- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 1-8-205/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jurkštienė
Baudž. bylaNr. 1-8-205/2010; Proc. sprend. kategorija: 1.2. 4.8; 1.1.7.1.;
1.1.7.2.; 2.1.9.1; 2.3.7.1.;
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jurkštienė, sekretoriaujant Eglei Keršienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, gynėjui adv. Arvydui Aleknai, nukentėjusiojo atstovei adv. Nonai Pulokienei, civilinio atsakovo atstovei L. D., teismo medicinos ekspertui G. S., specialistams J. Š., E. Š.,
J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), baigęs pagrindinį mokslą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas: kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J. 2008-05-17, 18 vai. 57 min., Pasvalio rajone, Šlamu kaimo teritorijoje, kelio A-10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 35.690 kilometre, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį autobusą „Setra S 315" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių ( patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio mėn. 11d. nutarimu Nr. 1950 redakcija, galiojusių iki 2008-09-01 ) 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus ir, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, saugaus greičio ir atstumo nepasirinko, autobuso nesulėtino ir nesustabdė, kliūties neapvažiavo, dėl ko atsitrenkė į tą pačia kryptimi priekyje važiavusio bei į kairę pusę manevrą dariusio automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. I., galinę dalį, kuris po smūgio slydo į priekį ir į kairę, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir judėdamas kelio sankasos šlaitu atsitrenkė į kelio ženklą Nr. „ 603 ", priklausantį VĮ „ Panevėžio regiono keliai", tuo nukentėjusiajam R. I. padarydamas muštines žaizdas galvoje, kairiame antakyje, smakre, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2008-05-17 UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiu autobusu „Sietra" S 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 70 km greičiu keliu Ryga - Pasvalys - Panevėžys, vežė ekskursiją iš Biržų į Kauną. Prieš "Lukoil" degalinę aplenkęs krovininę automašiną, padidindamas greitį iki 80 - 90 km./h. Po lenkimo grįžęs į dešinę eismo juostą ir matęs nukentėjusiojo automobilį važiuojantį dešine kelio puse. Pavažiavus 200-300 metrų, jo automobilis ties miškeliu staiga pasuko į kairę ir užkirto jam kelią, neperspėdamas apie daromą manevrą. Susidūrimo išvengti jau negalėjęs, važiavęs arčiau ašinės linijos mažindamas greitį, spaudė stabdžius, tačiau jo vairuojamas autobusas vis tiek priekiu trenkėsi į šio automobilio galą. Mano, kad dėl autoįvykio nekaltas. Ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis R. I. parodė, kad 2008-05-17, apie 19 vai., savo automobiliu „Audi" 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties degaline „ Liktarna ", Pasvalio rajone, išsukęs iš šalutinio į pagrindinį kelią A-10 ir važiavo link Šlamu kaimo. Kartu priekinėje keleivio sėdinėje važiavo B. K.. Pagrindiniu keliu pavažiavęs apie 300 metrų, įjungė kairio posūkio žibintą, kad pasukti į kairėje pusėje esantį keliuką ir važiuoti į tėvo dirbtuves. Sustojęs praleisti iš priekio važiuojančius automobilius ir tuo metu į jo automobilį atsitrenkė iš paskos atvažiavęs autobusas, „Sietra" S 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. J.. Autoįvykio metu buvo sužalotas, gydėsi, prašo priteisti 50.000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei teismo išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis.
Liudytoja apklausta B. K. apie autoįvykį davė analogiškus parodymus nukentėjusiojo R. I. parodymams.
Liudytoja V. K. parodė, kad 2008-05-17 ji kaip ekskursijų vadovė kartu su ekskursantais autobusu vairuojamu kaltinamojo važiavo iš Biržų į Kauną. Pravažiavus Pasvalio miestą, prieš autoįvykį stebėjusi, kad jų autobusas lenkė sunkvežimį, o kitą akimirką priekyje labai arti pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį, į kurį ir atsitrenkė jų autobusas.
Liudytoja A. D. parodė, kad ji važiavo minėtame autobuse, kurį vairavo kaltinamasis. Važiuojant į Kauną, jų autobusas lenkė priešais važiavusią krovininę automašiną. Po lenkimo iš karto buvo susidūrimas su šviesiu automobiliu, kuris atsirado priešais iš dešinės prieš pat autobusą. Automobilis buvo stabdomas ir sukama į kairę. Vairuotojas stabdė autobusą, bandydamas išvengti susidūrimo.
Liudytoja A. D. parodė, kad važiavo autobusu vairuojamu kaltinamojo ir matė, kad jų autobusas aplenkė krovininę automašiną ir kai dar nebaigė grįžti į dešinę kelio pusę, priešais atsirado „Audi" automobilis, vairuotojas autobusą stabdė, bet įvyko susidūrimas su tuo automobiliu.
Liudytojas E. S. parodė, kad važiavo kaltinamojo vairuojamame autobuse, matė, kad autobusas didino greitį ir lenkė krovininę automašiną ir grįžo į dešinę eismo juostą. Iš dešinės pusės išsuko „Audi" automobilis. Likus 50 metrų, automobilis suko į kairę ir autobusas susidūrė su automobiliu.
Liudytoja L. P. parodė, kad važiavo kaltinamojo vairuojamame autobuse. Sėdėjusi autobuso pirmoje sėdynėje ir mačiusi priekyje važiuojantį automobilį, o iš kur jis išsuko nemačiusi. Vairuotojas ėmė stabdyti autobusą ir tuo metu įvyko susidūrimas su priešais važiavusiu automobiliu.
Liudytojas E. D. parodė, kad 2008-05-17 kartu su kitu UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju J. J. dviem autobusais vežė ekskursiją iš Biržų į Kauną. Pravažiavus Pasvalio miestą, ties „LUKOIL" degaline, matė, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo baltos spalvos „Audi" 100 markės automobilis. Priekyje važiavęs J. J. vairuojamas autobusas aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį sunkvežimį. Matė, kad J. J. stabdo autobusą, todėl pats lenkimo
nebedarė. Kad priekyje kaltinamojo važiuojantis automobilis „Audi" 100 būtų stabdęs ar rodęs kairės pusės posūkio signalą, nematė. J. J. atsitrenkus į minėta lengvąjį automobilį šis nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės griovį.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų J. J. kaltė įrodyta dokumentine bylos
medžiaga.
2008-11-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1210a/08 (05), konstatuota, kad R. I. autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda galvoje, kairiame antakyje, smakre, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimu, dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimu ir dėl daugybinių muštinių žaizdų galvoje, rankose ir krūtinės dešinėje pusėje, dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dėl dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimo R. I. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 53). 2009-10-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. EG 1210b/09 (05), konstatuota, kad R. I. dešinės plaštakos III-IV-V pirštų tiesiamųjų sausgyslių perpjovimas R. I. galėjo įvykti autoįvykio metu (b.L.34-35).
2008-05-17 eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolo priedų matyti, kad įvykio vieta yra Pasvalio raj., kelio A-10, Panevėžys - Pasvalys - Ryga 35,690 km., Šalmų k. teritorija. Kelio danga asfaltas. Matomumas 800 m. Automobilis AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio yra kairėje kelio pusėje, ant kelio sankasos šlaito, priekine dalimi pasisukęs Panevėžio miesto kryptimi ir atsitrenkęs priekine dalimi į kelio ženklą. Atstumas nuo automobilio galinio dešiniojo rato iki kairės pusės asfaltuoto kelkraščio kairiojo krašto, kelio pločio atžvilgiu - 3,20m, nuo priekinio dešiniojo rato iki to paties krašto, kelio pločio atžvilgiu - 4,80m. Autobusas SIETRA S 315 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio yra kelio važiuojamosios dalies viduryje, priekine dalimi pasisukęs Panevėžio kryptimi. Atstumas nuo autobuso priekinio dešinės pusės rato iki kairiojo asfaltuoto kelkraščio krašto - 7,30m, nuo galinio dešinės pusės rato iki dešiniojo asfaltuoto kelkraščio krašto - 6,50m. Ant asfalto matyti dvi lygiagrečios automobilio padangų slydimo žymės, kurios prasideda dešinėje eismo juostoje ir tolygiai puslankiu į kairę tęsiasi link automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Slydimo pėdsakų ilgis, kelio ilgio atžvilgiu - 20,20 m. Autobusui SETRA S 315 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie apgadinimai: įskilęs priekinis stiklas, deformuotas priekinis bamperis, išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas. Automobiliui AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie apgadinimai: deformuotas priekinis bamperis, variklio dangtis, stogas, priekinis stiklas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, galinis bamperis, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis ratas, kairės pusės galinis ratas, bagažinės dangtis. Išdaužti kairės pusės priekinių ir galinių durelių stiklai, galinis stiklas, dešinės pusės galinių durelių stiklas, galiniai kairės ir dešinės pusės žibintai (b.l. 6-16).
2009-03-19 specialisto išvadoje Nr. 11-116 (09), konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, grėsmė eismo saugumui iškilo, kai autobusas SETRA S 315, važiuodamas paties vairuotojo nurodytu 80-90 km/h greičiu, betarpiškai artėjo prie mažesniu greičiu važiuojančio ( sustojusio ) automobilio AUDI 100. Autobuso SETRA S 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. J. buvusioje kelio eismo situacijoje, artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo laiku mažinti greitį, kad neatsitrenktų į jį. Tokiu būdu autobuso SETRA S 315 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. J. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autobuso SETRA S 315 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. J. veiksmai, - artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savalaikiai nemažino greičio iki jo greičio ir nesilaikė iki jo tokio atstumo, kad neatsitrenktų į šį automobilį,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, jog automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. I. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu( t.l b.l. 59-64 ).
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, ji visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio tyrimo metu ištirtais įrodymais. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str.l d.. J. J. vairuodamas kelių transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusio bei į kairę pusę manevrą dariusio automobilio, vairuojamo R. I., galinę dalį ir autoįvyko metu nukentėjusiajam R. I. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoje eismo situacijoje saugaus greičio ir atstumo nesilaikymas buvo pagrindinės šio autoįvykio kilimo priežastys, lėmusios autobuso „Sietra" S 315 atsitrenkimą į „Audi 100" automobilio galinę plokštumą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. K., L. P., E. D. parodymai. Apklausta specialistė L. L. patvirtino specialisto išvadą, kad J. J. vairuojamas autobusas, artėdamas prie priekyje lėčiau važiavusio „Audi" 100 automobilio, privalėjo laiku mažinti greitį, kad išvengti susidūrimo. Byloje nėra nenustatytos objektyvios aplinkybės dėl kurių būtų galima teigti, kad vairuotojo R. R. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Kaltinamojo J. J. veika - neatsargi. Kaltinamasis numatė, kad gali sukelti pavojingus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Liudytojo E. S. parodymus, kad R. I. vairuojamas automobilis „Audi" 100, likus 50 metrų iki atvažiuojančio autobuso „Sietra" S 315, išvažiavo iš kelkraščio į važiuojamąją kelio dalį ir tuomet įvyko susidūrimas, teismas vertina kritiškai, nes šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nukentėjusiajam šiuo nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė - areštas, bausmę atliekant poilsio dienomis.
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį trims atsakovams - kaltinamajam, akcinei draudimo bendrovei UAB DK „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" ir prašo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1800 litų advokato paslaugų išlaidas.
Įstatymas numato, kad nusikalstama veika padarytą žalą atlygina asmuo padaręs šią veiką. J. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta ir nukentėjusysis turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus ir kt..
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. I. autoįvykio pasekoje patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda galvoje, kairiame antakyje, smakre, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimu, dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimu, dešinės plaštakos III-IV-V pirštų tiesiamųjų sausgyslių perpjovimu ir dėl daugybinių muštinių žaizdų galvoje, rankose ir krūtinės dešinėje pusėje, dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dėl dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimo R. I. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l..34- 35,53). Dėl autoįvykio metu patirtos traumos buvo gydytas ligoninėje, siūtos žaizdos, 3 savaites nešiojo langetę. 2008-06-25 buvo atliekama 3-4-5 pirštų operacija, 4 savaites po operacijos nešiota langetė. Akivaizdu, kad nukentėjusysis išgyveno dėl būsimų pasekmių, tai yra kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, ar galės aktyviai sportuoti, dalyvauti varžybose, patyrė skausmą, sukrėtimą, baimę, nepatogumus dėl užtrukusio gydymo ir padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą. J. J. kaltė pasireiškė neatsargia forma. Kaltinamasis numatė, kad gali sukelti pavojingus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Esant pakankamai duomenų byloje, kad nukentėjusysis ateityje dėl patirtos rankos traumos galės toliau sportuoti (ką jis ir daro), o stuburo ir kaklo skausmai nesusiję su autoįvykio metu patirta trauma, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jo sukeltų padarinių.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tinkamai nukreiptas UAB „(duomenys neskelbtini)" ir akcinei draudimo bendrovei UAB DK „(duomenys neskelbtini)" , esant tarp šių juridinių asmenų sudarytai bendrosios civilinės atsakomybės sutarčiai (t.l., b.1.6).
Nukentėjusysis turėjo išlaidų susijusių su advokato, dalyvavusio byloje, paslaugų apmokėjimu. Šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais (b.l. 92) ir jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 306 str., 307 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti arešto bausme 45 paroms, bausmę atliekant poilsio dienomis.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Įpareigoti nuteistąjį ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų.
Kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ir draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)" solidariai 10.000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. I. naudai.
Priteisti iš J. J. a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. I. naudai 1800 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.