Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.2.12; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. vasario 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, virtuvėje, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. I. į veido sritį, po to, nukentėjusįjį A. I. pargriovęs ant grindų, taip pat tyčia sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius rankų kumščiais į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus - muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties išnirimą.

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, buvo pas krikštatėvį, apie 18 val. paskambino sesuo G. J., sunerimusi prašė grįžti į namus. Dėl ko, nepasakė. Sesuo su vaiku ir broliu gyvena (duomenys neskelbtini). Iš krikštatėvio mopedu grįžo į namus. Įėjęs į virtuvę, nieko nesiaiškinęs, nes išgirdo triukšmą, pastūmė A. I., ir jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, praskėlė lūpą, bėgo kraujas. Įėjęs išgirdo lyg tai lėkštės dužimą, bet tiksliai nežino, kas ten buvo. Sesuo sėdėjo prie lango. Pagriovė jį ant grindų, ir laikydamas jį, pradėjo su juo kalbėtis, dėl ko čia viskas vyksta. Jis jam sakė, kad norėjo iš jo sesers parašo dėl vaikui mokamo išlaikymo, tada jį paleido. Pergriuvęs ant grindų nesudavė nei vieno smūgio. Kai pergriovė A. I., jis gulėjo ant šono, o jis ant viršaus. Paleidus A. I. šis išėjo į lauką, kvietė policiją ar greitąją pagalbą. Jis nusiplovė rankas, nes buvo kruvinos. Jo veiksmais A. I. buvo sužalotas. Sutinka, kad dėl jo veiksmų buvo padarytas danties išnirimas. Dėl žalos dydžio nesutinka, nes per didelė suma. Mano, kad 1000 Eur dydžio suma atitiktų padarytą žalą ir tokią žalą sutiktų atlyginti. Nukentėjusiojo atsiprašė, kalbėjosi, kad nevyktų teismas, bet buvo per vėlu.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo blaivus. Jam buvo suduoti 2-3 smūgiai. Prakirto lūpas. Atvažiavo 2022 m. rugpjūčio 18 d., penktadienį, vakare po darbo pas G. J. savaitgaliui pasiimti vaiko. Davė 150 Eur išlaikymo lėšų G. J., prašė, kad ji pasirašytų ant lapelio, kad gavo išlaikymo pinigus. Prasidėjo konfliktas, ji pradėjo nervuotis, sakė neprisigalvoti. Paskambino E., liepė greitai grįžti. Grįžęs iš karto puolė jį kumščiu. Jo nestūmė, gavo smūgį į veido sritį. Pirmo smūgio pasekmė: trūko viršutinė lūpa, prakirto apatinę lūpą, išnarintas dantis. Priekyje jam buvo vienas dantis, kitas buvo nuskilęs ir ant to vieno danties trūko lūpa, užteko vieno smūgio. Tvirtina, kad pargriovus ant grindų, jam sudavė dar du ar tris smūgius į galvos sritį, jis nieko nebesuprato, kas vyksta, nes buvo inercija. Juto smūgius, suduotus pergriuvus ant grindų: pirmas smūgis buvo suduotas į smilkinio dešinę pusę. E. nenori pripažinti savo kaltės iki galo dėl to neigia dėl suduotų smūgių gulinčiam. E. sakė, kad be reikalo kiša rankas. Virsdamas ant grindų niekur nesusitrenkė. Išėjęs į lauką iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykę pareigūnai viską užfiksavo. G. J. yra buvusi jo sugyventinė, santykiai nutrūko prieš 2 metus. Jie susitarė, kad jis mokės po 150 Eur vaikui išlaikymą kas mėnesį. Susitarė, kad jis kiekvieną savaitgalį pasiims vaiką, kai bus (duomenys neskelbtini). G. charakteris ūmus, greitai užsiplieskia. Ar gali apkalbėti ir sakyti netiesą G. J., nežino. Jam nuvykus adresu į (duomenys neskelbtini), įėjus į namus, namuose buvo jo vaikas, E. brolis ir G. J. stovėjo prie palangės. Pokalbis vyko apie 20 min. Bandė rasti sprendimą, bet G. pasirašyti atsisakė, kuo toliau, tuo daugiau ji pyko. Šiuo metu su E. nebendrauja, nėra nusiteikęs priešiškai. Po įvykio jis skambino E. bandė tartis, kad nebūtų bylos. Iš jo nesulaukė nuoširdaus atsiprašymo. Jam padaryta neatitaisoma žala. Lūpos reaguoja į šaltį, mano tai liks visam gyvenimui. Negalės turėti šypsenos, kokią turėjo, turės gyventi su randu. Patyrė moralinę žalą. Turėjo vykti į ligoninę, laukti tris valandas, kol jį priims. Civilinis ieškinys reiškiamas dėl patirtų išgyvenimų.

Nukentėjusiojo atstovė teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad A. I. E. J. atliktais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo prakirsta lūpa ir išniręs dantis. Patyrė neturtinę žalą už padarytus nepatogumus ir išgyvenimus. Pateiktas byloje civilinis ieškinys 2000 Eur žalai. Ieškinys pagrįstas. Kaltinamasis jauno amžiaus, dirbantis turi galimybę atlyginti civilinį ieškinį.

Liudytoja G. J. parodė, kad neatsimena datos, kada įvyko įvykis. Kaltinamasis yra jos brolis. Ji, jos vaikas ir dar vienas brolis O. Š., kuriam (duomenys neskelbtini) m., buvo namuose. Įvyko konfliktas su A. I., kad nesutiko pasirašyti ant balto lapo, dėl vaiko išlaikymo pinigų. Buvo įniršusi, paskambino broliui. Paprašė, kad grįžtų. Grįžęs užėjo į virtuvę, ir iš karto smūgiavo A. I., nesiaiškinęs kas buvo. Ji konkrečiai broliui paskambinusi nieko nesakė, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas. Nesiaiškino, ir sudavė A. I.. Su kuo sudavė nematė. Sudavė į veido sritį, matė, kad pasipylė kraujas, tikriausiai iš burnos. Kokio stiprumo smūgis buvo nežino. Po brolio smūgio A. I. gulėjo ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Nematė, kad kas būtų įvykę, kai gulėjo ant grindų. Prie jos buvo mažametis vaikas, kuris viską matė, stengėsi jį nusukti. Matė vieną smūgį A. I. į veidą, po kurio buvo prakirsta lūpa ir bėgo kraujas. To momento, kada abu nuvirto, nematė. Ji visą laiką jų gulinčių nestebėjo, nes stengėsi nusukti savo vaiką, kad nematytų, kas vyksta. Ji viso įvykio neužfiksavo. Nukentėjusysis tikriausiai buvo blaivus, nes atvažiavo su mašina. Nukentėjusysis išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas O. Š. parodė, kad jų namuose (duomenys neskelbtini) įvyko brolio E. ir A. I., kurį tik pažįsta, konfliktas, jis tiksliai nebepamena, tuo metu dar buvo atostogos. Kai A. atvažiavo, jis buvo savo kambaryje. A. pradėjo ginčytis su sese G. dėl parašo. A. atvažiuodavo kiekvieną penktadienį pasiimti vaiko. Kiek laiko jie ginčijosi nepamena. A. sesei grasino teismais, jeigu ji nesutiks pasirašyti. Buvo savo kambaryje tol, kol A. kalbėjo tyliau, o kai šis pradėjo kalbėti vis garsyn, ėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Brolio E. tuo metu namuose nebuvo. Jam atrodo, kad sesė E. paskambino, nes buvo išsigandusi. Ką paskambinusi ji sakė E. jis negirdėjo, nes nesiklausė. E. grįžo greitai, kur jis prieš tai buvo nežino. Kai grįžo, brolis E. trenkė A., ar prieš tai jie dar kažką kalbėjosi nepamena. E. trenkė A. rankos kumščiu į veidą, po nosimi, trenkė vieną smūgį. Kiek pamena, brolis trenkė kaire ranka, trenkdamas A. nieko nesakė. Po to A. paėmė E. už pečių ir abu nugriuvo ant grindų, viskas vyko virtuvėje. Tuo metu virtuvėje buvo sesuo G., daugiau žmonių nebuvo. Kai A. ir E. nugriuvo ant grindų virtuvėje, daugiau nieko nebebuvo, A. ir E. išsiskyrė patys. Nugriuvę ant grindų jie daugiau vienas kitam smūgių nesudavė. Po smūgio A. buvo praskelta viršutinė lūpa, iš jos bėgo kraujas. Tarnybas išsikvietė pats A.. Kol buvo virtuvėje, jis matė visą E. ir A. konfliktą, nusisukęs nebuvo, todėl E. A. jau jiems gulint ant grindų tikrai daugiau smūgių nesudavė, buvo tik vienas E. smūgis A. tuo metu, kai jie dar stovėjo. Galvoja, kad nuo to momento, kai E. grįžo į namus, iki to laiko, kai A. išėjo į lauką ir savo mašinoje kvietėsi policiją, galėjo praeiti apie dvi minutes laiko. Jis girdėjo, kad A., sėdėdamas savo mašinoje, su kažkuo kalbėjo telefonu ir suprato, kad skambina policijai. Pamatęs, kad brolis trenkė A., jis neišsigando, nes jam nebuvo ko išsigąsti (1 t., b. l. 123–126).

2022 m. rugpjūčio 19 d. A. I. pareiškimas, kuriuo jis pareiškė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo buvusią sugyventinę pasiimti bendro jų vaiko savaitgaliui. Ten būnant atėjo sugyventinės brolis E. J. ir trenkė jam kumščiu į burnos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo E. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9–13).

2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, baltų plytų daugiabutis namas su dviem įėjimais. Įėjus į pirmąjį daugiabučio įėjimą, patenkama į namo laiptinę, ant medinių grindų matomos rausvos spalvos dėmės (matmenys 1 cm X 1 cm). Dėmė nufotografuojama. Pasisukus į dešinę pusę rudos spalvos mediniais laiptais užlipama į antrąjį daugiabučio aukšto koridorių. Pasisukus į dešinę matomos rudos spalvos metalinės durys. Pradarius duris patenkama į buto virtuvę. Virtuvės kambaryje pasisukus į dešinę matomas langas, prie lango pastatytas pilkos spalvos šaldytuvas, prie dešinės sienos pakabintos virtuvinės rusvos spalvos spintelės, ant vienos pastatomos spintelės yra padėta baltos spalvos mikrobangų krosnelė, pasisukus į kairę prie kairės sienos pastatyta pilkos spalvos dujinė viryklė, kairėje sienoje matomas įėjimas į miegamąjį kambarį. Aplinka tvarkinga. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 18–27).

2022 m. rugpjūčio 20 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus A. I. asmens dalinę kūno apžiūrą nustatyta, kad jam prakirsta viršutinė lūpa. A. I. viršutinis dešinės pusės priekinis dantis kliba. Aplink burną ir po nosimi yra raudonų dėmių, panašių į kraują. A. I. vilki pilkos spalvos marškinėlius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant minėtų marškinėlių, ties kairiuoju petimi, kairiąja marškinėlių rankove, krūtinės srityje yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Taip pat ant juodos spalvos šortų yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (1 t., b. l. 28–36).

2022 m. rugpjūčio 23-30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. I. nustatyti sužalojimai - muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties išnirimas. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu į veidą. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, A. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 45–46).

2022 m. lapkričio 15-22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens sveikatos istorijos odontologo įrašuose 2022 m. lapkričio 10 d. užfiksuotas A. I. pranešimas, kad rugpjūčio mėnesį įvykusios muštynės neteko vienuolikto (viršutinio žandikaulio dešinės pirmo) danties, nekeičia 2022 m. rugpjūčio 23-30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą. A. I. nustatyti kūno sužalojimai (muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties išnirimas) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (1 t., b. l. 58–59).

2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašas, kuriame užfiksuota kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., 18 val. 51 min., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras, prisistatęs A. I., nurodė, kad ką tik buvo muštynės, jam atvažiavus pasiimti vaiko jį užpuolė buvusios žmonos brolis, išmušė dantį (1 t., b. l. 64–67).

2022 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas tarnybinės mobilios vaizdo kameros įrašas, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams blaivus A. I. nurodė, kad atvažiavus pasiimti vaiko, jis buvusiai žmonai padavė alimentus ir paprašė pasirašyti, kad ši gavo pinigus. Ji sukėlė triukšmą, pasikvietė savo brolį, kuris ranka jam trenkė (1 t., b. l. 68–72).

2022 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. I. pateikė juodos spalvos šortus (1 t., b. l. 73–75).

2022 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo A. I. pateiktus juodo audinio šortus, ant jų klešnių priekio matyti netaisyklingos formos nežymios tamsiai rudos spalvos dėmės (1 t., b. l. 76–82). Šortai grąžinti (1 t., b. l.86).

2022 m. rugsėjo 5 d. akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo A. I. ir įtariamojo E. J., kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis patvirtino, jog jam iš viso buvo suduota ne mažiau kaip trys smūgiai, o įtariamasis nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį (2 t., b. l. 17–20).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pastūmė A. I. ir jam trenkė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko praskėlė lūpas ir išnarino dantį, tačiau pargriovęs A. I. ant grindų, jam smūgių nesudavė. Nukentėjusysis A. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. J. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko trūko viršutinė lūpa, prakirto apatinę lūpą, ir išnarino dantį, jį pargriovęs ant grindų dar sudavė du ar tris smūgius į galvos sritį.

Minėtus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Liudytoja G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, jog E. J. sudavė vieną smūgį A. I. į veidą, po kurio buvo prakirsta lūpa ir bėgo kraujas, kitų suduotų smūgių nematė. Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nepilnametis liudytojas O. Š. ((duomenys neskelbtini) metų) nebuvo kviestas į teisiamąją posėdį dėl nepilnametystės, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas O. Š. parodė, kad matė visą E. ir A. konfliktą, nusisukęs nebuvo, E. A. jiems gulint ant grindų smūgių nesudavė, buvo tik vienas E. smūgis A. tuo metu, kai jie dar stovėjo. 2022 m. rugpjūčio 23-30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nukentėjusiajam A. I. nustatyti sužalojimai - muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties išnirimas. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu į veidą.

Kaltinamasis E. J. pripažino, jog nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau nurodė, jog pargriuvęs ant grindų smūgių daugiau nesudavė. Kaltinamojo E. J. parodymus iš esmės patvirtina, liudytojų G. J. ir O. Š. parodymai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, bei specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu į veidą. Tarp kaltinamo E. J. neteisėto veiksmo ir nukentėjusiajam A. I. atsiradusių pasekmių (sukelto skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina kad nei pareiškimu policijai (1 t., b. l. 9–13), nei pranešdamas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 64–66) A. I. nenurodė, jog jam buvo suduota keletas smūgių, jog buvo suduota ne tik į burnos sritį (lūpas), bet ir į smilkinį (kaip nurodė teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. I. nurodomą aplinkybę, jog jam buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Dėl to iš E. J. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis, po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, tyčia sudavė jam dar ne mažiau kaip du smūgius rankų kumščiais į veido sritį. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus įrodymus, papildomą specialisto išvadą, spręstina, jog kaltinamojo veikos A. I. atžvilgiu kvalifikavimo minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog E. J. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. I. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus - muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties išnirimą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 130-131), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132-137), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 138-140), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 141), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas didesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 101-102). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, dėl sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (praskeltos lūpos, išnarintas dantis), nukentėjusysis patyrė pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus. Po smūgio į lūpą bei išmušto priekinio danties jautėsi nejaukiai, negalėjo išeiti į gatvę, nes sumušta lūpa buvo sutinusi, negalėjo valgyti. Lūpos sumušimo pasekmes jaučia iki šiol, susiuvus lūpą liko randas. Dėl išmušto priekinio danties ne tik, kad negali pilnavertiškai valgyti, bet ir nejaukiai jaučiasi prie žmonių.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo praskeltos lūpos, išnarintas dantis. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį kumščiu į veido sritį ir vertinamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nepateikta dokumentų, patvirtinančių patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių egzistavimą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 1000 Eur suma. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 115 straipsnis).

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32-35), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2022 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. nutarimu nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. E. J. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146-150), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui A. I. atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 24 d. pažymos matyti, jog už nukentėjusiajam A. I. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 351,79 Eur suma (2 t., b. l. 72). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus E. J. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš jo valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 magnetinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašu saugomos prie 1 tomo viršelio, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti A. I. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. valstybės naudai 351,79 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 79 ct) nukentėjusiajam A. I. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (trys) magnetinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašu saugomos prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

2022 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. nutarimu nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. E. J. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui A. I. atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.