- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1134-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- K. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, kaltinamajam E. B., nukentėjusiajam K. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji. vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtioni), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. lapkričio 15 d., apie 05.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, kilus žodiniam konfliktui su K. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kumščiu sudavus K. T. smūgį į pakaušio sritį, po ko kumščiu sudavus dar vieną smūgį į galvos kairę pusę, E. B. pribėgo prie K. T. ir sudavė pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tokiu būdų sukėlė nukentėjusiajam K. T. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, t. y. kairiojo skruosto patinimą be spalvinio odos pakitimo, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to E. B. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 15 d., apie 05.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, koja išdaužė K. T. priklausančio automobilio OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės žibintą 340.01 eurų vertės, tokių būdu sugadino svetimą K. T. priklausantį 340.01 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
2020-09-08 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. savo kaltę prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) pas V. S., kuris šioje byloje yra liudytojas. Galvojo vakare išvažiuoti į naktinį klubą. V. S. pasikvietė dar 4-5 draugus, kuriuos tą dieną kaltinamasis pirmą kartą buvo matęs. Pabuvę V. S. bute, iškvietė „Bolt“ pavėžėjo vairuotoją, kuris yra šioje byloje nukentėjusysis K. T.. Kai jie važiavo, viskas atrodė gerai, vairuotojas buvo geras, atsigerti davė, paklausė: „ar gal turėsi kas alkoholį parduoda, gal žinai iš kur alkoholį gauti po 20 val.“, vairuotojas atsakė „kad yra toks asmuo“ Būdamas klube, susirado naują draugą. Kai buvo prie baro su nauju draugu, prie jo priėjo V. S. ir pasakė, kad jis su kitais važiuoja namo. Kaltinamasis pasakė, kad jis dar planuoja pasibūti. V. S. su 3-4 draugais išvažiavo. Po naktinio klubo, jis su tuo nauju draugu sumastė dar pas kaltinamąjį išgerti. Tada išsikvietė „Bolt“ vairuotoją, buvo kitas vairuotojas. Grįžę į kiemą, paskambino tuo numeriu, kurį davė K. T.. Kai paskambino, pasakė, kad bus už 20 minučių, bet prieš susitariant, paklausė ar turi ką parduoti, pasakė, kad turi degtinės „Zelionaja marka“ 0,5 l., 25 eurai. Su draugu iš naktinio klubo kol laukė, vyriškis atvažiavo iš priekio jiems, jie buvo iš automobilio galo. Tas vyriškis išlipo ir sako, degtinę bus 45 erai. Tuomet kaltinamasis ir jo naujas pažįstamas pasakė, kad šis nenusikalbėtų, nes tarėsi dėl 25 eurai. Tada vairuotojas pasakė, gerai, gerai ir priėjo prie bagažinės, atidarė bagažinę, padavė kaltinamajam butelį, jis vairuotojui padavė pinigus, ir įvyko kažkoks žodinis konfliktas tarp vairuotojo ir kaltinamojo naujo draugo. Jie susiginčijo ir tarp jų įvyko konfliktas, jie susistumdė. Tuomet kaltinamasis tiesiog apėjo aplink automobilį, pagalvojo padės tam naujam draugui iš klubo, priėjo ir trenkė vieną kartą į kaktos sritį vairuotojui. Tada pamanė, kad jam bereikalingai veltis į konfliktus, tačiau išeidamas koja išspyrė automobilio žibintą. Dėl to iš tikrųjų gailisi, kad iš kojos išspyrė žibintą ir parėjo namo. Po kiek laiko kaltinamajam pradėjo skambinti nukentėjusysis, sakė, kad kaltinamasis iš jo pavogė 10 eurų, bet išėjęs į laiptinę kaltinamasis pamatė kažkur 8-10 žmonių, tai pabėgo, tuo ir pasibaigė ši situacija.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. T. parodė, kad konfliktas buvo kai jam paskambino kaltinamasis ir atvažiavo prie namo. Susitarė dėl degtinės kainos. Kaltinamasis padavė pinigus, jis buvo labai mandagus, tačiau jo draugas buvo nemandagus, su tuo kaltinamojo draugu ir kilo konfliktas. Pradžioje tas kaltinamojo draugas paleido kelis smūgius, nukentėjusysis atbulas besitraukdamas perspėjo jį, kad šis galvotų ką daro, jis nepaklausė, toliau artinosi ir smūgiavo, teko suimti jį už gerklės ir tiesiog laikyti. Tada draugą ginti atėjo E. B. ir gal vieną smūgį paleido nukentėjusiajam, sunku pasakyti, kai nuo abiejų gintis reikėjo, taip ir pasibaigė konfliktas. Dar gali papildyti, kad E. B. sakė, kad iškvies policiją, ir kad juos sumušė. Po to E. B. nueidamas išspyrė K. T. automobilio žibintą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis suprato ir tikisi, kad kaltinamasis gailisi, todėl yra linkęs kaltinamajam E. B. atleisti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo nuoseklių parodymų E. B. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įraodymais.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip K. T. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 pažymėtą E. B. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir apgadino jo automobilį (b. l. 39-42).
2019-11-21 specialisto išvadoje Nr. G4189/2019(01) nurodyta, kad K. T. VšĮ RVU ligoninėje nustatytas kairio skruosto patinimas be spalvinio odos pakitimo. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 46-47).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kiemas tarp gyvenamųjų namų pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) . Įvažiavimas į kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Per kiemą eina kelia kuris skirtas automobiliams važiuoti, lygiagrečiai kelio stovi du devynaukščiai daugiabučiai pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) . Pirmas nuo įvažiavimo stovi namas pažymėtas Nr. 6, toliau namas pažymėtas Nr. 8. Tarp minėtų gyvenamųjų namų yra praėjimas link Laisvės prospekto, į kitą pusę veda kelias link prekybos centro „Rimi“. Kieme vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. Daiktų ar objektų galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti nenustatyta (b. l. 16-19).
Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, stovintis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Matoma, kad automobilio priekinis kairės pusės žibintas yra įskeltas, bei užklijuotas izoliacine juosta. Kitų apgadinimų ir pėdsakų nusikalstamos veikos identifikavimui neaptikta (b. l. 20-22).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. B. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, atpažinimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. E. B. kaltė visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjant bylą teisme buvo gauti nukentėjusiojo bei kaltinamojo prašymai nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius.
LR BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
Nors kaltinamasis E. B. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik iš dalies, tačiau teisme visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino žalą nukentėjusiam padarytą žalą. E. B. anksčiau neteistas, dirbantis, nebaustas administracine tvarka. Jis įsipareigojo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti jų atžvilgiu LR BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.
Nukentėjusysis K. T. šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikęs 1000 eurų civilinį ieškinį. Tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo gauta taikos sutartis, kuria nukentėjusysis patvirtino, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta ir jis neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 165, 174), todėl klausimas dėl civilinio ieškinio yra išspręstas. Pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, sudaryta laisva šalių valia ir jų suprantama, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti tvirtinama.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 226,89 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 149-150). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto byloje kvito matyti, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala taip pat yra atlyginta (b. l. 166), todėl klausimas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio taip pat yra išspręstas.
Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. B., gim.(duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1134-486/2020 kaltinamojo E. B. atžvilgiu nutraukti.
Baudžiamąją bylą dalyje dėl nukentėjusiojo K. T. 1000 eurų dydžio civilinio ieškinio bei dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos 226,89 eurų dydžio civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam atlyginus civilinius ieškinius.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.