- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2-269-913/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00156-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog 2008 m. birželio 7 d. mirė jo tėvas L. K., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pradėjus rinkti dokumentus notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad dalis turo yra įgyta tėvų santuokos metu ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po pareiškėjo motinos V. K. mirties. Pareiškėjo motina V. K. mirė 2007 m. liepos 17 d., iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po V. K. liko turtas: santuokos metu įsigytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) bei V. K. 103 Lt įmoka investiciniais čekiais už 2,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina V. K. 2007 m. balandžio 6 d. oficialiu testamentu, patvirtintu Anykščių rajono notarų biuro notarės R. B., visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną ir ateityje, paliko pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas po motinos mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po motinos mirties pareiškėjo tėvas L. K. kurį laiką gyveno pas pareiškėją, vėliau grįžo į savo namus. Pareiškėjas nuolat lankydavosi tėvų namuose, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi einamaisiais namo ir ūkio reikalais, remontu, prižiūrėjo aplinką, dirbo žemę, tvarkė sodą. Atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. K. mirties 2007-07-17, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad pareiškimo neginčija, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 22).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2008 m. birželio 7 d. mirė pareiškėjo tėvas L. K. (b. l. 13), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Pareiškėjui pradėjus rinkti dokumentus notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad dalis turo yra įgyta tėvų santuokos metu ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po pareiškėjo motinos V. K. mirties (b. l. 18). Pareiškėjo motina V. K. mirė 2007 m. liepos 17 d. (b. l. 8), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po V. K. liko turtas: santuokos metu įsigytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17) bei V. K. 103 Lt įmoka investiciniais čekiais už 2,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Pareiškėjo motina V. K. 2007 m. balandžio 6 d. oficialiu testamentu patvirtintu Anykščių rajono notarų biuro notarės R. B., visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną ir ateityje, paliko pareiškėjui (b. l. 12). Tačiau pareiškėjas po motinos mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 18). Po V. K. mirties pareiškėjo tėvas L. K. kurį laiką gyveno pas pareiškėją, vėliau grįžo į savo namus. Pareiškėjas nuolat lankydavosi tėvų namuose, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi einamaisiais namo ir ūkio reikalais, remontu, prižiūrėjo aplinką, dirbo žemę, tvarkė sodą. Atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 18) (CK 5.51 str. 1 d.). Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).
Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,58 EUR pašto išlaidos, kurios priteistinos iš pareiškėjo V. K. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. liepos 17 d., priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš V. K. 5,58 EUR (penkis eurus 58 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660, sąskaitos Nr. LT 037300010042016716).
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.