Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia 2015-06-01 transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2015-06-01 sutartis), UAB „Bukko“ 2015-06-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 634 ir 2015-06-01 kasos pajamų orderį Nr. 06 / 01; pripažinti negaliojančia 2015-08-03 transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2015-08-03 sutartis); taikyti restituciją – ieškovui grąžinti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis); netaikyti restitucijos atsakovo atžvilgiu iš ieškovo J. P. ir iš R. B. atsakovui J. P., kadangi sandoris sudarytas dėl akių, atsakovai nemokėjo sandorio kainos; priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Bukko“ 2011-05-11 už 14 191,38 Eur įsigijo Automobilį. Buvęs UAB ,,Bukko‘‘direktorius E. B. 2015-06-01 sutartimi už 5 100 Eur Automobilį pardavė R. B. Pagal 2015 m. lapkričio mėnesio vidutines rinkos vertes panašių Automobilių kaina galėjo būti ne mažesnė kaip 8 163,33 Eur. 2015-06-01 sutartyje nenurodyta, kad Automobilis neatitinka normalios būklės. Teigė, kad Automobilis parduotas tariamai ir už 1,6 karto mažesnę kainą. Atsiskaitymo dokumentai buhalterijai nepateikti. Sutartis sudaryta dėl akių, siekiant apsunkinti kreditorių galimybes išieškoti. Faktiškai Automobilis neperduotas, juo naudojosi E. B. ir jo tėvas J. B. 2015-08-03 sutartimi Automobilis už 5 100 Eur parduotas R. B.

Ieškinį grindė CK 6.66 straipsniu, nesutiko, kad turtas perleistas UAB ,,Bukko‘‘ valdybos sprendimu, nurodė, kad valdyba nėra kompetentinga spręsti dėl turto pardavimo kainos. Pažymėjo, jog neaišku, kaip J. P. sužinojo apie parduodamą Automobilį. Laikė, kad J. P. ir E. B. veikė nesąžiningai, susitarę, 2015-06-01 sutartį sudarė dėl akių. 2015-08-03 sutartis tarp J. P. ir R. B. taip pat sudaryta dėl akių, nes R. B. yra E. B. sesuo. R. B. yra UAB ,,Egoline‘‘ akcininke, o jų abiejų tėvui J. B. esant direktoriumi, UAB ,,Egoline‘‘ laidavo už UAB ,,Bukko‘‘ prievolės įvykdymą. R. B. buvo žinoma sunki UAB ,,Bukko‘‘ ir UAB ,,Egoline‘‘ finansinė padėtis. Pagal abu sandorius transporto priemonės kaina nepasikeitė, atsiskaitymai neva įvykdyti grynaisiais pinigais. Laikė, kad 2015-06-01 sąskaita faktūra Nr. 634 ir UAB ,,Bukko‘‘ 2015-06-01 kasos pajamų orderis Nr. 06/01 yra niekiniai ir negaliojantys.

Nurodė, kad abi sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir CK 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio bei 1.91 straipsnio pagrindais, nes prieštarauja juridinio asmens tikslams – pelno siekimui. Atsakovas turėjo žinoti, kad sandoris sudarytas žemesne nei rinkos kaina, sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas.

Atsakovas J. P. prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant sandorį pardavėjas jam pateikė 2015-05-05 valdybos posėdžio protokolą, pateikti visi reikalingi dokumentai, suderinta šalių valia. J. P. UAB „Bukko“ sumokėjo 5 100 Eur, tai matyti iš kasos pajamų orderio. Laikė nepagrįstu jo atžvilgiu netaikyti restitucijos. Atsakovas įgijo Automobilį su defektais (smagračio defektas, įlenktas sparnas, įskilęs priekinis stiklas), kas sąlygojo mažesnę kainą. Sumokėta kaina atitinka tokių Automobilių rinkos kainą.

Atsakovė R. B. prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-08-03 sutartimi iš J. P. įsigijo Automobilį, sumokėjo 5 100 Eur asmeninių lėšų. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, apie Automobilio trūkumus ji buvo iš anksto informuota, tai įtakojo pirkimo kainą. Pripažino, kad yra pažįstama su J. P., todėl šiam nutarus pakeisti Automobilį, sutiko nupirkti. Sumokėta kaina buvo reali Automobilio vertė.

Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų taikyti actio Pauliana, neįrodė ir sąlygos, kad ginčo sandoriai sukėlė bendrą skolininko nemokumą, ar sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę ar sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinys atmestas.Pasisakydamas dėl CK 1.86 straipsnio taikymo teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai (atsakovų paaiškinimai, sąskaitos faktūros) patvirtina sandorių realumą, tikslą sukurti teisines pasekmes. Teismas nesutiko, jog sandorio vertė buvo nepagrįstai maža, nes Automobilis parduotas su defektais ir jo kaina atitiko sandorio šalių valią ir interesus, todėl atmetė ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieškinį CK 1.91 ir 1.93 straipsnių pagrindu, kaip sudarytą dėl piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, nurodęs, jog R. B. ir E. B. yra brolis ir sesuo, todėl J. P., kaip tarpininko, vaidmuo nelogiškas.

Ieškovas UAB „Bukko“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdyboje Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnį ir 222 straipsnį dėl nuo 2009-10-01 iki 2015-10-26 buvusio UAB „Bukko“ vadovo E. B. veiklos. E. B. neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų ar kito įmonės turto, piniginių lėšų paskirtam naujam vadovui T. B. (vadovavo nuo 2015-10-26 iki 2015-12-04) ar naujai perrinktai vadovei J. K.

UAB „Bukko“ pareikšti kreditorių reikalavimai, kurių mokėjimo terminas suėjęs nuo 2015 metų sausio mėnesio: UAB „Tradela“ (14 970,0 Eur), UAB „Firma elektronas“ (2 358,05 Eur); UAB „Enerta“ (23 785,57 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos), UAB „CSC Telecom“ (148,90 Eur). Viso Automobilio pardavimo dieną pareikšti reikalavimai 41 262,52 Eur, o įmonės turimas vienintelis turtas buvo Automobilis. Rėmėsi liudytojo V. R. (V. R.) paaiškinimais, kad J. B., būdamas skolingas V. R., pasiūlė skolą gražinti perleidžiant UAB „Bukko“ valdymą, nustatant kiekybinį atstovavimą. 2014 metais 30 000 Eur skolos negražino, ieškovas laikė, kad nuo šio momento įmonė tapo nemoki. 2015 m. pradžioje finansiniai dokumentai, balansai už 2014 m. ir 2015 m. akcininkams ir valdybai nepateikti. Valdybos pirmininkas V. R. nepasirašė Automobilio pardavimo sutarties. Vertinant turėto turto (8 163,33 Eur vertės Automobilis) ir įsipareigojimų dydžius (40 778,72 Eur), laikytina, kad įmonė 2015-06-01 buvo nemoki.

Teigė, kad neįtraukęs ieškovo kreditorių, teismas pasisakė dėl jų teisių ir pareigų ir suvaržė kreditorių teises nukreipti išieškojimą į Automobilį, patvirtinti aplinkybes dėl reikalavimų atsiradimo laiko ir reikalavimo pagrįstumo.

Laikė, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti sandorio, buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, kadangi lėšos už Automobilį nebus skirtos kreditorių reikalavimams apmokėti, žinojo, kad įmonės turto nepakaks. Atsakovai buvo susiję draugiškais santykiais ar giminystės ryšiais, nepateikė duomenų dėl Automobilio sugadinimo. R. B. naudojosi Automobiliu iki jo įsigijimo, jai buvo skirtos nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ji žinojo UAB „Bukko“ būklę dėl UAB „Egoline“ laidavimo. Perleistas vienintelis UAB „Bukko“ turėtas turtas. E. B. buvo perleidęs jam priklausantį Automobilį ieškovui, todėl norėjo susigrąžinti. Nenustatyta, kad J. P. domėjosi įmonės turtine padėtimi, tikrino registrus, kiekybinio atstovavimo aplinkybes, buvo draugiškuose santykiuose su E. B., todėl jam turėjo būti žinoma sunki įmonės finansinė būklė, dėl ko jis pripažintinas nesąžiningu įgijėju. E. B. su draugu J. P. veikė prieš UAB „Bukko“ interesus, paliko įmonę be vertingo turto, esant nemokiai padėčiai, realiai neatsiskaitė nei už Automobilį, nei su kreditoriais.

2015 m. lapkričio mėnesio vidutinė rinkos vertė sudarė ne mažiau kaip 8 163,33 Eur. UAB „Bukko“ 2011-05-11 iš E. B. Automobilį įsigijo už 14 191,38 Eur. Atsakovai remiasi 1 metais senesnių automobilių kaina, kuri taip pat yra 200-800 Eur didesnė. Tariamų defektų tretieji asmenys nepatvirtino. Kilus abejonėms teismas turėjo taikyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120 / 2000-04-14 Nr. 101 patvirtintą „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją“. Neskiriant ekspertizės, nustatytina ne mažesnė kaip 8 000-8 500 Eur vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal formulę. Ieškovas prašė skirti ekspertizę ir įvertinti Automobilį. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo.

Atsakovė R. B. apeliacinį skundą prašė atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nenustatyti actio Pauliana pagrindai. Ieškovas nebuvo nemoki ar bankrutuojanti bendrovė, už Automobilį sumokėta tinkama kaina. Atsakovai J. P. ir R. B. veikė sąžiningai, teisėtai, siekė sandoriais sukeltų pasekmių. Ji realiai sudarė sandorį su J. P. ir atsiskaitė. Ji šiuo metu teisėtai ir pagrįstai naudoja Automobilį, yra valdytoja ir savininkė. Automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, todėl jo kaina nelygintina su tvarkingomis transporto priemonėmis.

Atsakovas J. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sumokėjo UAB „Bukko“ 5 100 Eur. Ieškovo direktorius E. B. veikė tinkamai įgaliotas, pateikė visus būtinus dokumentus. Ieškovo valdybos nariai kolegialiai sprendė dėl Automobilio pardavimo. Automobilis parduotas su defektais, jo kaina atitiko rinkos kainą. Kadangi buvo nepatenkintas Automobilio technine būkle ir remonto kaštais, kuro sąnaudomis, pardavė R. B.

Trečiasis asmuo E. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sudarydamas 2015-06-01 sutartį veikė teisėtai, tinkamai įgaliotas. Ieškovas 2015-05-05 raštu įpareigojo E. B. perleisti Automobilį. Ieškovas neturėjo reikšmingų kreditorinių įsipareigojimų, skolos atsirado vėliau, po sutarčių sudarymo ir vadovo pasikeitimo. J. P. pilnai atsiskaitė. Automobilio defektai sąlygojo mažesnę kainą.

Trečiasis asmuo E. B. apeliacinės instancijos teismo prašė prijungti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-05-26 raštą ir 2017-05-26 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minimi dokumentai gauti po teismo sprendimo priėmimo. Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kadangi pirmosios instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu prašomi prijungti dokumentai nebuvo sudaryti, o apeliaciniame skunde daromos nuorodos į ikiteisminį tyrimą, sprendžiama, kad pateiktus dokumentus tikslinga prijungti. Dokumentą priėmė oficiali institucija dėl ieškovo finansinės apskaitos tvarkymo, todėl dokumento turinys turi būti žinomas. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenų apie nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimą ar panaikinimą nėra.

Ieškovas ieškinį dėl 2015-06-01 sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia įvairiais teisiniais pagrindais. Du pagrindiniai teisiniai argumentai nurodyti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje – Pauliano ieškinys (CK 6.66 straipsnis) bei sandorio prieštaravimas juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), taip pat nurodoma, jog buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis) bei sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Esant tokiai gausai teisinių pagrindų, apeliacinės instancijos teismas išnagrinės ieškovo argumentus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir nustatęs faktines aplinkybes, spręs dėl teisinio santykių kvalifikavimo.Ieškovo ginčijama 2015-06-01 sutartimi UAB „Bukko“ atsakovui J. P. pardavė Automobilį už 5 100 Eur. 2015-08-03 sutartimi J. P. Automobilį pardavė R. B.. Esminė aplinkybė šioje byloje yra Automobilio pardavimo kaina, kadangi pardavimo kainos dydis yra aplinkybė, leidžianti įrodyti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), per maža kaina yra pagrindinis ieškovo argumentas, įrodinėjant, jog sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), taip pat tuo grindžiamas ir sandorio tariamumas bei apgaulė sudarant sutartis..

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Bukko“ Automobilį įsigijo iš E. B. 2011-05-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 17). Automobilis įsigytas už 14 191 Eur, Automobilio pagaminimo metai 2009 m., registracijos data 2009-04-23, rida nenurodyta. 2015-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi Automobilis parduotas už 5 100 Eur, 264 000 km rida. Ieškovas su ieškiniu teikė automobilių pardavimo skelbimus, kuriais grindė, kad Automobilis parduotas už per mažą kainą. Iš pridedamų skelbimų (t. 1, b. l. 19-23) matyti, jog automobilio „VW Passat 2.0, TDI Comfortline“, rida 164 951 km, registracijos data 2008-11, kaina 7 990 Eur; automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, rida 156 000 km, pagaminimo data 2009-01, kaina 7 300 Eur. Atsakovas J. P. pateikė kitus skelbimus apie panašių automobilių pardavimo kainas (t. 1, b. l. 56-59). Pagal atsakovo pateiktus duomenis automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, pagaminto 2008-08, rida 275 000 km, kaina 5 300 Eur, kito automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, pagaminto 2008-02, rida 186 220 km, kaina 5 900 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Automobilio komplektaciją, kuri sudaro didelį to paties modelio automobilių kainų skirtumą. Nesant duomenų apie automobilio komplektaciją, negalima tiksliai nustatyti, kuriame skelbime nurodyta kaina labiau atitinka parduoto Automobilio rinkos kainą. Iš paties ieškovo pateiktame skelbime (t. 1, b. l. 19) nurodomų panašių automobilių pasiūlymų matyti, jog kituose skelbimuose nurodoma kaina nuo 4 275 Eur iki 5 785 Eur. Ieškovo pridedamuose skelbimuose (t. 1, b. l. 19-23) skelbiama apie automobilių, kurių rida didesnė apie 100 000 km, pardavimą, kas taip pat gali sąlygoti didesnę vertę. Ieškovas teigia, jog negalima remtis atsakovo skelbimais, nes juose skelbiama apie metais senesnio automobilio pardavimą, tačiau jo paties pateiktame skelbime skelbiama apie metais 2008 m. pagaminto Automobilio pardavimą. Nuo dienos, kuria UAB „Bukko“ įsigijo Automobilį iki jo pardavimo praėjo 4 metai, todėl natūralu, jog Automobilio kaina sumažėjo, nes transporto priemonės kaina didele dalimi priklauso nuo pagaminimo laiko.Civilinės bylos priede, kuriame yra ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, esančioje 2016-08-26 specialisto išvadoje dėl UAB „Bukko“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/70, išanalizavus Automobilio pardavimo aplinkybes, konstatuota, jog Automobilis parduotas pagrindus dokumentais, likutinė vertė 2015-01-01, t. y. pusę metų iki pardavimo, sudarė 23 375,70 Lt (6 770 Eur).Ieškovas teigia, jog teismas Automobilio vertę turėjo paskaičiuoti pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, taikydamas teisės akte pateiktą formulę. Pastebėtina, jog minima tvarka numato sudėtingus automobilio vertės skaičiavimus, kurių teismas nėra kvalifikuotas atlikti, skaičiavimams atlikti reikalinga turėti daug transporto priemonės duomenų. Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog byloje skirtina ekspertizė turto vertei nustatyti, tačiau vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose prašymo neteikė, todėl pagrįsta manyti, jog papildžius bylos medžiagą kitų asmenų atsiliepimais bei dokumentais, palaikė poziciją dėl Automobilio kainos nustatymo pagal byloje esančius dokumentus. Automobilis yra apgadintas, todėl turto vertinimo metu į šiuos defektus turėtų būti atsižvelgiama, nors ieškovas palaiko poziciją, kad Automobilis nebuvo sužalotas. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija argumentą, jog Automobilio kaina buvo sumažinta, nes pardavimo metu Automobilis buvo su defektais. Atsakovas J. P. pateikė 2015-06-01 PVM sąskaitą faktūrą BUK Nr. 634, kurioje nurodytas, kad parduotas automobilis turėjo defektų – smagračio defektas, įlenktas, sparnas, įskilęs priekinis stiklas. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė E. B. ir J. P. Automobilio sugadinimai 2015-06-01 sutartyje nenurodyti. R. B. 2015-12-18 atsakyme antstoliui (t. 2, b. l. 80-89) pateiktos Automobilio nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra įlenktas ir įbrėžtas dešinės pusės priekinis sparnas ir įskilęs priekinis stiklas. R. B. pateiktos nuotraukos padarytos praėjus pusei metų nuo Automobilio pardavimo ir atitinka Automobilio sugadinimus, nurodytus 2015-06-01 PVM sąskaitoje faktūroje. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016-04-25 pažymoje nurodyta, kad Automobilis laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-14 eismo įvykiuose Lietuvos Respublikoje nedalyvavo. Ieškovas teigia, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti sužalojimai yra suklastoti, tačiau šios savo pozicijos nepagrindė. Automobilio pirkimo-pardavimo sandorius sudarę E. B., J. P. ir R. B. patvirtino gedimų buvimą. Ieškovas teigia, jog į minimus sugadinimus nereikia kreipti dėmesio, nes Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu. Ieškovas su dubliku pateikė „If Insurance“ draudimo liudijimą, pagal kurį Automobilio draudimas galiojo iki 2015-05-31 (t. 1, b. l. 88, 2 t. b. l. 40). Byloje nėra duomenų, jog draudikui buvo pranešta apie automobilio sugadinimus tos draudimo rūšies taisyklių nustatyta tvarka ir terminais. 2016-04-20 raštu draudikas nurodė, jog pagal Transporto priemonių draudimo sutartį pranešimų apie patirtą žalą ar eismo įvykį neregistruota, todėl Automobilio remonto galimybė naudojantis draudimine apsauga nelaikytina realia. Byloje nėra duomenų, jog po 2015-06-01 Automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykius, dėl kurių buvo sugadintas. Smagračio gedimas nėra patvirtintas jokiais duomenimis ir vizualiai nesimato, todėl šio gedimo nustatymui duomenų nepakanka. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, jog labiau tikėtina, kad Automobilis buvo sugadintas jo pardavimo metu, todėl, nustatant pardavimo kainą, buvo pagrįsta įvertinti priekinio stiklo keitimo ir dešinio sparno remonto išlaidas.Įvertinus išdėstytus faktus apie Automobilio vertę sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovas neįrodė, kad Automobilis parduotas už žymiai mažesnę kainą. Automobilio pardavimo kaina artima panašių automobilių pardavimo skelbimuose nurodytai kainai, pardavimo metu Automobilis turėjo defektų, kurie pagrįstai galėjo turėti įtakos jo vertei, apie Automobilio sugadinimus nebuvo pranešta draudikui, todėl draudimo išmokos gavimo tikimybės nėra.