- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2-10233-589/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08987-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- K. K. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., R. Š., Ž. L., Nacionalinei žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo K. K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, A. M., R. Š., Ž. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė prašo pratęsti terminą palikimui priimti po 1994-11-29 mamos A. M. mirties priimti. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 1994 m. lapkričio 29 d. mirė pareiškėjos mama A. M.. Mirusioji turėjo tris dukras. Pareiškėja yra vienintelė mirusios A. M. ir A. M. dukra. Mamos mirties dieną pareiškėjai buvo 3,5 metukų. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas,t.y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėja gyveno šiuose namuose su tėčiu ir kitomis seserimis. Niekas iš artimųjų dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į notarų biurą nesikreipė. Terminą palikimui priimti prašo pratęsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja mamos mirties dieną buvo mažametė ir negalėjo įgyvendinti savo teisių. Kadangi niekas iš artimųjų po mamos mirties į notarų biurą nesikreipė, todėl apie tai, kad turtas yra registruotas mirusios mamos vardu, pareiškėjai nebuvo žinoma. Ir tik pradėjus tvarkytis dokumentus, ši aplinkybė tapo žinoma. Iš pradžių pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau teismas šį pareiškimą atmetė, nurodęs, jog pareiškėja turėtų kreiptis dėl termino pratęsimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, R. Š. paaiškino, kad ji neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas. Po mamos mirties niekas iš artimųjų dėl palikimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja buvo mažametė ir gyveno po mamos mirties likusiame gyvenamajame name.
Suinteresuotas asmuo, A. M. paaiškino, kad po žmonos mirties į notarų biurą nei jis pats, nei atstovaudamas tuo metu nepilnametės dukros interesus, nesikreipė. Po žmonos mirties liko žemė ir gyvenamasis namas. Jis pats neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų skirtas vienas kambarys.
Suinteresuoto asmens, A. M. atstovo nuomone terminas palikimui priimti neturėtų būti pratęstas. A. M. išreiškė tokią valią, kad jis turėtų paveldėti visą turtą likusį po žmonos mirties, ir jis pats gera valia spręstų dėl kambario suteikimo pareiškėjai. Mano, kad mažametystė nėra svarbi priežastis dėl kurios turėtų būti pratęstas terminas palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) A. M. mirė būdama santuokoje su A. M.. A. M. turėjo tris dukras: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. L., gim. 1978-08-21 ir K. K. L., gim. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal 1964 m. CK 568 str. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1d., t.y. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų ( pagal testamentą ar įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja K. K. L. palikimo atsiradimo metu ( 1994 m. lapkričio 29 d.) buvo nepilnametė ir pilnametystės sulaukė tik 2009 metais. Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiškai atlikti negali. Per įstatyme numatytą palikimo priėmimo terminą, pareiškėja negalėjo savarankiškai priimti palikimo nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų ( CK 5.56 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad jos vardu palikimo nepriėmė ir jos tėvas A. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog ir šios bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja yra vienintelė įpėdinė, kuri kreipėsi dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Pareiškėjos prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas - prašymas pratęsti terminą palikimui priimti, atitinka susiklosčiusią situaciją. Pareiškėja mamos mirties dieną buvo nepilnametė, jos interesus atstovaudamas kaip įstatyminis atstovas – A. M. nei pats dėl palikimo nesikreipė, nei kreipėsi nepilnametės dukros vardu. Sprendžiant klausimą dėl termino pratęsimo palikimui priimti, teismas turi atsižvelgti į kitų palikimą priėmusių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Suinteresuoti asmenys, R. Š. bylos nagrinėjimo metu, o Ž. L. pateiktame atsiliepime nurodė, kad jos neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų pratęstas terminas palikimui priimti. Iš esmės, kad būtų pratęstas terminas palikimui priimti būtų pratęstas, neprieštaravo ir A. M.. Todėl, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo dienai nei vienas iš įpėdinių nėra įgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, teismas pripažįsta, kad palikimui priimti termino praleidimo priežastis buvo svarbios ir terminas palikimui priimti, pratęsiamas.
Įvertinus pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad termino pratęsimas palikimui priimti, nepažeis ir kitų įpėdinių interesų. Tokia išvadą teismas daro įvertindamas tą aplinkybę, kad vienas iš įstatyminių įpėdinių nėra įgyvendinęs savo paveldėjimo teisių ir po A. M. mirties likęs nekilnojamasis turtas yra registruotas mirusios vardu.
Iš pareiškėjos K. K. L. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 96 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 576, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pratęsti K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Priteisti iš K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,86 Eur ( devynis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.