Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundo dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V., A. Š., D. Š. – L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. atsisakydama pareiškėjas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir dėl to priimda 2015-03-23 nutarimą, dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodė, ad notarei nėra aiški vienos ir įpėdinių – D. Š. – L. valia, dėl to notarė negali nustatyti kiekvieno įpėdinio paveldimo turto dalies, todėl atsisako pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.

Mirusiojo Bernardo A. Š. vienos iš įpėdinių D. Š. – L. per nustatytą 3 mėnesių terminą pateiktas notarei pareiškimas yra prieštaraujantis imperatyvioms CK 5 knygos nuostatoms, todėl negali turėti teisiniu pasekmiu paveldėjimo teisiniams santykiams. Pažymėtina, jog D. Š. – L. nuo pat savo tėvo mirties, t.y. nuo 2013-10-14 iki pat šiol nėra išreiškusi savo valios dėl palikimo priėmimo (nepriėmimo) net ir po to, kuomet 2013-12-31 notarė jai išsiuntė paštu raginimą aiškiai išreikšti savo valią Pareiškejams yra žinoma, jog D. Š. – L. iš viso nebeketina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Toks vieno iš įpėdinių nerūpestingas elgesys paveldėjimo santykiuose neturėtų sukelti neigiamų padarinių kitiems įpėdiniams, siekiantiems tinkamai priimti palikimą bei gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus bei nuosavybės teisės liudijimus. Įpėdinei D. Š. –L. taip ir nesikreipus į notarą kiti įpėdiniai negalėtų įgyvendinti teisėtų ir pagrįstų savo interesų paveldėti turtą bei juo juo disponuoti savo nuožiūra. Todėl, pareiškėjų nuomone nei per 3 menesių nustatytą terminą, nei par daugiau kaip 1,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos įpėdinei D. Š. – L. nepateikus notarei tinkamo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, jo atsisakymo ar palikimo priėmimo, notarei R. V. nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.

Kad sandoris galiotų asmens valios išraiška turi atitikti tikrąją asmens valią ir neprieštarauti įstatymų reikalavimams D. S. – L. atsiųstas pareiškimas, kaip vienašalis sandoris, turi valios ir turinio trūkumų.

Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. - palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus. Palikimas yra priimamas kaip vieninga visuma (universalus teisių perėmimas).

Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo (LR CK 5.60 str.).

Pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsisakymas - neatšaukiami sandoriai.

Pareiškimas dėl palikimo priėmimo gali būti teismo pripažintas negaliojančiu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Iš teismų praktikos galima daryti išvadą, kad palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas yra besąlyginio neatšaukiamo pobūdžio, jo atsiimti negalima, jį galima tik nuginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme (LAT 2007-01-10 nutartis civ. byloje 3K-3-12/3007).

Notaras, išnagrinėjęs D. Š. – L. atsiųstą pareiškimą, savarankiškai nuspręsti, kokia yra tikroji įpėdinės valia - priimti palikimą ar atsisakyti nuo palikimo - negali. Mano, kad šis pareiškimas, kaip vienašalis sandoris yra nuginčijamas, o ne niekinis.

Todėl sprendžiant pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skunde nurodytą prašymą – įpareigoti notarą išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą po B. A. Š., mirusio 2013 m. spalio 14 d., pirmiausia būtina išspręsti klausimą dėl D. Š. – L. pareiškimo kaip sandorio negaliojimo.

Pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 str.). Civilinio kodekso 5.66 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal LR Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o minėto įstatymo 40 str. 1 d. įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata leidžia daryti išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. LR Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, iš kurių vienas yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-10-14 mirė B. A. Š., kuris buvo vieno iš pareiškėjų sutuoktinis, o kito – tėvas. V. Š. (sutuoktinė) bei V. Š. (sūnus) nepraleisdami įstatymo nustatyto termino kreipėsi su pareškimais į Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarę R. V. dėl palikimo priėmimo, o kitas įpėdinis – A. Š. (sūnus) – su pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo. D. Š. – L. (dukra) raštu notarų biurui atsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė, kad „... neturiu jokių pretenzijų į butą, kuriame gyvena tėčio žmona V. Š..., o sodą tai mes norėtume pasilikti“

Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. 2015-03-23 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjams į mirusiajam B. A. Š. priklausančias turto dalis. Iš notarės atsisakymo matyti, jog atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes 2013-13-30 paštu gautas įpėdinės dukters D. Š. – L. pareiškimas. Šiame pareiškime išreikšta įpėdinės valia yra neaiški, nes dalį palikimo ji priėmė, o nuo dalies atsisakė. Šis įpėdinės valios išreiškimasd prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. ir 5.60 str. nuostatoms. Paprašius patikslinti poziciją atsakymas iš įpėdinės gautas neuvo.

Kaip jau buvo minėta aukščiau notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Kadangi vieno iš įpėdinių valia nėra aiški, notarė neturėjo teisės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Esant aukščiau nurodytiems argumentams, darytina išvada, jog notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.