išsamūs duomenys apie tai, kiek pabėgėlių atvyksta į Lietuvą, kiek iš jų gauna prieglobstį, nurodoma detali informacija apie prieglobsčio suteikimo procedūras, pabėgėliams taikomas apsaugos priemones ir socialines paslaugas, pateikiama detali statistinė informacija. Atsižvelgiant į tai, bet kuris prieglobsčio sistema besidomintis asmuo su šia informacija gali susipažinti laisvai ir nemokamai. Tačiau Studijos paskirtis sietina su išsamių tyrimų pagrindu atlikta analize, kurioje, naudojant Paraiškoje nurodytus metodus, turėjo būti visapusiškai įvertintas visos sistemos efektyvumas ir suformuluoti argumentuoti ir pagrįsti siūlymai bei išvados dėl visos sistemos tobulinimo. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog dalis Studijos išlaidų gali būti pripažintos tinkamomis, kadangi joje pateikiama bendro pobūdžio informacija gali būti vertinga eiliniams vartotojams, laikytini nepagrįstais ir nėra suderinami su Sutartyje įtvirtintu išlaidų naudos principu ir Projekto bei Studijos tikslais.Nepagrįstu laikytinas ir kitas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog parengta Studija gali būti vertinga Lietuvos prieglobsčio sistemą pristatant Europos Sąjungos ir kitoms šalims. Pažymėtina, kad tikslas prieglobsčio sistemą pristatyti Europos Sąjungos ir kitoms šalims Paraiškoje ir Sutartyje apskritai nebuvo numatytas, o finansavimas šiam tikslui įgyvendinti nebuvo skirtas (Paraiškos 6 lentelėje „Projekto įgyvendinimo rezultatai“ nėra duomenų apie tai, kad Studiją ketinta pristatinėti Europos Sąjungos ir kitoms šalims, o Projekto biudžete tokiai veiklai finansavimas nebuvo numatytas). Aplinkybė, kad teismas sprendime pateisino Projekte nenumatytą veiklą ir, vadovaudamasis tariamu tokios veiklos vertingumu, dalį Studijos parengimo išlaidų pripažino tinkamomis, iškreipia Projekto esmę ir logiką ir prieštarauja Sutartyje įtvirtintam išlaidų naudos principui bei neatitinka norminiuose teisės aktuose įtvirtintų išlaidų tinkamumo reikalavimų. Vadovaujantis Sutarties 2.1 punktu, Projekto vykdytojas paramos lėšas įsipareigojo naudoti tik su Projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti, o pagal išlaidų tinkamumo reikalavimus, tinkamomis projekte gali būti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam yra teikiama parama, įgyvendinimu ir yra būtinos Projektui įgyvendinti (Sutarties 2.1.1, 2.1.2 p.). Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas konkrečiu dydžiu, t. y. 10 000 Lt sumažino Ministerijos nustatytą netinkamų, su pažeidimu susijusių išlaidų, sumą (Ministerija netinkamomis išlaidomis buvo pripažinusi 25 145,34 Lt, t. y. visas su Studijos parengimu ir leidyba susijusias išlaidas). Pažymėtina, kad teismas tokio savo sprendimo neargumentavo ir nepagrindė, todėl neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis, jis apskaičiavo būtent tokią sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra ir Ministerija sprendimą netinkamomis išlaidomis pripažinti visas su Studijos parengimu susijusias išlaidas priėmė vadovaudamosi dviejų eksperčių išvadomis, kurios visą Studiją įvertino kaip neatitinkančią Paramos sutartyje jai iškeltų tikslų ir uždavinių (pvz., antroji ekspertė pateikė vienareikšmišką išvadą, kad parengta Studija neatitinka Paramos sutartyje jai keliamų tikslų, o šios Studijos tikslas nebuvo pasiektas). Teismo sprendimas sumažinti minėtą dydį konkrečia suma, t. y. 10 000 Lt, prieštarauja ekspertų pateiktoms išvadoms (nors jos teismo sprendime nebuvo paneigtos ar nuginčytos), tuo tarpu kitų argumentų ar kriterijų dėl dalies išlaidų tinkamumo ir konkrečios sumos apskaičiavimo kriterijų teismas sprendime nenurodė.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra pateikė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo (VI t., b. l. 74-77), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas iš esmės tais argumentais, kaip ir atsakovo apeliacinis skundas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 57-59), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Paraišką ir su pareiškėju pasirašytą Sutartį iš Projekto lėšų finansuojamai Studijai buvo keliami griežti turinio ir kokybės reikalavimai, t. y. joje, remiantis iš anksto nustatytais metodais (teisine analize, sociologinių apklausų duomenimis, sociologinių tyrimų išvadomis, mokomojo vizito patirtimi, ekspertų rekomendacijomis), turėjo būti visapusiškai įvertintas prieglobsčio sistemos efektyvumas, pateiktos išvados ir rekomendacijos, kaip šią sistemą tobulinti, pateikti pasiūlymai, ką reikėtų tobulinti teisinėje sistemoje. Studijos paskirtis nėra susijusi su bendro pobūdžio apie pabėgėlių sritį dubliavimu ir perrašymu, tačiau sietina su išsamių tyrimų pagrindu atlikta analize, kurioje, naudojant Paraiškoje nurodytus metodus, turėjo būti visapusiškai įvertintas visos sistemos efektyvumas ir suformuluoti argumentuoti ir pagrįsti siūlymai bei išvados dėl visos sistemos tobulinimo. Aplinkybė, kad net 2 skirtingi ekspertai parengtą Studiją iš esmės įvertino neigiamai, pažymėdami, kad Studijoje visai nekalbama apie prieglobsčio sistemos efektyvumą, tyrimo metodai Studijoje naudoti (pritaikyti) netinkamai, teisinė prieglobsčio sistemos analizė Studijoje atlikta apsiribojant teisės aktų perrašymu, didžioji dalis Studijos (tyrimo) išvadų nėra pagrįstos atliktu tyrimu, leidžia daryti išvadą, kad Paraiškoje numatyti projekto (Studijos) tikslai nebuvo pasiekti, o Studijoje suformuluotos išvados ir rekomendacijos nesukūrė planuotos pridėtinės vertės ir neleis suformuluoti konstruktyvių ir pagrįstų pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo ir sistemos efektyvumo gerinimo. Vienos iš Studijos vertintojų – ekspertės E. Š. išvadose aiškiai teigiama, kad Studijos rengėjai, atlikdami Lietuvos prieglobsčio sistemos situacijos ir problematikos analizę, laikosi funkcinio, o ne procesinio požiūrio į problemą, todėl Studijoje išryškėjo fragmentiškumas, trūksta vientisumo ir sistematiškumo. Pristatant gautus rezultatus, nesilaikoma sisteminio požiūrio. Studijoje pakankamai daug nepagrįstų teiginių ir yra neaišku, kokiais kriterijais remiantis, šios sąlygos yra vertinamos, o daugeliu klausimų pateikiamas tik tam tikros situacijos vaizdas, o išsamesnės analizės nėra. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Studija iš tiesų yra pasyvaus aprašomojo pobūdžio.
2. Pažymėtina, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, patiria išlaidas ir atsiskaito už Projekto įgyvendinimo patiriamas veiklas pagal patvirtintą veiklų grafiką, t. y. pagal pateikiamus mokėjimo prašymus, kuriuose pagrindžiamos Projekto įgyvendinimo metu patiriamos išlaidos. Šioje byloje ginčijamas objektas yra Studija, neatitinkanti Sutartyje nustatytų reikalavimų bei nesuderinama su Projekto tikslais ir uždaviniais, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra susijęs tik su Studijos parengimo ir leidybos išlaidomis. Atsakovas nekelia pretenzijų dėl Projekto metu patirtų kitų išlaidų, pripažintų tinkamomis finansuoti.
3. Projektas „Sprendimų priėmimo procedūros prieglobsčio bylose tobulinimas: apeliacinis lygmuo“ yra finansuojamas pagal metinę 2011 m. programą ir nėra tęstinis. Šio projekto tikslas – prieglobsčio sistemos kokybės tobulinimas per apeliacinio proceso bylų analizę, išryškinant klaidas pirmosios instancijos priimamuose sprendimuose. Tuo tarpu ginčijamo Projekto, finansuojamo pagal metinę 2010 m. programą, tikslas – įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, t. y įvertinti, kaip Europos Sąjungos Komisijos iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi prieglobsčio direktyvų reikalavimų, ištirti prieglobsčio teikimo procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos, kur ir kokios problemos kyla.
4. Atsakovas, gavęs Agentūros 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (21.45.2-82)SD-9733 pateiktą Pažeidimo tyrimo išvadą dėl Projekte Nr. D4-7/EPF/2010/AP/06/B/IOM-ERF5 įtariamo pažeidimo, parengė 2012 m. rugpjūčio 27 d. Ministerijos pažeidimų kontrolieriaus tyrimo išvadą, kurioje buvo pateiktos pastabos dėl rekomenduotų netinkamomis pripažinti su pažeidimu susijusių išlaidų dydžio pagrįstumo. Dėl šios priežasties atsakovas raštu paprašė Europos socialinio fondo agentūros įvertinti Ministerijos pateiktus pastebėjimus ir iki 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu pateikti paaiškinimus, kodėl netinkamomis finansuoti buvo pripažintos visos su Studijos parengimu ir leidyba susijusios išlaidos (25 145,34 Lt) arba, reikalui esant, atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pateikti Ministerijai atnaujintą pažeidimo tyrimo išvadą. Galutinį sprendimą (Ministerijos kanclerio 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkis Nr. A3-166) netinkamomis išlaidomis pripažinti visas su Studijos leidyba susijusias išlaidas atsakovas priėmė tik įsitikinęs, kad Agentūra susipažino su atsakovo rašte nurodytais argumentais ir nepakeitė sprendimo dėl rekomendacijos netinkamomis pripažinti visas su Studijos parengimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka, kad prašymas Europos socialinio fondo agentūrai įvertinti Ministerijos pateiktas pastabas laikytinas jos pateiktos rekomendacijos atmetimu, o galutinio sprendimo netinkamomis pripažinti visas su Studijos rengimu susijusias išlaidas priėmimas – pozicijos Studijos atžvilgiu pakeitimu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 62-68), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Sprendimas Studijos parengimo ir leidybos išlaidas pripažinti netinkamomis buvo priimtas, remiantis net dviejų prieglobsčio sistemos ekspertų įvertinimais. Pažeidimo tyrimo metu Agentūra nustatė, kad paties pareiškėjo pasamdyta ekspertė L. Š., atlikusi ekspertinį Studijos vertinimą, parengtą Studiją iš esmės įvertino neigiamai bei savo recenzijoje nurodė esminius parengtos studijos trūkumus, t. y. pažymėjo, kad tyrimo metodai Studijoje naudoti (pritaikyti) netinkamai; pateikiant informaciją apie teisinę prieglobsčio sistemos analizę, Studijoje apsiribojama teisės aktų perrašymu, didžioji dalis Studijos (tyrimo) išvadų (6 iš 9) nėra pagrįstos; dėl antrosios ir penktosios Studijos dalių (dėl 2 studijos dalių iš 6) apskritai nėra padaryta nei viena išvada, Studijoje itin mažas dėmesys skirtas teisinei Lietuvos prieglobsčio sistemos analizei, visiškai neanalizuota teismų praktika ir Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo (recenzijos 3 psl.), nors Studija siekta visapusiškai įvertinti teisinį prieglobsčio sistemos reglamentavimą ir jo efektyvumą praktikoje, taip pat nurodė ir kitus esminius trūkumus. Apibendrindama, ekspertė konstatavo, kad atlikto tyrimo ir Studijos pridėtinė vertė yra abejotina ir vargu ar leis suformuluoti konstruktyvius pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo. Agentūra, atsižvelgdama į Studijos ekspertinio vertinimo metu nustatytus trūkumus, kreipėsi į pareiškėją, prašydama parengtą Studiją pakoreguoti pagal pateiktas eksperto pastabas ir ištaisyti ekspertinio vertinimo metu nustatytus trūkumus. Pareiškėjui 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. VNO-115 pateikus pakoreguotą studiją, Agentūra Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinko dar vieną ekspertę E. Š., prašydama pakartotinai įvertinti Studijos turinį ir suformuluotų išvadų pagrįstumą, be kita ko, įvertinti, ar parengta Studija atitinka Sutarties tikslus. Atlikusi ekspertinį vertinimą, antroji ekspertė savo išvadose (2013 m. sausio 10 d. Agentūros atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas Nr. 8) konstatavo, kad parengta Studija neatitinka Paramos sutartyje šiai Studijai numatytų tikslų, t. y. ekspertė pažymėjo, kad Studijos tikslas – įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą studijoje nebuvo atskleistas (Paraiškos 5 lentelė, 5.2 lentelė, 6 lentelė), nurodė, kad parengtoje Studijoje visai nekalbama apie prieglobsčio sistemos efektyvumą, neįvardinta, kokie turi būti sisteminiai veiksmai, kad prieglobsčio sistema Lietuvoje veiktų efektyviai, nepasiūlytos priemonės, kurių turi būti imtasi sistemai tobulinti ir kt. Ekspertė savo išvadoje taip pat nurodė, kad Studijoje suformuluotos rekomendacijos neturi konkretaus adresato, todėl specialistams, dirbantiems su prieglobsčio prašytojais, Studiją taikyti praktikoje būtų sudėtinga. Tokie dviejų skirtingų eksperčių pateikti ekspertiniai Studijos vertinimai yra visapusiški, išsamūs ir pakankami įrodymai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą apie parengtos Studijos nesuderinamumą su Projekto tikslais ir Sutarties reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ekspertų išvados byloje nebuvo kaip nors paneigtos ar nuginčytos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, apie tai, kad, parengdamas Studiją, pareiškėjas nesilaikė Sutarties nuostatų, yra nepagrįsti byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų buvo priimtas, remiantis kiekybiniu kriterijumi (dviejų eksperčių išvadomis), išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad abiejų ekspertinių vertinimų metu buvo tikrinama būtent parengtos Studijos kokybė, t. y. jos turinys ir suderinamumas su Paraiškoje ir Sutartyje jai keliamais reikalavimais, todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nesuprantami. Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ numatyta, kad Projekto tikslas – visapusiškai įvertinti prieglobsčio sistemos efektyvumą, atsižvelgiant į tai, kaip Europos Sąjungos direktyvose iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi direktyvų reikalavimų, ištirti prieglobsčio procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų pakeisti ir tobulinti teisinėje sistemoje. Vadovaujantis Paraiškos ir Sutarties nuostatomis, minėtas Projekto tikslas turėjo būti įformintas (išreikštas) būtent parengtoje išsamioje apibendrinančioje Studijoje, kurios tikslas ir buvo, remiantis Projekto metu surinktais duomenimis (teisine sistemos analize, gerosios Europos Sąjungos valstybių praktikos analize, mokomojo vizito patirtimi bei ekspertų rekomendacijomis), visapusiškai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, suformuluoti pagrindines išvadas ir rekomendacijas. Įvertinus šias nuostatas, akivaizdu, kad viso Projekto ir atskirų jo etapų (teisinės analizės, gerosios valstybių praktikos analizės, mokomojo vizito, ekspertų rekomendacijų parengimo) tikslai yra neatsiejamai susiję su Studijos tikslais ir paskirtimi, t. y. Studija yra minėtų etapų galutinis rezultatas (išraiškos forma), o jos turinys ir išvados turi būti paremtos visų Projekto etapų metu surinktais duomenimis bei tinkamai atliktais tyrimais ir analizėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad visos teisinės analizės jis į Studiją neperkėlė, kadangi tai buvo kito Projekto etapo uždavinys ir toks perkėlimas nebuvo numatytas Sutartyje, bei pareiškėjo bandymas kitas Projekto veiklas ir etapus traktuoti kaip visiškai atskiras ir savitiksles, yra nesuderinami su Projekto logika ir Sutarties nuostatomis.Kritiškai vertintinas ir kitas pareiškėjo teiginys, kad teisinės analizės į Studiją jis neperkėlė, kadangi Studija būtų buvę nepatogu naudotis dėl didelės jos apimties. Pažymėtina, kad Studijos apimtis (100 lapų) buvo visiškai pakankama tam, kad joje formuluojamos išvados ir rekomendacijos būtų tinkamai ir išsamiai pagrįstos Projekte atliktais tyrimais ir metodais, įskaitant ir teisinę analizę. Aplinkybė, kad Studija yra apibendrinamojo pobūdžio nepaneigia pareiškėjo pareigos jos turinio pagrįsti tinkamai atlikta teisine prieglobsčio sistemos analize, taip pat remtis teismų praktika, Migracijos departamento sprendimais, išsamia norminių teisės aktų analize ir palyginimu, neapsiribojant formaliu teisės aktų perrašymu ar atskirų aspektų paminėjimu. Kaip teisingai savo išvadose nurodo ekspertės, teisinės analizės atlikimas, nesiremiant teismų praktika ir institucijų sprendimais, dažnu atveju apsiribojant tik teisės aktų aprašymu, vertintinas kaip paviršutiniškas ir neišsamus, kadangi nėra pateikiama informacija apie tai, kaip konkrečios teisės normos aiškinamos ir taikomos praktikoje, todėl be tokios analizės, neįmanomas visapusiškas ir pagrįstas prieglobsčio sistemos efektyvumo vertinimas.Organizuodamas pirmojo Studijos ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimą, pareiškėjas pats atrinko tokiam vertinimui tinkamą kvalifikaciją turinčią ekspertę E. Š., šiai ekspertei pateikė visą Studijos vertinimui reikalingą informaciją bei pats suformulavo techninę užduotį (2013 m. sausio 10 d. Agentūros atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas Nr. 4), nurodydamas konkrečias ir aiškiai apibrėžtas užduotis: įvertinti Studijos turinį, įvertinti Studijoje naudojamus metodus, įvertinti, ar Studijoje pateiktos išvados yra pagrįstos ir parengtos, vadovaujantis Studijoje parengta informacija, įvertinti studijos aktualumą Europos Sąjungos problematikos kontekste. Pirkimą laimėjusi ir sutartį su pareiškėju pasirašiusi ekspertė L. Š. parengtos studijos vertinimą atliko būtent taip, kaip ir buvo suformuluota pareiškėjo techninėje užduotyje, t. y. išsamiai išanalizavo ir įvertino visus aukščiau įvardintus aspektus bei dėl jų pateikė savo ekspertines išvadas, kuriose Studiją iš esmės įvertino neigiamai. L. Š. parengus Studijos įvertinimą (recenziją), pareiškėjas ją priėmė ir jokių priekaištų dėl jos turinio ekspertei nepateikė, t. y. 2012 m. sausio 10 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktu (2013 m. sausio 10 d. Agentūros atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas Nr. 6) patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ekspertei L. Š. neturi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad ekspertas, vertindamas Studiją, nesusipažino su Paraiška, nesuprato Projekto esmės ir ribų, kad jam trūko informacijos apie Projekto tikslus, yra visiškai nepagrįsti, kadangi Studijos vertinimas buvo atliekamas pagal paties pareiškėjo suformuluotą techninę užduotį, pareiškėjas parengtą recenziją priėmė ir jokių pretenzijų dėl jos neišsamumo, nesuderinamumo su Projekto tikslais ir uždaviniais ekspertei neturėjo. Organizuodama antrąjį Studijos ekspertinį vertinimą, Agentūra ekspertei E. Š. kartu su Studija perdavė Projekto Paraišką, kurioje buvo detaliai aprašyti projekto tikslai, uždaviniai bei Studijai keliami reikalavimai. Techninėje užduotyje Agentūra ekspertės, be kita ko, paprašė įvertinti būtent Studijos atitiktį Paraiškoje keliamiems reikalavimams, t. y. ar parengta Studija atitinka Sutarties tikslus ir ar specialistai, dirbantys su prieglobsčio prašytojais, galėtų parengtą Studiją pritaikyti praktinėje savo veikloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad ekspertės nebuvo susipažinusios su Projekto Paraiška, Projekto tikslais ir uždaviniais, nežinojo Projekto ribų ir Studiją vertino skyrium nuo viso projekto, yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.Trečiasis Studijos vertinimas Agentūrai pateiktas nebuvo, todėl Agentūra negali komentuoti prof. Dr. V. K. bei kitų pagrindinių institucijų, atsakingų už prieglobsčio sistemą, išvadų turinio. Agentūra taip pat nėra gavusi jokios informacijos apie tai, kokiomis procedūromis ir kriterijais vadovaujantis pastaroji ekspertė buvo atrinkta atlikti vertinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant pagal Mykolo Riomerio universiteto internetinėje svetainėje www.mruni.lt:http://wvwv.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/politikos fakultetas/studiju_programų_komitetai/lyginamosios_socialines_politikos_ir_geroves_%20jungtines_programos_maqistras/inde.php?sphrase id=4601779; (2013 m. sausio 10 d. Agentūros atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas Nr. 11) viešai pateikiamą informaciją, pasirinkta ekspertė V. K. su pareiškėjo vadove A. S. tarpusavyje yra susijusios pavaldumo santykiais, todėl V. K. išvados, net jei jos ir būtų buvusios pateiktos Agentūrai, kelia pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo.Pažeidimų tyrimo procedūra yra numatyta norminiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja pažeidimo tyrimo tvarką bei nustato aiškias skirtingų institucijų atsakomybes šiame procese. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Al-333 patvirtintų Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62 punktu, galutinį sprendimą dėl pažeidimo projekte priima Ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktus siūlymus. Sprendimas (individualus administracinis aktas) dėl Projekte nustatyto pažeidimo Ministerijos buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu Nr. A3-166. Būtent šiame sprendime buvo nurodytas teisinis ir faktinis padarytų pažeidimų pagrindai, nurodyta apskundimo tvarka bei Studijos parengimo ir leidybos išlaidos pripažintos grąžintinomis. Tuo tarpu pareiškėjo skunde minimi raštai (2012 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. (21.45.2-82) SD-5733; 2012 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. EPFS-2012-00109) yra tik tarpinis susirašinėjimas tarp Agentūros ir Ministerijos, kuriais institucijos konsultavosi ir aiškinosi su pažeidimu susijusias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkyje Nr. A3-166 neva pakeitė savo ankstesniuose raštuose išsakytą poziciją, yra visiškai nesuprantami ir teisiškai nereikšmingi, kadangi vienintelė oficiali, teisinius padarinius sukelianti Ministerijos pozicija buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkyje Nr. A3-166, kuriuo ir buvo priimtas sprendimas dėl pažeidimo Projekte ir grąžintinų lėšų.Šios bylos esmė ir yra susijusi su tuo, kad struktūrinę paramą administruojančios institucijos kaip tik turėjo pretenzijų dėl dalies Projekto t. y. veiklos „Apibendrinančios studijos parengimas“ įgyvendinimo. Pareiškėjo pasvarstymai, kuriais jis bando dirbtinai Projektą atriboti nuo vienos iš jo sudedamųjų dalių, t. y. Studijos parengimo ir leidybos, yra nesuderinami su Europos pabėgėlių fondo projektų struktūra ir administravimo logika. Pažymėtina, kad kiekvieną projektą sudaro jame numatytų veiklų visuma, o kiekvienos veiklos įvykdymas vertinamas išlaidų tinkamumo prasme. Šiuo atveju Studijos parengimo veikla, kaip patvirtino du nepriklausomi ekspertai, buvo įvykdyta netinkamai, todėl ta apimtimi, kiek tai susiję su Studijos parengimu ir leidyba, buvo proporcingai sumažinta paramos vertė ir lėšos pripažintos grąžintinomis. Atsižvelgiant į tai, ta apimtimi, kiek tai susiję su minėtos Projekto veiklos įgyvendinimu (Studijos parengimas), Projektas įvykdytas netinkamai, o pareiškėjo interpretacijos, jog Europos pabėgėlių fondo paramą administruojančios institucijos visą projektą pripažino tinkamu yra nepagrįstas ir klaidinantis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 79-87), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad Studija visų pirma yra skirta prieglobsčio sistemos srities profesionalams, dirbantiems prieglobsčio sistemos politikos formavime ir (ar) įgyvendinime, kartu ir ne tik jiems. Tačiau pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais esą nurodyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo skundą atmetant. Pagrindinės valstybės institucijos, kuriančios bei įgyvendinančios prieglobsčio politiką Lietuvoje — Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas, pagal savo nuostatus formuojantis valstybės politiką imigracijos srityje, organizuojantis, koordinuojantis ir kontroliuojantis jos įgyvendinimą, taip pat Migracijos departamentas, nagrinėjantis užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikė išimtinai teigiamus Studijos įvertinimus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas savo rašte nurodė: „<...> teikiame Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus darbuotojų <...> nuomonę dėl jos (Studijos — aut. past.) aktualumo ir pritaikymo. Minėti darbuotojai parengtą studiją vertina palankiai, pažymi joje pateiktos lyginamosios informacijos (Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių prieglobsčio suteikimo sistemų, procedūrų ir praktikos) aktualumą, atkreipia dėmesį į tai, kad studijoje atsispindi tiek valstybės institucijų, tiek ir nevyriausybinių organizacijų šios srities ekspertų policijos. Darbuotojų vertinimu, studija atspindi esamą Lietuvos prieglobsčio sistemos situaciją, mano, kad į joje iškeltus probleminius teisinio reguliavimo ir praktinius aspektus atkreiptinas prieglobsčio politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų dėmesys, siekiant tobulinti esamą situaciją.“ Migracijos departamentas savo rašte nurodė: „Studijoje nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio suteikimo procedūrą, pati prieglobsčio suteikimo procedūra, taip pat asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis, integracijos problemos, įvertinti esamos teisinės sistemos trūkimai, jie palyginti su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu. Studijos rengimo metu atliktos prieglobsčio prašytojų bei prieglobstį gavusių užsieniečių, prieglobsčio suteikimo procedūroje dirbančių darbuotojų apklausos padėjo tiksliau nustatyti praktinius prieglobsčio procedūroje esančius trūkumus. <...> Joje pateiktos rekomendacijos ir išvados ateityje galės tapti gairėmis, tobulinant prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūrą, keičiant galiojančius teisės aktus prieglobsčio srityje.“ Abstrakčiai įrodinėdamas Studijos menkavertiškumą per netinkamą jos adresatų ratą, atsakovas savo apeliaciniame skunde nepasisako dėl minėtų nurodytų rašytinių įrodymų, gautų iš tų subjektų, kuriems, anot atsakovo, Studija visų pirma ir turėtų būti skirta. Šiuos rašytinius įrodymus ignoruoja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, byloje teigdamas, kad L. Š. bei E. Š. išvados kai rašytiniai įrodymai byloje nebuvo paneigti. Tokia dviprasmiška atsakovo pozicija jokiu būdu nepagrindžia atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo. Priešingai, byloje esančių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad Studija vertinga ne tik Lietuvos prieglobsčio sistemą pristatant Europos Sąjungos ir kitoms šalims, ne tik eiliniams vartotojams, kaip kad nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau visų pirma, šios srities profesionalams, dalyvaujantiems prieglobsčio politikos kūrime ir įgyvendinime. Todėl aptariami atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia jo apeliacinio skundo reikalavimo, kaip ir nepagrindžia ginčijamų atsakovo sprendimų pripažinti Studijos parengimo išlaidas netinkamomis finansuoti.Skirtingai nei Lietuvos valstybės institucijos, betarpiškai dalyvaujančios prieglobsčio sistemoje, kurios Studiją įvertino teigiamai, L. Š. ir E. Š., kurios priskirtinos akademinei bendruomenei, t. y. Lietuvos prieglobsčio sistemoje betarpiškai nedalyvauja, nėra praktikės, savo recenzijose išsakė Studijai tam tikros kritikos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamus sprendimus atsakovas priėmė išimtinai remdamasis šiomis recenzijomis, pats tiesiogiai nevertindamas nei pačios Studijos kaip tokios, nei medžiagos, kurios pagrindu ji parengta, faktu apie dvi neigiamas išvadas Studijos atžvilgiu yra grindžiamas ir atsakovo apeliacinis skundas. Tačiau TMO Vilniaus biuras, turėdamas daugiau kaip 15 metų darbo patirtį, nagrinėjant išskirtinai migracijos ir prieglobsčio sritį, įgyvendino Projektą ir parengė apibendrinančią jo Studiją griežtai laikydamasis Projekto Paramos sutarties reikalavimų — Paramos sutartyje įtvirtintos Projekto metodologijos, Projekto ribų, tikslų ir uždavinių. Tuo tarpu abiem specialistėms, vertinusioms Studiją, bendra tai, jog Studiją vertino skyrium nuo Paramos sutarties reikalavimų ir visos Projekto medžiagos, kuri Studijoje buvo apibendrinta. Vienas pagrindinių Projekto metodų, įtvirtintas Paramos sutartimi – sociologinės apklausos. T. y. numatyta nagrinėti prieglobsčio sistemos efektyvumą labiausiai orientuojantis į prieglobsčio veikimą praktikoje — kaip prieglobsčio sistemos procesus vertina skirtingi prieglobsčio sistemos dalyviai. Tuo tarpu abiejų specialisčių išvadoms bendra tai, jog jos ėmė kritikuoti Paramos sutartimi įtvirtintus Projekto metodus, būtent kuriais buvo apibrėžtos Projekto ribos, ir būtent kurie nusako pagrindinius Projekto tikslus bei uždavinius. Dar daugiau – abi specialistės Studiją vertino besiremdamos savo pačių susigalvotomis prieglobsčio sistemos efektyvumo sampratomis, neturinčiomis nieko bendra su Paramos sutarties reikalavimais. Pavyzdžiui, specialistė E. Š. savo vertinimo išvadą grindė prieglobsčio sistemos efektyvumo samprata kaip numatytų rezultatų pasiekimu mažiausiomis sąnaudomis, kuri, kalbant apie pažeidžiamų žmonių apsaugą, yra nepriimtina, prieštarauja Europos Sąjungos politikai, žmogaus teisių normoms ir neturi nieko bendra nei su Projektu, nei su Studija. Tačiau tokios Studijos vertinimo kryptys nesuderinamos su nagrinėjamo Projekto bei jo apibendrinančia Studija esme, kadangi pagal 11 Paraiškos lentelėje įtvirtintą reikalavimą — sistemos efektyvumą numatyta nagrinėti pagal prieglobsčio prašytojų ir pareigūnų, dirbančių sistemoje, prizmę, t. y. aiškinantis, kokias spragas ir problemas praktiniame sistemos veikime mato jie. Pažymėtina, kad Projekto vykdytojo pasamdyta recenzentė L. Š. pateikė savo subjektyvią nuomonę apie Studiją. Ši nuomonė negali būti laikoma esanti imperatyvaus pobūdžio, todėl Projekto vykdytojas turėjo teisę ją analizuoti pasirinkdamas, į kurias pastabas atsižvelgti, ir kokią informaciją perkelti į Studiją. Recenzentės, pasamdytos TMO viešųjų pirkimų proceso metu, pateiktos pastabos buvo didžiąja dalimi priimtos ir perkeltos į Studiją. Neatsižvelgta buvo tik į tas pastabas, kurios prieštaravo Projekto Paraiškos reikalavimams. Kadangi recenzentė nebuvo saistoma Paraiškos reikalavimų, ji pateikė ir tokių pastabų, kurių pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės įgyvendinti, pvz. apklausti daugiau asmenų ar atlikti Migracijos departamento sprendimų analizę. Tokių veiklų Projekto Paraiškoje nenumatyta nei atlikti, nei finansuoti. Kartu pareiškėjas nesutinka su jam adresuojama Agentūros kritika, esą pats kaltas priėmęs recenziją ir nepareiškęs priekaištų jam. Pareiškėjo nuomone, kokių nors pretenzijų reiškimas recenzentui, išdėsčiusiam savo subjektyvią nuomonę prašomais klausimais ir prašant tą nuomonę koreguoti, nebūtų suderinamas su poreikiu gauti būtent recenziją. Priešingu atveju pareiškėjas neabejotinai būtų apkaltintas kišimusi į recenzento darbą, o recenzento išvada sukritikuota dėl jos neobjektyvumo, šališkumo ir pan., kaip kad tokią poziciją Agentūra išreiškė Mykolo Riomerio universiteto profesorės išvados atžvilgiu. Tiek E. Š., tiek L. Š. pateiktos įžvalgos dėl prieglobsčio sistemos efektyvumo vertinimo gali pasitarnauti užsibrėžiant naujus prieglobsčio sistemos vertinimo tikslus pagal kitokią, nei tai darė TMO, metodologiją, tačiau šiomis išvadomis neįrodomas TMO tariamai padarytas Paramos sutarties pažeidimas. Kita vertus nors Projektas orientuotas visų pirma į praktinį prieglobsčio sistemos vertinimą, Studija teigiamai įvertinta šios sistemos dalyvių — praktikų, kartu tai nepaneigia Studijos reikšmės ją vertinant ir iš akademinių perspektyvų. Byloje yra pateikta Mykolo Riomerio universiteto Socialinės politikos katedros vedėjos prof. dr. V. K. išvada, kurioje konstatuota: „Pateikta TMO studija „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“ pristato ir vertina prieglobsčio sistemą Lietuvoje (tiek teisinę bazę, tiek ir prieglobsčio įgyvendinimo praktiką), identifikuoja pagrindinius probleminius aspektus ir pasiūlo rekomendacijas dėl prieglobsčio procedūrai Lietuvoje tobulinimo. Tai labai aktuali studija, ypač vertinant prieglobsčio politikos harmonizavimo svarbą Europos Sąjungoje bei nemažėjančius prieglobsčio prašytojų srautus į Lietuvą. Tyrime buvo analizuojamos ir vertinamos visos iki apeliacinės prieglobsčio procedūros grandys, galutinės išvados pateikiamos, derinant visų sistemos dalyvių pozicijas, kartais net prieštaringas. Tai yra neabejotinai vienas iš studijos privalumų, arba jos „pridedamoji vertė“. <...> Studijos mokslinis lygis nekelia abejonių ji yra aktuali ne tik praktikams, bet ir akademinei bendruomenei, įvairių socialinių mokslų (teisės, viešojo administravimo, sociologijos, socialinės politikos, socialinio darbo ir kt.) studentams ir dėstytojams: joje nuosekliai ir logiškai aptariamos visos Lietuvos prieglobsčio sistemos grandys bei vykdomos procedūros, atskleidžiamos egzistuojančios problemos bei formuojami siūlymai dėl galimų jų sprendimo būdų, remiantis tiek analogiška užsienio (ES valstybių narių) praktika, tiek ir prieglobsčio prašytojų subjektyvios patirties bei nuostatų, šios srities ekspertų vertinimų analize, pateiktos vertingos įžvalgos prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos klausimais. Neabejotina, kad šis darbas gali būti plačiai naudojamas studijų procese (kaip papildomas įvairių kursų literatūros šaltinis, ir kaip informacijos šaltinis rengiantiems kursinius ir/ar baigiamuosius darbus su migracijos bei imigrantų integracijos problematika susijusiose srityse).“ Atmestinas Agentūros byloje naudojamas argumentas, kad prof. dr. V. K. išvada kelia abejonių dėl jos nešališkumo ir objektyvumo, nes ji ir TMO vadovė yra pavaldumo santykiuose. Pirmiausia, V. K. nėra pavaldi TMO vadovei. Antra, vien tai, kad tą pačią sritį nagrinėjantys asmenys yra susiję profesiniais ryšiais, jokiu būdu neįrodo jų šališkumo. Pavyzdžiui, E. Š., kurią samdė Agentūra išvadai dėl Studijos pateikti, dalyvauja atsakovo Europos pabėgėlių fondo programos priežiūros komiteto posėdžiuose kaip nepriklausoma vertintoja, sprendžiant klausimus dėl to, kuriems projektams skirti finansavimą.L. Š. pateikus savo recenziją dėl Studijos, Agentūra 2012 m. balandžio 13 d. el. paštu davė pareiškėjui nurodymą papildyti Studiją recenzentės pastabomis. Reaguodamas į gautą prašymą, TMO Vilniaus biuras pakoregavo Studiją, atsižvelgdamas į recenzentės pastabas daugiausia dėl techninės Studijos dalies, kartu ir dėl turinio (papildė Studiją nuorodomis į cituojamus šaltinius, pakoregavo Studijoje nurodytą literatūros sąrašą ir pan.), tačiau negalėjo atsižvelgti į tas recenzentės pastabas, kurios susijusius su Studijos bei Projekto esme, dėl kurių recenzentė klydo (pavyzdžiui, nebūdama sociologijos specialistė kritikavo profesionalių sociologų atliktą tyrimą, pagrįstą Paramos sutarties reikalavimais). Dėl analogiškų priežasčių pareiškėjas negalėjo sutikti ir su Agentūros užsakymu iš E. Š. gauta išvada. Tokiu būdu 2012 m. gegužės 4 d. bei 2012 m. birželio 28 d. raštais TMO nurodė įgaliotajai institucijai išsamius nesutikimo su recenzenčių pastabomis motyvus, kurių pagrindiniai: 1. Vertintojos deklaravo neturėjusios/neturėjo visos informacijos apie Projektą; 2. Vertintojų samprotavimai apie Studiją paremti savo išsikeltomis sampratomis apie prieglobsčio sistemos efektyvumą, kurios nesutampa su prieglobsčio sistemos efektyvumo samprata, įtvirtinta Paramos sutartimi; 3. Vertintojos ginčijo Projekto metodų taikymą, kai jie nustatyti Paramos sutartimi, o TMO Projekto metu jais tikslingai vadovavosi; 4. Rengdamas Studiją, pareiškėjas tam tikra pasirinkta apimtimi visgi analizavo ir teismų praktiką, nors teismų praktikos bei Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo analizės Paramos sutartis neapėmė, šių tyrimų nenumatyta finansuoti, tam skirtas kitas TMO įgyvendinamas projektas. Konstatuodamas Paramos sutarties pažeidimą, atsakovas ignoravo visus iš nurodytų pareiškėjo argumentų, nors objektyvumo, pagrįstumo bei teisėtumo reikalavimai, keliami ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimui, reikalavo jų išnagrinėjimo, o atmetimo atveju – tinkamo motyvavimo. Neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus (jų nenagrinėjęs), 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (21.45.2-82) SD-6465 atsakovas konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, nes dvi ekspertės Studijai turėjo priekaištų, tuo tarpu pareiškėjas, turėjo progą pasitaisyti, įvykdydamas tokį nurodymą pagal pirmosios ekspertės (recenzentės) išvadą (nuomonę), bet to nepadarė (remiantis bylos medžiaga — visgi padarė). Iš byloje esančių Agentūros samdytos E. Š. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų matyti, jog pagrindinė specialistės nagrinėjama sritis orientuota į vaikų/paauglių socializacijos, socialinės integracijos klausimus. Specialistė susijusi su prieglobsčio sistema tiek, kiek yra rengusi metodikas psichologams, socialiniams darbuotojams darbui su prieglobsčio prašytojais, prieglobstį gavusiais užsieniečiais. Tuo tarpu samdydamas L. Š. Studijos recenzijai parengti, TMO Vilniaus biuras neturėjo didelės pasirinkimo laisvės – būdamas įpareigotas Paramos sutartimi tam tikslui organizuoti viešąjį pirkimą, TMO Vilniaus biuras sulaukė tik vieno pasiūlymo tam darbui. Iš L. Š. recenzijos matyti, jog specialistė ėmėsi kritikuoti tokius Studijos aspektus, kaip sociologinių tyrimų metodai ir pan., kas nepatenka į jos kompetenciją. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad Studijoje apskritai nekalbama apie prieglobsčio sistemos efektyvumą. Toks teiginys galimas nebent iškreipiant efektyvumo sampratą, nustatytą Paramos sutartimi, ką ir padarė aptariamos specialistės. Apibendrindamas Projekto veiklas apibendrinančioje Studijoje, Projekto ir Studijos autorius, remdamasis Projekto medžiaga, išskyrė pagrindinius Projekte atskleistus prieglobsčio sistemos aspektus. Projekto tyrimo metodai naudoti tokie ir taip, kaip nustatyta Paramos sutartimi. Iš aptariamos kritikos išplaukiantis pageidavimas/reikalavimas naudoti kitokius tyrimo metodus ar kitaip, nei numatyta Projekto Paraiškoje, nesuderinamas su Paramos sutarties reikalavimais. Projekto metu atlikus atitinkamos paslaugos pirkimą, Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinė analizė atlikta profesionalaus teisininko, parengiant atskirą ataskaitą „Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinės bazės analizė“, kurioje išsamiai analizuojami Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio procedūrą (pagal konkrečias procedūros stadijas), pateikiama informacija apie Europos Sąjungai bendrą prieglobsčio sistemą (jos įkūrimą, tikslus, perspektyvas), Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias prieglobsčio klausimus, ir naujų direktyvų projektus, taip pat kiekviename skyriuje pateikiamos išvados ir konkrečios rekomendacijos. Kaip matyti iš abiejų specialisčių išvadų, minėtos teisinės analizės jos nenagrinėjo, neskaitė, teisinę Projekto analizę nepagrįstai prilygino apibendrinančiajai Projekto Studijai. Antra vertus, pareiškėjas nesutinka, jog teisės aktų turinio atskleidimas juos cituojant (kaip nurodoma – perrašymas) – yra netinkamas teisės aktų analizės būdas. Trečia vertus, pareiškėjas nesutinka, jog teisės aktų analizė net ir apibendrinančioje Studijoje apsiribojo teisės aktų perrašymu – apibendrindamas Projektą ginčo Studijoje, jos autorius išskyrė svarbesnius tokio teisinio tyrimo aspektus – atitinkamai Studijoje pasisakyta dėl prieglobsčio suteikimo teisinių pagrindų, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminų ryšium su kitų Europos Sąjungos šalių praktika, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo reglamentavimo problematikos, pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų kategorijos išskyrimo, prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės į darbą reglamentavimo problematikos Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje, pagrindų papildomai apsaugai Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje ir pan. Pareiškėjas nesutinka, kad didžioji dalis Studijos išvadų nėra pagrįstos atliktu tyrimu, kadangi specialistės Studiją vertino ir savo išvadas surašė atskirai nuo Projekto ir Paramos sutarties. Iš specialisčių išvadų matyti, jog cituojami atskiri Studijos puslapiai, tačiau neanalizuojama Projekto medžiaga, kuri Studija buvo apibendrinta – Teisinės Lietuvos prieglobsčio sistemos analizės ataskaita, Gerosios praktikos Europos Sąjungos šalyse analizė, Prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių apklausų gairės, Apklausų ataskaita, Specialistų apklausų gairės, Specialistų apklausų ataskaita, Sociologinio tyrimo ataskaita, Ekspertų rekomendacijos, Ekspertų seminaro ataskaita.Pareiškėjas visiškai nesutinka, jog Projekto esmės bei tikslo nustatymui pakanka gramatiškai remtis šiuo Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ nurodytu sakiniu: Projekto tikslas — visapusiškai įvertinti prieglobsčio sistemos efektyvumą, atsižvelgiant į tai, kaip Europos Sąjungos direktyvose iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi direktyvų reikalavimų, ištirti prieglobsčio procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų pakeisti ir tobulinti teisinėje sistemoje. Siekiant nustatyti Projekto tikslą bei esmę būtina sistemiškai remtis kitomis Paramos sutarties nuostatomis, kuriomis reglamentuojami būdai ir priemonės užsibrėžtam tikslui siekti, ir kurie nusako, kokiu aspektu prieglobsčio sistemos efektyvumą numatyta nagrinėti Projekto metu pagal Paramos Projektui sutartį. Pareiškėjas kartu nesutinka su tuo, jog Projekto ir jo apibendrinančiosios Studijos tikslą atsakovas savo apeliaciniame skunde linkęs sutapatinti. Tačiau Studija – tik vienas iš Projekto etapų – apibendrinantis, kai kitų Projekto etapų metu buvo atliekami išsamūs tyrimai, jų rezultatus įforminant atskirais dokumentais, su savomis išvadomis ir rekomendacijomis, dėl kurių atsakovas jokių pretenzijų pareiškėjui neturi. Pareiškėjas ginčo Studiją rengė, siekdamas apibendrinti visą Projekto medžiagą, ir, tiesiogiai nedalyvaudamas prieglobsčio procedūroje, taigi nebūdamas šališkas, siekė objektyviai pateikti Projekto metu sukauptą informaciją, remdamasis visų Projekto dalyvių (NVO ekspertų, valstybinių institucijų atstovų ir pačių prieglobsčio prašytojų) pozicija dėl konkrečių prieglobsčio elementų, atskleidžiant šios sistemos efektyvumą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo pageidavimas/lūkestis, perimtas iš specialisčių, jog apibendrinančioje ginčo Studijoje prieglobsčio sistemos efektyvumas būtų nagrinėjamas remiantis kokia nors kita efektyvumo samprata, kokiais nors kitais tyrimo metodais ar kokiais nors kitais duomenimis, nei numatyta Projekto Paramos sutartimi ir surinkta Projekto metu, yra nepagrįstas. Tokiais nepagrįstais tariamai neišsipildžiusiais lūkesčiais, kuriuos specialistės iškėlė Studijai, negali būti pateisinamas nei atsakovo sprendimas pripažinti Studijos parengimui skirtas ir išleistas lėšas netinkamomis finansuoti pagal Paramos sutartį, nei reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje pareiškėjų skundą atmetant. Pareiškėjo įsitikinimu, vykdydamas ketvirtąjį Projekto etapą, Paramos sutarties jis nepažeidė, ginčo Studiją parengė apibendrinantis įvairiapusę Projekto medžiagą, be to, atsižvelgiant į apibendrinantį Studijos pobūdį, būdamas kompetentingas Projekto bei Studijos autorius, pareiškėjas, remdamasis Paramos sutartimi, turėjo laisvę spręsti dėl tų Projekto medžiagos aspektų, kurie, jo nuomone, buvo verti apie juos nurodyti Studijoje Projektą apibendrinant, Studijos parengimo stiliaus ir pan. Ginčo Studija įvertinta kaip vertinga prieglobsčio politiką kuriančių bei įgyvendinančių subjektų, t. y. tų, kuriems visų pirma ji ir buvo skirta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atsakingos institucijos, sprendimo, kuriuo buvo nuspręstą susigrąžinti iš projekto, įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programą, vykdytojo – pareiškėjų, dalį (Studijai) skirtų finansinės paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. rugsėjo 19 d. potvarkio Nr. A3-166 dalį, kuria pavesta Europos socialinio fondo agentūrai iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo – Tarptautinės migracijos organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro – pateiktą Projekto mokėjimo prašymą, išskaičiuoti 10 000 Lt išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. spalio 15 d. potvarkį Nr. A3-186. Teismas sprendimą argumentavo tuo, kad pareiškėjų parengta Studija, kaip viena iš Projekto dalių, nežiūrint to, kad išties yra pasyvaus aprašomojo pobūdžio, vis dėlto yra vertinga eiliniams (pvz. interneto) vartotojams, besidomintiems bendromis pabėgėlių problemomis (kiek jų atvyksta į Lietuvą, kokiam skaičiui iš jų yra suteikiama tarptautinė apsauga, kokias jie gauna socialines paslaugas, kaip jie integruojasi į visuomenę ir t. t.), be to, Studija (išvertus ją į pagrindines užsienio kalbas) galėtų būti vertinga Lietuvos prieglobsčio sistemą pristatant Europos Sąjungos ir kitoms šalims, t. y. turi pridėtinę vertę, dėl kurios nepagrįsta iš pareiškėjams mokėtinų lėšų susigrąžinti visą jų dalį, skirtą Studijos parengimui.
Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su šiuo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į Projekto apimtį, į visos Projekto medžiagos (rezultatų) viešą pobūdį, Parmos sutarties/Paraiškos reikalavimus – pagrindinis Studijos tikslas buvo apibendrinti Projektą, pagrindinius jo rezultatus, pristatyti tyrimą visuomenei, bet ne kaip reikalavimas Studijoje apjungti visą prieglobsčio sistemos tyrimų medžiagą. Todėl nėra pagrindo Studijos vertinti kaip nekokybiškos bei Paramos sutarties reikalavimų neatitinkančios ir su Projekto tikslais ir uždaviniais nesuderinamos. Paramos sutarties bei Projekto tikslai ir uždaviniai negali būti sutapatinami su tikslais bei uždaviniais, iškeltais kitam Projekto etapui – teisinei analizei. Be to, atsakovas Studiją vertino, remdamasis dviejų vertintojų nuomone, kurių efektyvumo ir Studijos, kaip Projektą apibendrinančios veiklos, supratimas neatitinka Projekto Paraiškos reikalavimų, t. y. vertintojos nebuvo susipažinusios nei su Projekto medžiaga, nei su Projektui keliamais reikalavimais, metodologija, Projekto ribomis, nustatytais Paramos sutartimi bei jos priedu – Paraiška, taip pat vertintojų kompetencija nagrinėjamoje srityje abejotina.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pagal Paramos sutartį ir Paraišką Studija skirta ir jos išvados bei rekomendacijos orientuotos būtent į pagrįstų ir konstruktyvių pasiūlymų teisėkūros subjektams ir valdžios institucijoms pateikimą, diskusijos šiuo klausimu inicijavimą, siekiant tobulinti (keisti) prieglobsčio sistemą ir padaryti ją efektyvesnę, todėl Studija visų pirma skirta būtent šios srities profesionalams, specialistams ir ekspertams, atsakingiems už prieglobsčio sistemos tobulinimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat Studijos paskirtis sietina su išsamių tyrimų pagrindu atlikta analize, kurioje, naudojant Paraiškoje nurodytus metodus, turėjo būti visapusiškai įvertintas visos sistemos efektyvumas ir suformuluoti argumentuoti ir pagrįsti siūlymai bei išvados dėl visos sistemos tobulinimo. Be to, tikslas prieglobsčio sistemą pristatyti Europos Sąjungos ir kitoms šalims Paraiškoje ir Sutartyje apskritai nebuvo numatytas, o finansavimas šiam tikslui įgyvendinti nebuvo skirtas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti susigrąžintiną iš pareiškėjų finansinių lėšų dalį konkrečiu dydžiu t. y. 10 000 Lt, neparemtas jokiais objektyviais kriterijais ar teisės aktuose įtvirtintais principais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje įtvirtintomis bylos nagrinėjimo ribomis, t. y. patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei patikrinusi visą bylą, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Studijos kokybės trūkumo dėl Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumo teisinio vertinimo tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamų uždavinių šviesoje nebuvimo, Studijos pasyvaus aprašomojo pobūdžio, t. y. kad Studija neatitinka Paramos sutartyje keliamų turinio ir paskirties reikalavimų, nepasiekia pagrindinio Paramos sutartyje Studijai iškelto tikslo – visapusiškai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemos efektyvumą, nepakankamas dėmesys skirtas teisinei prieglobsčio sistemos analizei, neanalizuota teismų praktika, Migracijos departamento sprendimai, kad išvados nėra konceptualios, pateiktos rekomendacijos neturi konkretaus adresato. Todėl minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinės instancijos teismas nekartoja, o tiesiog joms pritaria. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Studija visgi turi tam tikrą pridedamąją vertę, dėl kurios būtų galima sumažinti iš pareiškėjų susigrąžintiną finansinių lėšų dalį.
Paramos sutartyje su pareiškėju (ir jos prieduose) yra numatyta, kad Studijos paskirtis ir joje formuluojamos išvados bei rekomendacijos yra orientuotos būtent į prieglobsčio sistemos srities profesionalus. Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ numatyta, kad parengtą Studiją numatyta publikuoti ir išplatinti suinteresuotoms institucijoms, t. y. įstatymų leidėjams, prieglobsčio sistemos institucijoms, nevyriausybinėms institucijoms, mokslinėms įstaigoms, t. y. toms institucijoms, kurios atsakingos už prieglobsčio sistemos politikos formavimą ir (ar) įgyvendinimą, procedūrų supaprastinimą ir efektyvinimą. Pačioje projekto vykdytojo parengtoje Studijoje (5 psl.) akcentuojama, kad Studija skirta migracijos ir prieglobsčio srityje dirbantiems ekspertams, tarptautinės teisės specialistams, Lietuvos prieglobsčio politikos formuotojams, kurie, remdamiesi Studijoje atliktais tyrimais ir išvadomis bei rekomendacijomis, turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta prieglobsčio sistemos kokybė. Paraiškos 5 lentelėje „Projekto esmės aprašymas“ numatyta, kad projekto tikslas – visapusiškai įvertinti prieglobsčio sistemos efektyvumą, atsižvelgiant į tai, kaip Europos Sąjungos direktyvose iškelti tikslai yra įgyvendinami Lietuvos prieglobsčio sistemoje, kaip laikomasi direktyvų reikalavimų, ištirti prieglobsčio procedūrų Lietuvoje tvarką, nustatyti, kaip efektyviai šios procedūros yra įgyvendinamos, bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų pakeisti ir tobulinti teisinėje sistemoje. Paraiškos 11 lentelėje „Projekto rezultatų poreikio pagrindimas)“ numatytas siekiamas tikslas po prieglobsčio sistemos efektyvumo įvertinimo inicijuoti atitinkamus pokyčius, kurie leistų našiau, lanksčiau ir objektyviau nagrinėti prieglobsčio prašymus ir priimti atitinkamus sprendimus.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iškelti Studijos poreikiai ir tikslai yra aiškūs ir konkretūs. Tikslas nebuvo panaudoti darbą pagal jo vertę ir kitoms priemonėms vykdyti, nors ir susijusioms su prieglobsčio sistema. Todėl išvados apie atlikto darbo (Studijos) panaudojimo tinkamumą kitoms priemonėms prieštarauja paramos lėšų naudojimo paskirčiai, dėl ko išlaidos kitiems, nei numatyta Paramos sutartyje, tikslams įgyvendinti negali būti pripažintos pagrįstomis išlaidomis. Numatyta darbo paskirtis ir tikslai suponuoja atitinkamus kokybės ir turinio reikalavimus darbui, kurių vertinimas yra atsakovo prerogatyva ir jam kitų specialistų vertinimas nėra privalomas. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai išlaidos, susijusios su Studijos parengimu ir leidyba, buvo pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis bei grąžintinomis.
Atsakovo priimti aktai, kuriuos pareiškėjai ginčija šioje byloje atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Al-333 patvirtintų Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos priežiūros taisyklių procedūrines nuostatas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kadangi priimti aktai atitinka esminius šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl pripažintini teisėtais bei pagrįstais.
Atsakovo pozicija iki priimant potvarkius nėra reikšminga, kadangi ji negali paneigti priimtų potvarkių (galutinių sprendimų) esmės. Teismas, vertindamas administracinio akto teisėtumą, vadovaujasi ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis, pagal kurias privalo patikrinti, ar konkrečiu atveju, priimant aktą, nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsakovo potvarkiai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus bei tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas potvarkius iš dalies ir pripažindamas pareiškėjų teisę į dalį atsakovo susigrąžintinų lėšų, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 143 str.) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą.
Pareiškėjų Tarptautinės migracijos organizacijos bei Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.