Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. balandžio 12 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-11442 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 12 d. VMI surašė Nurodymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu nurodė kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoms nurašyti mokestinę priemoką, t. y. 31 113,00 Eur iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių jos sąskaitų. Pareiškėjos manymu, VMI Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. VMI sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, jai nurodyta sumokėti 15 796,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 8 295,99 Eur GPM delspinigių ir skirta 4 739,06 Eur GPM bauda. Ginčo nagrinėjimo metu buvo perskaičiuota mokėtina GPM suma ir vietoje 15 796,87 Eur priskaičiuota 15 689,87 Eur GPM, o priskaičiuoti delspinigiai ir bauda nepakito, taigi jai iš viso buvo priskaičiuota 28 724,92 Eur. Pareiškėja skunde pažymi, kad VMI 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-1268 (toliau – ir Raginimas) nurodė sumokėti 28 669 Eur sumą, o Nurodyme VMI reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitos, sudarančią 31 113 Eur, todėl, pareiškėjos teigimu, šis reikalavimas savo esme yra naujas ir niekuo nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2. Atsakovė VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 4 d., pasibaigus mokestiniams ginčams ir pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669 Eur sumai, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas registruotu laišku ir pareiškėjai įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai buvo nurodyta, jog priskaičiuotas sumas ji turi sumokėti per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos, o jų laiku nesumokėjus bus skaičiuojami delspinigiai. Pažymi, kad MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, kurios nesumokėjus jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėja nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis, todėl, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Nurodymas nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas vykdyti kredito institucijoms bei susipažinimui tą pačią dieną įkeltas paskyroje „Mano VMI“. Taip pat atsakovė nurodo, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos per Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, todėl ji įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą, t. y. duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, ji, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, turėjo teisę priimti Nurodymą, nes buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI manymu, ji laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

3. Atsakovė atsižvelgdama į teismo įpareigojimus 2023 m. liepos 21 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. pateikė motyvuotus paaiškinimus ir atitinkamus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymo nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos - O. K.) sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo bei pagrįstumo.

5.1. VMI 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė Raginimą, kuriuo pareiškėjai nurodyta per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos sumokėti į vieną iš nurodytų VMI sąskaitų 28 669 Eur sumą, kurią sudaro 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur GPM delspinigiai ir 4 706,96 Eur GPM bauda. Pareiškėja buvo informuota, kad neįvykdžius Raginimo, minėtos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka.

Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d.

5.2. VMI 2021 m. balandžio 12 d. priėmė skundžiamą Nurodymą nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nurodymo priedo (Prievolių ataskaitos) matyti, kad Nurodyme nurodytą sumą sudaro 15 689,87 Eur prievolės suma GPM, 4 706,96 Eur GPM bauda ir 10 716,17 Eur delspinigiai.

Pareiškėja su Nurodymu susipažino 2021 m. balandžio 12 d.

6. Pareiškėja nesutikdama su VMI Nurodymu kreipėsi į teismą.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi bylą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą, nes Nurodymas, kuris neteko galios mokesčių administratoriui priėmus vėlesnį sprendimą, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. išnyko ginčo dalykas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino minėtą teismo nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad administracinio teismo pareiga patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu, todėl yra pagrindas nagrinėti teisme pradėtą bylą pagal pareiškėjos skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartimi vėl panaikino minėtą teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko įrodymų, pagrindžiančių Nurodyme paskaičiuotos delspinigių sumos teisėtumą ir pagrįstumą, bei nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančių motyvų.

8. MAĮ 33 straipsnio 8 punktas nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas <...>.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Kaip matyti iš bylos, pasibaigus mokestiniams ginčams (2020-11-04) pareiškėjai O. K. nesumokėjus priskaičiuotų sumų, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669,00 Eur sumai (15 689,87 Eur GPM, 4 706,96 Eur GPM baudos ir 8 295,99 Eur GPM delspinigių). Minėtas Raginimas turėjo būti įvykdytas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Bylos duomenys tvirtina, kad Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d., tad nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 20 dienų Raginimo įvykdymo terminas. Tačiau pareiškėja per nustatytą terminą mokestinės nepriemokos, nurodytos Raginime, nesumokėjo. Taip pat pareiškėja šio Raginimo neginčijo teismine tvarka. Tad VMI, vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, atsirado pagrindas priimti skundžiamą Nurodymą.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl pareiškėjos prievolės sumokėti į biudžetą 15 689,87 Eur GPM ir 4 706,96 Eur GPM baudos iš esmės nėra. Pareiškėja, nesutikdama su Nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką nurodyta 31 113,00 Eur suma, iš esmės ginčija ne mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos mokestinę nepriemoką, bet Nurodyme nurodytą nepriemokos dydį, susijusį su delspinigiais, t. y. 10 716,17 Eur. Pareiškėja teigia, kad delspinigių suma Raginime buvo nurodyta mažesnė, t. y. 8 272,17 Eur.

11. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Delspinigių skaičiavimo trukmė įtvirtinta MAĮ 98 straipsnyje. Delspinigių dydis reglamentuotas MAĮ 99 straipsnyje.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mato, kad Raginime buvo apskaičiuoti delspinigiai (8 272,17 Eur) pagal patikrinimo aktą iki mokestinio ginčo pradžios (2018 m. spalio 13 d.). Šių delspinigių dydžio pareiškėja iš esmės ir neginčija.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjai laiku nesumokėjus Raginime nurodytų sumų, vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis, t. y. praėjus 20 d. nuo Raginimo gavimo dienos, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie visi (įskaitant ir tuos, kurie buvo priskaičiuoti iki mokestinio patikrinimo pradžios) ir atsispindi Nurodyme. Tikslus delspinigių paskaičiavimas pateiktas VMI 2024 m. balandžio 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei prie jo pridėtoje medžiagoje. Kaip matyti iš bylos, VMI skaičiavo 0,03 proc. dydžio delspinigius. Delspinigiai jau buvo skaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį, tiksliau iki 2020 m. kovo 15 d., nes pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (pareiškėja buvo atleista nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d.).

Kaip matyti iš VMI pateiktų paaiškinimų ir duomenų, palyginus Raginime nurodytą delspinigių mokėtiną sumą, t. y. 8 272,17 Eur, ir Nurodyme nurodytą sumą, t. y. 10 716,17 Eur, akivaizdu, kad yra apskaičiuota papildoma mokėtina delspinigių suma – 2 444 Eur; ši suma buvo apskaičiuota nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis delspinigių padidėjimo apskaičiavimas atitinka anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šis delspinigių sumos dydis būtų apskaičiuotas neteisingai.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nurodyme apskaičiuotos (nurodytus) išieškotinos sumos, įskaitant delspinigius, yra pagrįstos. Pats Nurodymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Taigi, patenkinti pareiškėjos skundą nėra jokio pagrindo, tad jis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnis 1 punktas).

14. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą dėl nurodymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.