- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-269-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-282/2009
Teisėja Vilma Šiukštienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7., 1.2.14.1.1., 1.2.14.1.2.2., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-12-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009-01-21 iki 2009-01-29.
Iš V. K. priteisti 700 Lt B. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2009-01-16 apie 14 val. pro nerakintas duris įsibrovė į B. R. priklausantį gyvenamąjį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė B. R. priklausantį turtą – 700 Lt, tuo padarydamas B. R. 700 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., sušvelninti jam paskirtą bausmę ir pasiųsti ją atlikti į griežto rėžimo koloniją. Apeliantas skunde nurodo, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., nes jis B. R. bute gyveno kaip nuomininkas, todėl į butą neįsibrovė. Apeliantas teigia, kad savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl neplanuoto ir spontaniškai padaryto nusikaltimo, yra jauno amžiaus, būdamas laisvėje galėtų dirbti ir todėl greičiau atlygintų žalą nukentėjusiajai. Be to apeliantas skunde nurodo, kad su B. R. sutarė gerai, nekonfliktavo, nepadarė nukentėjusiajai moralinės, psichologinės žalos, išskyrus turtinę, kuri nėra didelio mąsto.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius kvalifikuotą vagystę ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d.
Iš esmės apeliantas neneigia pagrobęs svetimą, nukentėjusiajai B. R. priklausantį turtą – pinigus, tačiau ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, argumentuodamas tuo, kad į patalpą jis neįsibrovė, nes kaip nuomininkas turėjo teisę ten būti.
Pažymėtina, kad įsibrovimas pagal BK 178 str. 2 d. dispoziciją yra slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, nepriklausomai nuo to, ar įsibraunama įveikiant kliūtis, ar patenkama be kliūčių. Iš nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų teisiamajame posėdyje yra aišku, kad V. K. B. R. name gyveno kaip nuomininkas antrame namo aukšte, o nukentėjusiosios kambarys buvo pirmajame aukšte. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad V. K. buvo leidžiama be atsiklausimo naudotis tik virtuvės patalpomis, pas ją į kambarį be leidimo užeiti jam nebuvo leista (b. l. 124). Iš esmės tą patį patvirtino ir pats apeliantas, nurodydamas, kad į nukentėjusiosios kambarius užeidavo tik pastarajai leidus (b. l. 123). Paties nuteistojo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas akivaizdžiai patvirtina, jog jis visiškai suvokė savo veiksmų esmę – patykojęs, kol nukentėjusioji išeis, įsibrovė į patalpą, kur be leidimo lankytis neturėjo teisės, ir iš ten pagrobė svetimą turtą. Akivaizdu, kad V. K. suvokė, jog pinigus grobia įsibrovęs į patalpą, norėjo taip veikti ir sieki kilsiančių padarinių.
Apelianto veikoje yra nustatyti visi būtini BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą (BK 178 str. 1 d.), kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
Apelianto argumentas, kad jis nukentėjusiajai, apart turtinės žalos, kitos žalos nepadarė – jokios įtakos, konkrečiu atveju, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Nukentėjusioji nepareiškė civilinio ieškinio dėl patirtos neturtinės žalos, dėl patirtų nuostolių ar kt., todėl pirmosios instancijos teismas paminėtų klausimų nesvarstė ir tokių žalų iš V. K. nepriteisė.
Savo skundu apeliantas taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti pastarąją atlikti griežto rėžimo kolonijoje. Teismo posėdyje nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą skundo reikalavimo paskirti bausmę atlikti griežto rėžimo kolonijoje V. K. atsisakė, todėl šio klausimo kolegija nesvarsto.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, jog V. K. tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė ankščiau būdamas 4 kartus teistas (b. l. 75-79), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu – pilnai neatlikęs 2006 m. gruodžio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 92-96). Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino, kad apelianto charakteristika iš laisvės atėmimo vietos yra patenkinama (b. l. 90) ir paskyrė jam BK 178 str. 2 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl BK 61 str. nuostatų nepažeidė.
Prašydamas sušvelninti bausmę, nuteistasis V. K. tikina, jog nusikaltimą padarė spontaniškai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti visiškai priešingas išvadas. Kaip buvo minėta, kad ir jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas jau 5 kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai pagal visus 4 ankstesnius teismų nuosprendžius neišnykę. Ankščiau V. K. taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – 2 kartus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, po ko, praėjus vos pusei metų, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 25 dienų, jis vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą – akivaizdžiai pamindamas nukentėjusiosios B. R. pasitikėjimą ir gerą valią, priimant nuteistąjį gyventi savo namuose, apeliantas, tiesiog, pavogė pastarosios pensiją ir pasišalino.
Paminėtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų duomenų visuma apie kaltininko asmenybę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. padaryta nusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl, kolegijos nuomone, paskirta jam laisvės atėmimo bausmė (3 metams) yra tinkamai individualizuota, konkrečiu atveju nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Kaip buvo minėta, V. K. B. R. turtą pagrobė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 64 str. nuostatų, subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, pridėdamas tik mažąją dalį – 1 metus 2 mėnesius, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta.
Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.