Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2883-827/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1-2883-827/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
T. S.
Advokatai
Veronika Šalaviejūtė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2883-827/2014
Procesinis Nr.1-12-1-00716-2014-6Procesinė kategorija: 1.2.9.9.,2.3.6.4.5(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Laimai Baniulytei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam V. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Veronikai Šalaviejūtei,nukentėjusiajai T. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba statybos darbų vadovu UAB „Projektų valdymo kompanija“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas tuo, kad pagal 2012-04-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą Nr. N2-861-808-2012 vengė pareigos išlaikyti savo vaiką – L. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina T. S. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mokėti alimentus nuo 2012-04-11 po 1300 litų vaikui išlaikyti mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, nuo 2012-04-11 iki 2012-12-12 nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti. Išlaikymo įsiskolinimas yra 31 582,94 Lt, t. y. buvo kaltinamas, kad tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies, nes pinigus mokėdavo ne per banko sąskaitą, o duodavo grynais. Teigė, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. gruodžio mokėjo vaikui išlaikymą. Teigė, kad šiuo laikotarpiu mokėjo už vaiko vaistus, be to, nukentėjusioji neatsiklaususi paėmė nuo jo banko sąskaitos 500 Lt, kurie jam buvo pervesti už nedarbingumą, nes išsiskyrus visi jo elektroninės bankininkystės duomenys buvo likę pas nukentėjusiąją. Teigė, kad 2012 m. vasarą iš sodo išvežė metalą į metalo laužą ir gautus 700 Lt atidavė T. S.. Kai ji skrido į Vokietiją pas seserį davė jai 500 Lt. Be to, ji pasiimdavo visus jo pinigaus, gaunamus už nedarbingumą. Už vaiką jai duodavo grynais inkriminuojamu laikotarpiu, duodavo kartais po 700, kartais po 500 Lt, kartais po 200 Lt per mėnesį. Per banką pradėjo mokėti tada, kai motina jam pasakė, jog jis neįrodys, kad mokėjo grynais, todėl pradėjo mokėti per banką. Nukentėjusiajai mokėjo kiekvieną mėnesį už vaiką, grynais mokėjo, nes ja pasitikėjo, kadangi tarp jų nebuvo jokių pykčių. Neturi jokių čekių, patvirtinančių, kad pirko vaikui vaistus (t. 1 b. l. 190-192). Teigė, kad T. S. nuolatos naudosi jo elektronine bankininkyste, kai jei gyveno kartu, tvarkė paskolą. Išsikrausčius pas motiną, elektroninės bankininkystės prisijungimai liko pas ją. Ji kartais nusiimdavo nuo banko kortelės nedarbingumo pašalpą. J S.naudojosi nuo paskolos paėmimo iki 2013 metų. Kai prasidėjo skyrybos, jis nuvyko į DNB banką ir pakeitė elektroninės bankininkystės kodus.

Nukentėjusioji T. S. teismo posėdžio metu paaiškino V. K. buvo išvarytas iš namų iš karto po vaiko krikštynų, t. y. 2011 m. liepą. Nuo to laiko jis visiškai neišlaikė vaiko, jo neugdė, neauklėjo. Prašė jo skyrybų, jis jai atsakė, kad jeigu ji nori skyrybų, tegu pati susimoka advokatui už dokumentų parengimą. Ji parengė skyrybų dokumentus ir jie 2012 m. balandį – gegužę išsiskyrė. K.retkarčiais pas ją ateidavo, bet ne dėl vaiko, už vaiko priežiūrą reikalavo cigarečių ir alaus. V. K. su vaiku nebendravo. Kiek palikdavo vaiką su juo, tiek parsiveždavo tai su praskelta lūpa, tai su guzu. Vaikas tėvo nevadina tėvu, tik dėde arba V.. Vaiką tėvas pasiima tik prieš teismo posėdžius, kad parodytų, kad yra geras tėvas. V. K. nieko nėra pirkęs vaikui, tik traktoriuką ir mašinytę. K.motina padėdavo – pirko vaikui ir rūbus, ir maistą ir žaislus. Už vaiko išlaikymą tėvas mokėjo tik per banką, grynaisiais niekada neduodavo. Teigė, kad kažkada paprašė vaikui pinigų, tai nuėjo į banką, įnešė pinigus ir juos pervedė į banką. K. nei vaikui vaistus pirko, nei už jo tyrimus mokėjo. V. K. po santuokos nutraukimo kažkiek vaikui mokėjo, bet tik per banką. Iš pradžių po skyrybų V. K. nemokėjo, tada nukentėjusioji jam pasakė, kad kreipsis į antstolius. Tada jis pradėjo mokėti po 700 Lt, paskui po 600 Lt, galiausiai po 200 Lt. Negalėjo pasakyti, kiek viso gavo už vaiką iš V. K. 2012 metais. Teigė, kad jai K. grynais pinigais už vaiką nemokėjo., rūbų ir maisto nepirko. Teigė, kad kažkada nuo V,. K. banko kortelės nuėmė pinigų, kad jis jų neištaškytų, ir nupirko vaikui maisto. Tada V. K. atėjo pas jį ir pradėjo reikalauti, kad ji jam pinigus grąžintų. Grąžino jam ir nupirktą maistą. Kai V. K. pradėjo stipriai gerti, lankėsi kazino, ji pinigus iš jo kortelės permetė į kredito sąskaitą. Yra visi išrašai. Tiksliau ji V. K. pašalpą pervesdavo į kredito sąskaitą. 2012 m. gegužės mėn. V. K. atsiėmė kortelę. V. K. motina niekada nemokėjo už savo sūnų anūkui. Ji anūkui duodavo maisto. Teigė, kad nuo 2012 m. pabaigos negalėjo mokėti bankui paskolos, todėl V. K. moka ir už ją, tą sumą minusuoja iš išlaikymo vaikui sumos. Jis pasakė, kad už ją bankui mokės po 300 Lt. Teigė, kad 2012 m. spalio –lapkričio mėn. V. K. bandė grįžti pas nukentėjusiąją, bet jo draugė S. pradėjo grasinti, todėl ji iškvietė policiją ir liepė V. K. vykti iš jos namų. Pripažino, kad V. K. elektroninę bankininkystę naudojo tik paskolos tvarkymui.

Apklausta kaip liudytoja V. K. paaiškino, kad kai sūnus išsiskyrė, ji gyveno pas ją. Motina visada klausdavo sūnaus ir S., ar sūnus duoda pinigų už vaiką. Abu patvirtindavo, kad pinigais yra duodami. Sūnus T. S. pinigus duodavo grynais. Teigė, kad skambindavo marčiai ir klausdavo, ar ji gavo pinigus už anūką ir kiek. Jos nurodyta gauta suma visad sutapdavo su suma, kurią nurodydavo sūnus. Jis mokėdavo už vaiką ir 700 ir 800 Lt. S. su sūnumi išsiskyrė gegužės pabaigoje, o ji apie skyrybas sužinojo spalio mėn., kai namuose pamatė ištuokos liudijimą. Tada ji liepė sūnui pinigus mokėti per banką. Teigė, kad kai S. pasikvietė sūnų pažiūrėti vaiką, iš jo kišenės ir rankinė ištraukė pinigus, dokumentus. Dėl apimtų pinigų prisipažino tik po kurio laiko. Po skyrybų sūnus grįžo gyventi pas motiną rugpjūčio mėn. Bet jis tai pas ją gyveno, tai su S.. Anūkas buvo pakrikštytas liepos mėnesį, o sūnus atvyko gyventi pas ją po mėnesio po anūko krikštynų. Teigė, kad T. S. nuo K. (sūnaus) banko sąskaitos nuėmė 2000 Lt, sūnus jai liepė grąžinti pinigus, nuo tos sumos paliko 900 Lt. Tai jai sakė ir pati S.. K. duodavo anūkui pinigų iš savo atlyginimo, mokėjo paskolą už abu. Nuo tada, kai jis rugpjūtį atėjo gyventi pas ją, motina vis klausdavo sūnaus, ar jis duoda anūkui pinigų. Sūnus nedarbingumo pašalpą visą atiduodavo anūkui. S. turėjo K. banko kortelę, į kurią jam buvo pervedama nedarbingumo pašalpa. Ji nuimdavo pinigus nuo banko kortelės. V. K. mokėti pinigus per banką motina liepė 2012 m. spalio- lapkričio mėn. Kai sūnus gyveno pas ją, anūkas irgi būdavo pas juos, ji veždavosi anūką į kaimą. Anūkas su tėvu bendravo dažnai.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad L. O. K. yra V. K. ir T. K. (dabar S.) sūnus (t. 1, b. l. 16). 2012-04-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp T. K. (S.) ir V. K., bei patvirtinta šalių pasirašyta 2012-02-28 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šį teismo sprendimą V. K. nepilnamečio sūnaus L. O. K. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 1300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės šią sumą pervedant už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į T. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat įsipareigojo iki 2012-12-31 padengti 7000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui šią sumą pervedant taip pat į nurodytą banko sąskaitą (t. 1, b. l. 18). Taigi, nuo pat santuokos nutraukimo, pagal teismo patvirtintą sutartį kaltinamasis išlaikymą vaikui įsipareigojo mokėti ne grynaisiais pinigais, o pervesdamas pinigus į banko sąskaitą. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajai T. S. išlaikymą nurodytu laikotarpiu mokėjo grynaisiais pinigais. T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek teisme neigė, jog jai nebuvo mokami pinigai 2012 metais grynaisiais kaip išlaikymas vaikui. Ji nurodė, kad V. K. iš karto po santuokos nutraukimo kažkiek išlaikymo mokėjo, bet tik per banką. Grynais pinigais išlaikymo nemokėjo. Teigė, kad nutraukus santuoką išlaikymo vaikui nemokėjo, vėliau kai ji pagrasino antstoliais, jis pradėjo mokėti 2012 metų gale. Buvo mokama ir po 700 lt, ir po 600 Lt, galiausiai po 200 Lt. Kiek iš viso gavo iš V. K. už vaiką per 2012 metus, pasakyti negalėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kas per banko sąskaitą V. K. mokėjo nuo 2012 m. gruodžio mėn. Iš antstoliui pateiktų duomenų matyti, kad T. S. nurodė, kad V. K. pervedė jai 2012 m. gruodžio mėn. pervedė 200 Lt (t. 1, b. l. 62). Iš 2013 metų V. K. SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013 m. sausio mėn. jis pervedė nukentėjusiajai 390 Lt, 2013 m. vasario mėn. -100 Lt, kovo mėn. 200 Lt, balandžio mėn. 650 Lt, gegužės. Mėn. 600 Lt, birželio mėn. 200 Lt, liepos mėn. 480 Lt ir kt. (t. 1, b. l. 22-32). Iki T. S. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo 2013-10-29 V. K. per banką niekada nebuvo pervedęs išlaikymui 700 Lt sumos, tuo tarpu T. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia suma jai buvo mokėta. Iš nagrinėjamo laikotarpio kaltinamojo sąskaitų išrašų matyti, kad jis turėjo vieną sąskaitą SEB banke ir tris sąskaitas DNB banke. Iš trijų sąskaitą viena yra valiutinė, dvi sąskaitos litais. Per minėtą laikotarpį pagal sąskaitų išrašus jis yra gavęs 16 236,03 Lt darbo užmokesčio, netekto darbingumo pašalpų, ligos pašalpų, tėvystės motinystės pašalpų ir nedarbo socialinių išmokų (t. 1, b. l. 23-25, 44-47). Analizuojant jo sąskaitas matyti, kad daugiausia pajamų gaunama į SEB banko sąskaitą. Praktiškai visos jos yra išgryninamos (8 850,06 įplaukos, 8792,90 – išlaidos; iš jų išgryninta 8285 Lt). Tai rodo, kad kaltinamasis tuo laikotarpiu pragyvendavo savo išlaidas apmokėdamas didele dalimi grynaisiais pinigais. Per minėtą laikotarpį iš DNB sąskaitos matyti, kad V. K. į vieną šių sąskaitų yra įmokėjęs grynaisiais pinigais 4343 Lt ir tik vieną kartą 2012-04-27 570 Lt sumą grynaisiais yra įmokėjusi T. S.. Taip pat matyti, kad į kitą DNB sąskaitą V. K. yra mokama nedarbo draudimo išmoka, tačiau šioje sąskaitoje nėra beveik jokių išgryninimų, išskyrus 2012-04-11 540 Lt grynųjų nurašymą, bei 2012 m. spalio ir lapkričio mėn. išgrynintus 460 Lt (po 50, 50 ir 260 Lt spalį ir po 50 ir 50 Lt lapkritį). Kita dalis šios sąskaitos pinigų yra pervedama į kitą DNB banko sąskaitą, iš kurios yra mokama paskola, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. apmokami pirkiniai nedidelėmis sumomis (t. 1, b. l. 64-68). Iš 2014-03-27 Darbo biržos rašto matyti, kad V. K. nuo 2012-09-10 iki 2012-11-15 buvo registruotas darbo biržoje ir per tą laikotarpį jam buvo išmokėta viso 311,64 Lt nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b. l. 113). Vertinant, kiek kaltinamasis išgrynino pinigų iš sąskaitų ir kiek įnešė grynaisiais į DNB sąskaitą matyti, kad balandį jis išgrynino 1930, įnešė grynais 570 Lt, gegužę išgrynino 1845, įnešė grynaisiais 900 Lt, birželį išgrynino 950 Lt, įnešė grynaisiais 0, liepos mėn. išgrynino 1000 Lt, išgrynino 521 Lt; rugpjūčio mėn. išgrynino 1300, įnešė grynaisiais 1610 Lt, rugsėjo mėn. išgrynino 1450 Lt, o įnešė grynaisiais 0, spalio mėn. išgrynino 360, įnešė grynaisiais 352 Lt, lapkričio mėn. išgrynino 250, įnešė grynaisiais 390 Lt, gruodžio mėn. iki 2012 d. išgrynino 200 Lt, įnešė grynaisiais 0 Lt. Taigi kartais tų grynųjų pinigų , įnešus į DNB sąskaitą grynuosius, lieka pakankamai didelė suma, kartais liek netgi skola, tačiau tokie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamasis negalėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji vykdomąjį raštą pasiėmė tik 2013-10-02, jis pateiktas antstoliui 2013-10-29. Pareiškimą dėl vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką nukentėjusioji šioje byloje pateikė tik 2014-02-16 ir pagrindinis motyvas buvo tai, kad buvęs sutuoktinis grasina, jog išeis iš darbo ir nemokės nei išlaikymo, nei paskolos grąžinimo (t. 1, b. l. 2). Taigi, nukentėjusioji praktiškai daugiau nei metus laiko nesiekė priverstinai išieškoti išlaikymą iš V. K.. Be to, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad 2012 m. spalio – lapkričio mėnesiais kaltinamasis bandė grįžti pas nukentėjusiąją, tačiau dėl kaltinamojo draugės veiksmų ji kaltinamąjį vėl išvijo iš namų. Tai reiškia, kad šalys 2012 m. spalio – lapkričio mėn. bandė vėl kurti bendrus santykius, gyventi kartu. Tai teismo nuomone turi reikšmės vertinant tai, ar kaltinamasis piktybiškai vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismo sprendimą nukentėjusioji ir kaltinamasis turi grąžinti kreditorinį įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2403-2008-194. Kreditorinius įsiskolinimus turi mokėti T. K., o V. K. kas mėnesį turi jai pervesti 50 procentų kreditorinio įsiskolinimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorinį įsiskolinimą dengia minėtu laikotarpiu iš esmės vienas V. K.. T. S. teismo posėdyje pripažino, kad ji nuo 2012 m. pabaigos negali mokėti kreditorinio įsiskolinimo ir tai daro kaltinamasis sumokėdamas jį už save ir už nukentėjusiąją, sumokėta suma (t. y. 300 lt) mažindamas mokėtiną vaikui išlaikymą. Tokia situacija rodo, kad kaltinamasis prisideda prie šeimos išlaikymo, nes jis dengia dalį nukentėjusiosios skolų, tokiu būdu netiesiogiai mokėdamas iš dalį išlaikymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. S. paaiškinimai dėl to, ar tėvas bendrauja su vaiku, buvo prieštaringi. Ji teigė, kad tėvas nuo pat gimimo vaiku nesidomi, nebendrauja, neišlaiko, tačiau čia pat pasakoja apie tai, kas nutinka, kai vaikas yra paliekamas su tėvų. Iš to, bei kaltinamojo ir jos motinos paaiškinimų teismas daro išvadą, kad tėvas vis tik bendrauja su vaiku. Kaltinamasis teigė, kad jis išlaikymą ginčo laikotarpiu teikė grynaisiais pinigai – sumokėjo už T. S. kelionė į Vokietiją, pardavęs metalo laužą perdavė jai 700 Lt grynųjų, kitaip grynaisiais mokėjo išlaikymą, tačiau šių jo paaiškinimų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Tuo tarpu nukentėjusioji teigia, kad V. K. nėra niekada mokėjęs ginčo laikotarpiu jokių grynųjų. Šių jos teiginių taip pat tiesiogiai nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kaip jau minėta iš sąskaitų išrašų nesimato, kad V. K. būtų mokėjęs T. S. kada nors 700 Lt, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tokia suma pinigų jai yra kažkada sumokėta. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes – tai, kad kaltinamasis didžiąją dalį savo gautų pinigų išsigrynindavo, teigia, kad jai mokėjęs 700 lt, daro išvadą, tai, kad nukentėjusioji 2012 m. laikotarpiu nesikreipė dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka, taip pat dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaiką, teismas daro išvadą, kad nėra atmetama tokia galimybė, kad kaltinamasis yra mokėjęs grynus pinigus T. S. vaiko išlaikymui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo mokėta motinystės (tėvystės) pašalpa, nors santuoka oficialiai buvo nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o ne su tėvu (t. 2, b. l. 23).

Tokiu būdu įvertinus visus šiuos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas ir neabejotinas išvadas, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-12-12 kaltinamasis V. K. pagal teismo sprendimą piktybiškai nemokėjo pagal teismo sprendimą priteistų piniginių lėšų savo vaikui L. O. K.išlaikyti. Visas abejones teismas vertina kaltinamojo naudai, todėl kaltinamasis V. K. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamąjį išteisinus jam paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaujantis BPK 297-308 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė