- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1035/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Budsava“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Budsava“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M. prašė iš atsakovo UAB „Budsava“ priteisti: 1) 142 099,80 Lt dydžio sumą negautoms pajamoms atlyginti; 2) 63 503 Lt dydžio sumą statybos defektams ištaisyti; 3) 5 000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria atsakovas pagal ieškovo užsakymą įsipareigojo pastatyti mėšlidę ir srutų rezervuarą. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė sutartį, nes vėlavo baigti statybos darbus, nepagrįstai vilkino privalomų dokumentų įforminimą, o taip pat pastatė statinius, kurie neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neteko galimybės toliau dalyvauti remiamoje ūkininkų skatinimo programoje, negalėjo kredito įstaigai įkeisti atsakovo naujai pastatų statinių ir už gautas lėšas atsiskaityti su kitais kreditoriais, papildomai įsigyti galvijų, naudotis pastatais pagal jų paskirtį. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovo reikalavimai buvo perduoti nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti srutų kauptuvo ir mėšlidės statybos montavimo darbus, o ieškovas – sumokėti už atliktus darbus 206 000 Lt. Darbai turėjo būti pradėti 2006 m. rugsėjo 11 d. ir baigti 2006 m. gruodžio 1 d. Darbai buvo atliekami 2006 m. spalio – 2007 m. gegužės mėn.; atlikti darbai buvo priduodami etapais pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus. 2008 m. rugsėjo 25 d. srutų kauptuvas ir mėšlidė įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažinti tinkamais naudoti. Šalių pasirašytoje 2008 m. liepos 10 d. užbaigtų darbų perdavimo-priėmimo pažymoje nenurodyti jokie sutarties pažeidimai, ieškovas atliktus darbus priėmė be pastabų. Pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės ieškovas atsakovui nereiškė iki kreipimosi į teismą dienos – 2010 m. vasario 18 d.
Teismas pažymėjo, kad užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė itin akivaizdžius statybos objektų trūkumus: statybų metu statiniai buvo sugriuvę, atsakovas statinius baigė statyti iš medžiagų griuvėsių, mėšlidė ir srutų kauptuvas yra pastatyti nesilaikant techninių statybos reikalavimų ir statybos leidimo sąlygų, statiniai yra pralaidūs vandeniui, mėšlidė dėl statybos trūkumų dar net nenaudota ir negali būti naudojama, nes jos sienos jau yra įlinkusios nuo apkrovos, atsakovo pastatyti statiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų. Teismas sprendė, kad tokių statybos defektų ir trūkumų normalus ir rūpestingas užsakovas priimant darbus negalėjo nepastebėti. Esant ieškovo nurodytiems statinių trūkumams, jis privalėjo pasinaudoti įstatymo leidėjo suteiktomis teisėmis: nepasirašyti atliktų darbų aktų, pareikšti pastabas, ginčyti atliktų darbų aktus, paaiškėjus jų trūkumams atsisakyti pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, jo priėmimo-perdavimo naudoti aktą. Tačiau tokių veiksmų ieškovas nesiėmė: pasirašė atliktų darbų aktus, 2008 m. rugsėjo 25 d. srutų kauptuvo ir mėšlidės pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2008 m. liepos 10 d. užbaigtų darbų perdavimo-priėmimo pažymą. Minėtuose dokumentuose ieškovas nenurodė jokių statybos defektų, trūkumų, nereiškė pastabų dėl darbų kokybės ir terminų. Dėl šių priežasčių ginčo dalyje dėl statybos defektų konstatavimo ir jų ištaisymo teismas taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalį ir prašymą patvirtinti 63 503 Lt finansinį reikalavimą bankroto byloje atmetė.
Teismas sprendė, kad atmetus reikalavimą pripažinti, jog atsakovas netinkamai atliko statybos darbus, ir patvirtinti finansinį reikalavimą dėl statybos defektų pašalinimo, ieškovo prašymas patvirtinti 142 099,8 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro iš ūkio negautos pajamos, yra nepagrįstas – atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių nenustatytas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas verslo planas, kuriuo įrodinėjamas negautų pajamų faktas, ir pateikti skaičiavimai, vertintini kritiškai, nes tai yra tik pamastymai apie galimybę vystyti ūkininko ūkį. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dėl atsakovo ne laiku atliktų statybos darbų ieškovas negavo pajamų. Įrodymai patvirtina, kad atsakovas vėlavo atlikti darbus, o sutartyje buvo numatyta galimybė tokiu atveju taikyti sankcijas. Kadangi ieškovas tokiomis sutarties nuostatomis nepasinaudojo, darbus priėmė be pastabų, spręstina, kad jis sutiko su statybos darbų atlikimo terminais. Teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos, nes nebuvo nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nepatvirtinti finansiniai reikalavimai, susiję su negautomis pajamomis ir statybos darbų defektų ištaisymu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Finansinio reikalavimo dėl lėšų, būtinų statybos darbų defektams ištaisyti, atmetimas neįrodo fakto, kad atsakovas nepažeidė sutarties ir darbus atliko kokybiškai, ir savaime nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų. Teismas pats padarė išvadą, kad atliktų statybos darbų trūkumai yra akivaizdūs, todėl apeliantas turi teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas.
2. Teismas nepagrįstai nelaikė verslo plano tinkamu įrodymu sprendžiant negautų pajamų klausimą. Teisę į negautas pajamas apeliantas įrodinėjo ne tik verslo planu, bet ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, pažyma apie galvijų sumažėjimą, paraiškomis paramai gauti. Teismas visiškai nevertino apelianto kaip ūkininko vykdomos veiklos specifikos ir šios veiklos apskaitai naudojamų dokumentų, fakto, kad apeliantas dalyvavo programoje, skatinančioje ir remiančioje pieno ūkio modernizavimą. Aplinkybė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantas negavo pajamų, yra visiškai įrodytas, o teismas turi diskrecijos teisę mažinti prašomos priteisti žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ginčui svarbių aplinkybių, neatskleidė jo esmės, bylą sprendė formaliai ir nesiėmė priemonių nustatyti materialiąją tiesą byloje, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (CPK 159 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).
Apelianto finansinis reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos statybos rangos sutarties. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos, taip pat teismų informacinės sistemos duomenis, atkreipia dėmesį, kad minėtos sutarties rangovas – šiuo metu bankrutuojanti įmonė – teismo įsakymo proceso tvarka 2008 m. gruodžio 11 d. prisiteisė iš atsakovo 119 999,95 Lt už atliktus statybos darbus (b. l. 47, 88, 182). Nurodytas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai – varžytynėse parduodamas apeliantui priklausanti namų valda, susidedanti iš žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių (b. l. 89, 167-168). Išvaržomame name apeliantas gyvena kartu su sutuoktine ir keturiais nepilnamečiais vaikais (b. l. 167). Tai paskutinis šeimos būstas (b. l. 169). Šiuo metu varžytynes teismas yra sustabdęs iki bus išspręstas apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas (b. l. 169-170). Pažymėtina, kad apeliantas su reikalavimais rangovui atlyginti iš sutarties netinkamo vykdymo kylančius nuostolius į teismus kreipėsi dar 2009 m., tačiau pareiškimus dėl jų trūkumų buvo atsisakyta priimti (b. l. 173-174, 177-179). Kaip matyti iš šių teismų procesinių sprendimų, apeliantas negalėjo sumokėti viso reikalingo žyminio mokesčio ir nesugebėjo pagrįsti prastos finansinės padėties.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės ir apelianto pasisakymai šioje byloje (b. l. 128-129) patvirtina, kad reikalavimu atlyginti nuostolius iš esmės siekiama išvengti nurodyto turto priverstinio pardavimo ir šeimos iškeldinimo. Apelianto ir jį atstovaujančios advokatės nuomone, patvirtinus aptariamą finansinį reikalavimą, jis galėtų būti įskaitytas su bankrutuojančios įmonės reikalavimu išieškoti 119 999,95 Lt sumą už atliktus statybos darbus. Teisėjų kolegija tokios teisinės pozicijos pagrįstumo ir racionalumo nevertina, tačiau sprendžia, kad gresiantis apelianto šeimos, kurioje yra net keturi nepilnamečiai vaikai, iškeldinimas iš paskutinio būsto, iš esmės susijęs su ginčo šalių statybos rangos teisiniais santykiais ir tinkamu abipusių įsipareigojimų vykdymu, suponuoja išvadą, kad nagrinėjama byla nėra dispozityvi ir ją sprendžiantį teismą įpareigoja būti aktyviu. Formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismus įpareigoja vykdyti Konstitucija.
Apeliantas neteisėtais įvardina bankrutuojančios įmonės veiksmus vykdant statybos rangos sutartį: vėlavimą baigti darbus ir paruošti privalomą dokumentaciją, netinkamą darbų atlikimą. Bylos duomenys iš esmės patvirtina, kad statybos darbai buvo baigti gerokai vėliau nei buvo sutarta (b. l. 43-46). Tuo tarpu nustatyti, ar atlikti darbai turėjo trūkumų, iš esmės galima tik atlikus ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tam tikrų duomenų, susijusių su nurodytais trūkumais, yra ir byloje esančioje turto vertinimo ataskaitoje, tačiau juos turėtų įvertinti ekspertas. Apelianto atstovė neprašė skirti ekspertizės (b. l. 130), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimas negalėjo užkirsti kelio teismui šioje itin socialiai jautrioje byloje paskirti ekspertizę savo iniciatyva. Tuo labiau, kad šį klausimą kėlė ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstovė (b. l. 127).
Teisėjų kolegijos manymu, ekspertizė turėtų atsakyti į klausimus, ar statybos darbai atitiko sutarties ir teisės aktų reikalavimus, jei rasta trūkumų – kokie jie, kada ir dėl kieno kaltės atsirado, ar esant tokiems trūkumams statiniai galėjo būti pripažinti tinkamais naudoti, kiek reikėtų lėšų tokiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad trūkumų pobūdis ir jų atsiradimo laikas svarbus vertinant apelianto reikalavimą, susijusį su defektų ištaisymu (CK 6.697 str.). Atsakius į šiuos klausimus, teismas turėtų vertinti apelianto argumentus, kodėl jis neteikė rašytinių pretenzijų dėl darbų trūkumų, pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktus (b. l. 128), taip pat tokių veiksmų įtaką pareikštiems reikalavimams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, visiškai neįsitikinęs, ar statiniai yra su trūkumais ir kokio jie pobūdžio, formaliai visus neigiamus darbų trūkumų egzistavimo padarinius perkėlė apeliantui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atlikta ekspertizė taip pat gali suponuoti būtinybę spręsti, ar egzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai atnaujinti procesą byloje dėl įsiskolinimo, kylančio iš ginčo darbų atlikimo, priteisimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.