Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. 2S-561-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
2S-561-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02101-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Litesko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-561-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02101-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.20.2.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties pagal pareiškėjo (skolininko) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, Lindorf OY filialas, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio T. U. veiksmų, sustabdyti skolininko buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), antstolio T. U. paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo S. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas ir nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymas yra visiškai nemotyvuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį, apeliantas S. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo pagal teismingumą Kelmės rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino, kad prašymas buvo be motyvų. Teisėjas iš skundo ir prašymo turinio turėjo suprasti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes skundžiant antstolio 2017 m. vasario 8 d. patvarkymą ir ginčijant jo veiksmus dėl nepagrįstai paskelbtų varžytinių, tai buvo prašymo motyvas, kad butas per varžytines gali būti parduotas ir vėliau gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.

Teisėjas A. R. buvo šališkas, nes teisėjas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, neišnagrinėjęs skundo iš esmės, jau iš anksto pasisakė dėl bylos esmės ir galimo būsimo teismo sprendimo. Teisėjas A. R. yra šališkas dar ir dėl to, kad artimai bendrauja su antstoliu T. U. Šališko teisėjo priimtas procesinis dokumentas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.

Teisėjas A. R. privalėjo perduoti bylą nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui, nes taip buvo nusprendusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja A. J. teismo 2017-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3830-650/2017.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorf OY prašo apelianto S. B. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) S. B. atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) antstolio T. U. paskelbtas pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog teismas nepagrįstai prašymo netenkino dėl motyvų nebuvimo, teisėjas A. R. yra šališkas, o byla aplamai turėjo būti perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio T. U. 2017-02-08 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo paskelbtas skolininkui S. B. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių. Todėl pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pardavimo iš varžytinių procedūrą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir įsiteisės teismo priimta nutartis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tikimybės, kad bus priimtas pareiškėjui (skolininkui) palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie ginčijamo 2017 m. vasario 8 d. patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo surašymą, galės būti nustatytos tik nagrinėjant pareiškėjo skundą iš esmės. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.), o pareiškėjas šių aplinkybių nepagrindė.

Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumento dėl teisėjo A. R. šališkumo neanalizuoja, jo nevertina ir dėl jo nepasisako, nes teisėjo nušalinimo klausimas yra išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, ji yra įsiteisėjusi ir neskundžiama.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog byla turėjo būti perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 str. 1 d.), o skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis (CPK 510 str. 2 d.). Tai reiškia, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdo tas apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nors antstolio T. U. veiklos teritorija apima (apylinkę ir rajonus), tačiau ne veiklos teritorija, o antstolio kontoros buveinės vieta yra esminis kriterijus, sprendžiant antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo klausimą. Kadangi antstolio T. U. kontoros buveinė yra Dvaro g. 79-2, Šiaulių mieste, todėl pareiškėjo skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėti turi ir nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius