Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstą Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio M. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. balandžio 21 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio M. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, prašoma pripažinti Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį M. V. atžvilgiu ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. spalio 7 d. prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo buvo patikslintas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. birželio 3 d. buvo gautas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Eglės Grucytės atsiliepimas, kuriame ji nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365³ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos:1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nuteistasis M. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis (šiuos faktus patvirtina pateikti asmens dokumentai). Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad M. V. nuo 2016 m. kovo 31 d. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tai yra Lietuvos Respublikoje savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Taigi akivaizdu, kad vienos iš būtinųjų sąlygų šiuo konkrečiu atveju nėra.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kada teismas gali atsisakyti pripažinti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės ir atsisakyti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis M. V. yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo valią, kad nori būti perkeltas į Lietuvos Respubliką ir šiai dienai laukia šio prašymo patenkinimo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepaisant, kad yra ne visi pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio l dalyje ir 8 straipsnio l dalyje, kurie sudarytų pagrindą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje 2017 m. gegužes 12 d. Snaresbrook Karūnos teismo nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistajam M. V., tačiau tikslu patenkinti paties nuteistojo pateiktą prašymą, tikslinga tenkinti pateiktą prašymą.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė prašymą atmesti, nes vadovaujantis BPK 365⁵ straipsniu Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai yra vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis, kuriose yra numatyta, kad Europos Sąjungos narės teismo sprendimas gali būti vykdomas Lietuvoje esant tam tikromis sąlygomis ir viena iš jų yra, kad nuteistas asmuo turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba Europos sąjungos narėje. Šiuo atveju iš bylos duomenų yra žinoma, kad nuteistasis nuo 2016 metų, tai reiškia, kad beveik 5 metus gyvena ir yra deklaravęs išvykimą ir gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Taip pat yra duomenų, kad jis ten dirbo, todėl nuolatinės vietos Lietuvoje jis neturi. Šių aplinkybių pagrindu prokurorė prašo Institucijos prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Jungtinė Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei, Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. atžvilgiu su patikslintu liudijimu spręsti dėl minėtų nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo.

Nuteistasis M. V. 2017 m. gegužės 12 d. Snaresbrook Karūnos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką - sąmokslu parduoti ar perduoti nuosavybėn draudžiamus ginklus, pažeidžiant 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį, sąmokslu laikyti nuosavybėje amuniciją, pažeidžiant 1977 m. baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį, sąmokslu laikyti nuosavybėje šaunamuosius ginklus ir amuniciją ketinant sukelti pavojų gyvybei, pažeidžiant 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį. M. V. paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. gruodžio 3 d. Sheerness vietovėje Kento grafystėje užpuolė kalėjimo pareigūną S. B., sukeldamas jam realų kūno sužalojimą, pažeidžiant 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 47 dalį. M. V. šiuo nuosprendžiu paskirta 180 dienų po atliktos viena po kitos įkalinimo bausmės, kuri jau atliekama.

Tokiu būdu M. V. paskirta galutinė 18 metų ir 180 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis M. V. iki 2020 m. kovo 26 d. yra atlikęs 1271 dienas laisvės atėmimo bausmės, o visa laisvės atėmimo bausmė bus atlikta 2036 m. kovo 14 d. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 12 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1903 redakcija) (toliau – Įstatymas) yra įtvirtinti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos pilietis, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jis yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (1 t., b. l. 136). Iš 2015 balandžio 16 d. Vidaus reikalų ministerijos įsakymo matyti, kad kai Valstybės sekretorius nusprendžia pagal 2016 m. Imigracijos (Europos ekonominė erdvė) reglamento 23(6)(b) reglamentą, jog pagal visuomenės politiką dėl deportacijos iš Jungtinės Karalystės, M. V., asmuo, kuris neturi teisės nuolat gyventi pagal 1971 m. Imigracijos įstatymą ir kai M. V. pagal nurodyto reglamento 32(3) taisyklę yra laikomas asmeniu, kuriam gali būti taikoma deportacija pagal nurodyto įstatymo 3(5)(a) skyrių, atitinkamai taikomas to įstatymo 5 skyrius ir 3 priedas. Todėl pagal nurodyto Įstatymo 5(1) skyrių šiuo įsakymu Valstybės sekretorius reikalauja, kad nurodytas M. V. išvyktų iš šalies ir draudžia jam grįžti į Jungtinę karalystę, kol galios šis įsakymas. Taip pat pagal nurodyto įstatymo 3 priedo 2(3) paragrafą Valstybės sekretorius įsako sulaikyti M. V., kol jis bus išsiųstas iš Jungtinės Karalystės (1 t., b. l. 17–18).

Bylos duomenimis, su Jungtine Karalyste M. V. nesieja nei darbo, nei šeimyniniai santykiai. Jo šeimos nariai- sužadėtinė G. J. gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis M. V. savo iniciatyva pateikė prašymą leisti jam atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 26–27).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti minėtus nuosprendžius ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Ištyrus ir įvertinus teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai, todėl Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendis Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. atžvilgiu pripažintini ir vykdytini Lietuvos Respublikos teritorijoje, juo M. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė suderintina ir bausmės atlikimo vieta parinktina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) atitinkamus straipsnius (Įstatymo 7, 9 straipsniai).

Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.

M. V. Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistas už 3 nusikalstamas veikas:

1) Sąmokslas parduoti ar perduoti draudžiamus ginklus, pažeidžiant 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) skyrių. M. V., A. S. A., A. A., J. R., G. T. ir C. N.-B. 2016 m. gegužės 21 d. parengė sąmokslą ir kartu su A. M., D. S., R. D., D. C., H. F. ir kitais nenustatytais asmenimis bandė parduoti ar perduoti draudžiamus ginklus be Valstybės Sekretoriaus įgaliojimo ir pažeidžiant 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 2A(b) skyrių;

2) Sąmokslas turėti amuniciją savo nuosavybėje, pažeidžiant 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) skyrių. M. V., A. S. A., A. A., J. R., G. T. ir C. N.-B. 2016 m. gegužės 21 d. ar anksčiau parengė sąmokslą ir kartu su A. M., D. S., R. D., D. C., H. F. ir kitais nenustatytais asmenimis savo nuosavybėje turėjo amuniciją, kurios atžvilgiu yra taikomas 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 1 skyrius, tuo metu neturėdami galiojančio šaunamųjų ginklų liudijimo;

3) Sąmokslas turėti šaunamuosius ginklus ir amuniciją savo nuosavybėje, siekiant sukelti pavojų gyvybei, pažeidžiant 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) skyrių. M. V., A. S. A., A. A., J. R., G. T. ir C. N.-B. 2016 m. gegužės 21 d. ar anksčiau parengė sąmokslą ir kartu su A. M., D. S., R. D., D. C., H. F. ir kitais nenustatytais asmenimis savo nuosavybėje turėjo šaunamuosius ginklus ir amuniciją, ketindami šiais ginklais sukelti pavojų gyvybei ar įgalinti kitą asmenį šiomis priemonėmis sukelti pavojų gyvybei, pažeidžiant 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 skyrių (1 t., b. l. 15–16).

Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. nuteistas už vieną veiką:

2017 m. gruodžio 3 d. Sheerness vietovėje Kento grafystėje užpuolė kalėjimo pareigūną S. B., sukeldamas jam realų kūno sužalojimą, pažeidžiant 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 47 dalį (2 t., b. l. 6–8).

Nagrinėjamu atveju M. V. trys veikos, už kurias jis nuteistas Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), kurioje numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam M. V. skirtina maksimali sankcijoje numatyta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nuteistajam skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Centrinio Kento Magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota M. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), kuriame numatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką M. V. skirtina tokio pat dydžio bausmė, kaip ir paskirta Centrinio Kento Magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, tai yra 6 mėnesių (180 dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi M. V. nusikalto neatlikęs Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Į bausmę įskaitytina M. V. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nuo 2016 m. spalio 3 d.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. V. yra nuteistas už trijų sunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, sprendžia, jog bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 9, 16 straipsniais (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1903 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

pripažinti Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą M. V., gimusio (duomenys neskelbtini)d., atžvilgiu ir vykdyti juos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam M. V. gimusiam (duomenys neskelbtini)d., Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį, 1977 m. baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį, 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriaus 1 dalį, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalimi, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nustatyti subendrintą 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Centrinio Kento magistratų teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 47 dalį paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsniu, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir M. V. nustatyti suderintą 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 3 d.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti prokurorui, nuteistajam M. V. ir jo gynėjai.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išsiųsti Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.