- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 1-52-606/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 30-1-00577-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- B. E., L. E., T. E.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. D. gimusi (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini),., aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, J. D. IĮ odontologė – savininkė, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. D., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
2010 m. spalio 21 d., 07.40 val., Klaipėdos m., Vingio gatvėje, ties namu Nr. 37, kaltinamoji J. D., būdama blaivi, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, apsiniaukus, natūraliam apšvietimui kai matomumas į priekį įjungus artimos šviesos žibintus 200 metrų, vairuodama automobilį „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), sukeldama pavojų saugiam eismui ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėstyjį – reikalavimus, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido jai iš dešinės pusės ėjusių pėsčiųjų V. E., a/k (duomenys neskelbtini) ir B. E., a/k (duomenys neskelbtini) ir juos partrenkė, ko pasekoje Viktoras E. K. Universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje mirė, o B. E. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji J. D. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną kaip įprastai Vingio gatve važiavo į darbą. Iki pėsčiųjų perėjos ji važiavusi antra eismo juosta, o pirmąją eismo juosta didesniu greičiu važiavo kitas automobilis. Už perėjos ji žadėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, kadangi reikėjo sukti į dešinę. Ties perėja nepristabdė ir nieko nepamatė, tik pajuto smūgį į priekinį stiklą, nuo ko jis subyrėjo. Sustojusi pastebėjo ant kelio gulinčius du žmones, ją ištiko šokas, netrukus atvažiavo greitoji. Diena buvo apsiniaukusi, niūri, be to, ją suklaidino pirmą juosta važiavęs automobilis, nes jo greitis buvo didesnis, o jokių einančių pėsčiųjų ji nepastebėjusi. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, dalį žalos nukentėjusiajai yra atlyginusi, ji sumokėjo 4000 Lt per laidotuves ir pervedė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sutiktų atlyginti ieškinius dalimis, tačiau pareikšti ieškiniai per dideli, be to, atsirado dar du žuvusiojo sūnūs.
Nukentėjusysis L. E. paliudijo, jog sužinojęs apie įvykį, nuvyko į ligoninę, tačiau tėvas jau buvo miręs. Nukentėjusysis parodė, jog kartu su tėvu negyveno nuo keturiolikos metų, tačiau kartu su juo dirbo, todėl matydavosi ir bendraudavo kiekvieną dieną. Jų santykiai buvę labai artimi. Nukentėjusysis L. E. parodė, jog dėl tėvo nukentėjusiojo V. E., kuris buvęs juvelyras, mirties, netekimo, jis dar ir dabar patiria stresą kiekvieną sykį, kai klientai, nežinantys apie įvykį, teiraujasi tėvo. Be to, jam reikėję baigti nebaigtus tėvo darbus, o tai irgi psichologiškai slėgė. Nukentėjusysis paaiškino, jog 100 000 Lt civilinį ieškinį jis pareiškė pasitaręs su advokatu ir išanalizavę su juo teismų praktiką. L. E. patvirtino, jog 5000 Lt J. D. jau yra sumokėjusi.
Nukentėjusioji A. E. paliudijo, jog 2010 m. spalio 21 d. apie 07.48 val. vyrui V. E. išėjus palydėti sūnaus B. E. į mokyklos autobusiuką, netrukus paskambinusi vaiko mokytoja pranešė, jog prie perėjos Vingio gatvėje įvyko nelaimė. Nukentėjusioji nurodė, jog vyras V. E. po avarijos ligoninės reanimacijoje mirė, sūnus B. E. dėl eismo įvykio patyrė sužalojimų – smegenų sukrėtimą, kairės rankos kaulų lūžius, pilvo, galvos sumušimus, buvo gydomas vaikų ligoninėje. Nukentėjusioji nurodė, jog nusikaltimu ir jai ir sūnui padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, kurios atlyginimo ji prašo iš draudimo bendrovės ir kaltinamosios. Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, jį palaiko ir prašo priteisti jame išdėstytas sumas. Nukentėjusioji nurodė, jog turtinę žalą sudaro – gedulingi pietūs, transportavimo išlaidos, paruošimas ir aprengimas, vainikai, gėlės, kuras, vaiko rūbai, antkapis bei kapo sutvarkymas, vaistai, išleisti vaiko Beno gydymui. A. E. patvirtino, jog gėlės ir vainikai pirkti turguje, taigi čekių ji neturi, nėra čekių ir išleistam kurui, antkapis dar nėra sutvarkytas, kapavietė yra šeimyninė. Neturi ir visų čekių, patvirtinančių vaistų pirkimą, įvertinant rūbus nurodžiusi vidutinę jų vertę, nes pirko juos pati. A. E. paaiškino, jog dėl šio įvykio jie abu su sūnumi patyrė ir itin didelį šoką, stresą, išgyvenimus. Ji netekusi mylimo vyro, vaikas – mylimo tėvo. Ji nuolat gyvenanti streso būsenoje, nes nežino, kas bus toliau, negali susikaupti darbe, o dirbanti mediko darbą, pablogėjo sveikata, dėl ko ji nuolat vartojanti antidepresantus. Sūnus, kuris serga dauno sindromu, buvęs labai džiugus, tapo uždaras, pasikeitė jo elgesys – anksčiau labai mėgęs muziką, dabar jos nesiklauso, pradėjo šlapintis į lovą, naktį bijo miegoti vienas, neleidžia liesti tėvo daiktų, liko deformuota ranka. Nukentėjusioji su vyro sūnumi iš pirmosios santuokos Linu ji bendravo daugiau, tuo tarpu su Tomu ji nėra bendravusi.
Nukentėjusysis T. E. parodė, jog kartu su tėvu V. E. negyveno gal septyniolika metų, tačiau nuolat bendraudavo ir susitikdavo kartą per savaitę ar mėnesį, kartu švęsdavo gimtadienius. Nukentėjusysis taip parodė, jog su tėvo antra šeima nebendraudavo, savo šeimos neturi. Žuvus tėvui jis labai išgyveno, patyrė šoką, blogai miegojo, patyrė didelį nervinį sukrėtimą, depresiją. Nukentėjusysis paaiškino, jog pasitaręs su broliu ir įvertinęs patirtus išgyvenimus reiškia civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, mano, jog tai protinga suma netekus tėvo.
Liudytoja R. Š. paliudijo, jog tą dieną kaip įprastai ji atvažiavusi laukė ateinančio B. E. į mokyklos autobusiuką Vingio gatvėje. Pamačiusi ateinančius V. E. ir B. E., ji atidarė jiems autobusiuko dureles, tačiau jie neatėjo. Tada perėjoje pastebėjo Beną, o jo tėvas gulėjo ant gatvės kruvinas. Liudytoja nurodė, jog, einant link autobusiuko V. E., vedėsi sūnų už rankos, jiems reikėjo tik pereiti perėją ir būtų pasiekę autobusiuką, rytas buvo tamsus, apniūkęs.
Liudytoja R. M. paliudijo, jog tą dieną apie 07.30 val. ji vedė vaiką į mokyklą per tą pačią perėją, kurioje įvyko eismo įvykis. Ji su vaiku perėjo pirmą eismo juostą ir sustojo salelėje palaukti, kol pravažiuos automobiliai, nes jie važiavo pakankamai greitai. Buvo ankstus rytas, dar tamsu, diena buvo apsiniaukusi. Priešais perėjoje stovėjo vyras su vaiku, kurie pradėjo eiti per perėją. Tuomet ji pagalvojusi, kaip jie suspės pereiti, nes automobiliai važiuoja pakankamai greitai. Jiems likus pereiti apie metrą iki perėjos pabaigos, antra juosta važiavęs automobilis nestabdė ir juos partrenkė jiems beeinant antra eismo juosta. Liudytoja paaiškino, jog pirma juosta taip pat važiavo automobilis, kurio greitis ir važiavimo atstumas buvo panašus kaip ir antra juosta važiavusio automobilio.
Atsiliepimas
Civilinio ieškovo atstovas M. Akulevičius teisme parodė, jog nesutinka su visomis prašomomis nukentėjusiųjų priteisti sumomis ir prašo teismo atsižvelgti į draudimo bendrovės atsiliepime pateiktus argumentus bei paskaičiavimus ir jais remtis sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta – Klaipėdos m., Vingio g. 37, nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Apžiūros oro sąlygos – apsiniaukę, kelio dangos tipas – asfaltas, dangos būklė – šlapia. Nustatyta, jog automobilis „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, antroje eismo juostoje, priekine dalimi link Jūrininkų pr., 30 metrų atstumu nuvažiavęs už perėjos. Nustatyta, jog automobilio priekinė dalis yra 1 metro atstumu iki kairės pusės bortelio. Nustatyta, jog atstumas nuo automobilio iki kraujo dėmės – 9,2 metrai. Nustatyta, jog nukritusi pirštinė yra kairėje žaliosios juostos perėjoje apie 0,5 metro atstumu į kairę ir 0,1 metras iki perėjos pabaigos. Nustatyta, jog kepurė nukritusi 4,4 metrų atstumu už perėjos antrojoje eismo juostoje, 1,3 metro atstumu iki kairiojo kelio bortelio. Nustatyta, jog žymė panaši į kraujo dėmę yra 21,7 metrų atstumu už perėjos ties apsisukimu per žalią juostą ir 0,7 metro atstumu už kairiojo kelkraščio bortelio (1 t., b. l. 6-9).
Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu nustatyta, jog apžiūros metu užfiksuoti automobilio „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), techniniai defektai – priekinis bamperis, valstybinis numeris, variklio gaubtas, priekinis kairysis sparnas, priekinis stiklas, stogas, kairysis valytuvo laikiklis. Nustatyta, jog automobilis techniškai tvarkingas (t. 1, b. l. 10).
Pažyma apie eismo įvykį ir fotolentelėmis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta – Klaipėdos m., Vingio g. 37, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, įvykio laikas 2010 m. spalio 21 d. 07.40 val. Oro sąlygos – apsiniaukę, matomumas į priekį – 500 metrų. Įvykis įvyko dienos šviesoje, degant automobilio žibintams, tiesiame horizontaliame kelio ruože. Kelio danga – asfaltas, dangos būklė – šlapia. Nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilis „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta važiavo Vingio gatve link Jūrininkų prospekto ir partrenkė iš dešinės pusės du pėsčiuosius ėjusius per pėsčiųjų perėją (1 t., b. l. 11-16).
Apžiūros protokolu nustatyta, jog 2010 m. spalio 22 d. apžiūrėtas automobilis „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog apgadinta automobilio priekinės dalies kairioji pusė. Nustatyta, jog automobilio „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) vairo pavara ir stabdžių sistema yra veikiančios, požymių kurie rodytų, kad automobilyje yra, ar galėjo būti gedimų galėjusių įtakoti savaiminį automobilio judėjimo krypties pasikeitimą ar nagrinėjamo įvykio kilimą, nėra (1 t., b. l. 25-35).
Specialisto išvada Nr. G 1881/10(03) nustatyta, jog nukentėjusiajam B. E. diagnozuotas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio dilbio kaulų lūžimas viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimas kairiame rieše, pilvo sumušimas su blužnies sutrenkimu, odos nubrozdinimai kelių srityje, trauminis šokas. Nustatyta, jog minėtus sužalojimus nukentėjusysis B. E. galėjo patirti 2010 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu užduoties aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyta, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo B. E. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 47-48).
Specialisto išvada Nr. M 587/10 (03) nustatyta, jog nukentėjusysis V. E. mirė nuo autoįvykio metu patirtų sunkių sužalojimų sukeltų komplikacijų. Į tai nurodo galvos smegenų sumušimo židiniai abiejų galvos smegenų pusrutulių požievių centrų srityse, stuburo krūtininių slankstelių kompresiniai lūžimai su nežymiu poslinkiu į priekį ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, gaktinėse sąvaržos jungties plyšimas su šlaimo pūslės priekinės sienos plyšimu ir kraujo patekimu į mašnelę bei šlapimo pūslę, masyvi muštinė žaizda galvoje, veide, daugybinės muštos žaizdos veide, kairėje rankoje, tai komplikavosi ūmiu kraujavimu į išorę, vidaus ertmes (1 t., b. l. 52-54).
Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, konstatuotina, jog neteisėtų neatsargių kaltinamosios J. D. veiksmų, pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, pasekoje žuvo žmogus - V. E., be to buvo sutrikdyta nukentėjusiojo B. E. sveikata. Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamosios J. D. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis ir neginčytinas. Taigi, kaltinamosios J. D. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Pažymėtina, jog esminis kaltinamosios kaltę grindžiantis, nusikalstamos veikos esmę lemiantis bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijęs yra Kelių eismo saugumo taisyklių 37 punkto pažeidimas - artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta ėjusį pėstįjį.
Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, jog dėl eismo įvykio žuvo žmogus.
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusioji A. E. nurodo, jog dėl neteisėtų kaltinamosios J. D. veiksmų ji patyrusi turtinę žalą, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai - 4049 Lt - laidojimo išlaidų, 16 646 Lt - kapo sutvarkymui, paminklo pagaminimui, sumontavimui, 600 Lt - už įvykio metu nepataisomai sugadintus vaiko rūbus, 800 Lt - vaiko gydymo išlaidų bei negautos pajamos – 259 999,48 Lt B. E. ir 277 831,20 Lt A. E..
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Turtinė žala padaroma tuomet, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus ar sumažinus jo vertę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tai yra tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog dėl J. D. veiksmų nukentėjusioji A. E. iš tiesų patyrė turtinę žalą. Vienok, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
Nukentėjusioji nurodo, jog jos patirtus tiesioginius nuostolius sudaro – 800 Lt gedulingiems pietums, 850 Lt karstui, 60 Lt mediniam kryžiui, 1073 Lt transportavimo, laidojimo paslaugoms, 400 Lt laidojimo duobės iškasimui, 550 Lt laidojimo salės nuomai, 36 Lt žvakėms, 400 Lt vainikams, gėlėms, 600 Lt gedulingai muzikai, 120 Lt nuotrauka laidojimui, 200 Lt kelionės išlaidų laidotuvių metu. Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusioji A. E. sumokėjo – 800 Lt už gedulingus pietus (t. 2, b. l. 24, sąskaita faktūra – serija AJS Nr. 00066), 850 Lt – už karstą ir 60 Lt už medinį kryžių (t. 2, b. l. 25, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas serija A Nr. 1819042), 400 Lt – už laidojimo duobės iškasimą 9t. 2, b. l. 26, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas serija A Nr. 6325270), 1073 Lt – už transportavimo, laidojimo paslaugas (t. 2, b. l. 27, kasos pajamų orderis serija LS Nr. 046), 550 Lt – už salės nuomą ir 36 Lt – už žvakes (t. 2, b. l. 28). Akivaizdu, jog dalis nukentėjusiosios patirtų išlaidų – 3769 Lt yra pagrįsti rašytiniais, taigi neginčytinais įrodymais. Tokiu būdu, minėti nukentėjusiosios patirti nuostoliai laikytini pagrįstais ir tenkintini.
Tam tikra dalimi tenkinti nukentėjusiosios turtiniai reikalavimai jos naudai priteisti 400 Lt – už vainikus ir gėles, 600 Lt - už gedulingą muziką, 120 Lt - už velionio nuotrauką bei 200 Lt – už kelionės išlaidas laidotuvių metu. Nustatyta, jog minėti nukentėjusiosios reikalavimai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais, taigi objektyviais, įrodymais. Vienok, logiška, jog nukentėjusiosios įvardintos išlaidos laidotuvių metu yra būtinos ir neišvengiamos. Tačiau vertinant nukentėjusiosios įvardintas pinigines sumas, manytina, kad jos nėra realios ir akivaizdžiai per didelės. Todėl minėti turtiniai reikalavimai, atsižvelgiant į vidutinę ekonominę rinką, jos sąlygas tenkintini dalinai, nukentėjusiosios naudai priteisiant – 200 Lt – už gėles ir vaikinus (turint omeny, jog gėlės ir vainikai, kaip patvirtino nukentėjusioji, pirkti turguje, 400 Lt – už gedulingą muziką, 60 Lt – už nuotrauką ir 100 Lt – už kelionės išlaidas laidotuvių metu.
Tokiu būdu, nukentėjusiosios turtiniai reikalavimai dėl patirtų laidojimo išlaidų tenkintini dalinai – 4529 Lt suma. Socialinės rūpybos pažyma nustatyta, jog nukentėjusiajai A. E. išmokėta 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpa (t. 2, b. l. 74). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistina suma – 4529 Lt mažintina išskaičiuojant gautos pašalpos dydį. Vertinant išdėstytą, civilinis ieškinys šia dalimi (dėl patirtų laidojimo išlaidų) tenkintas 3489 Lt sumai.
Nukentėjusioji A. E. prašo jos naudai priteisti 16 646 Lt už kapo sutvarkymą, paminklo pagaminimą bei sumontavimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp G. P. įmonės „Akmens namai“ ir A. E. sudaryta sutartis, pagal kurią sutartį pasirašiusios šalys iš tiesų susitarė, jog bendra kapo tvarkymo darbų ir paslaugų suma – 16 646 Lt (t. 2, b. l. 29). Pinigų priėmimo kvitu serija BUH Nr. 0769748 bei ta pačia sutartimi nustatyta, jog A. E. G. P. įmonei „Akmens namai“ kaip rankpinigius už kapo sutvarkymą sumokėjo 200 Lt (t. 2, b. l. 30). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad už kapo tvarkymą ji įmonei yra sumokėjusi tik rankpinigius – 200 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios naudai priteistina tik realiai šiai dienai patirti, taigi objektyviai pagrįsti su kapo tvarkymu susiję nuostoliai - 200 Lt. Kita dalimi, kuri vertintina tik kaip ateityje galima, menama žala, turtiniai reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teismų praktika ir teorija, visos turėtos ir pagrįstos kapo tvarkymo išlaidos gali būti priteistos ir išieškotos civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 600 Lt už nepataisomai įvykio metu nukentėjusiojo B. E. sugadintus rūbus taip pat tenkintinas dalinai. Turint omeny nukentėjusiojo amžių – 14 metų ir šio amžiaus sąlygojančius asmens poreikius, laikytina, kad nukentėjusiosios nurodyta suma – 600 Lt yra ženkliai per didelė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, imant vidutinę prekių vertę, už sugadintus nukentėjusiojo B. E. rūbus – striukę, marškinius, megztinį, pirštines - nukentėjusiajai priteistina 300 Lt. Pažymėtina, jog duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti išlaidų dydį, byloje nėra. Todėl teismas remiasi vidutiniais tokio amžiaus asmens protingais logiškais poreikiais ir vidutinės rinkos sąlygomis.
Bylos medžiaga nustatyta, jog dalinai yra pagrįsti ir nukentėjusiosios turtiniai reikalavimai dėl 800 Lt gydymo išlaidų ir ortopedijos technikos įgijimo B. E.. Nukentėjusioji nurodo sūnaus gydymui po įvykio ir ortopedijos technikos įgijimui išleidusi 800 Lt. Rašytiniais įrodymais yra pagrįsta – 144 Lt suma (t. 2, b. l. 21-23). Tačiau atsižvelgiant į B. E. sveikatos būklę ir tai sąlygojančius neišvengiamai didesnius medicininius poreikius, siekiant užtikrinti kuo pilnavertiškesnį gyvenimą, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys šiuo atveju tenkintinas didesne dalimi nei jį pagrindžia rašytiniai įrodymai – 300 Lt suma.
Nukentėjusioji A. E. prašo teismo priteisti jai ir sūnui B. E. netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias sudaro 277 831,20 Lt A. E. ir 259 999,48 Lt B. E..
Turtinius reikalavimus prašant priteisti negautas pajamas nukentėjusioji grindžia teise į žalos atlyginimą. Ieškinį šioje dalyje nukentėjusioji motyvuoja tuo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio prasme teisę į žalos atlyginimą ji įgyja kaip žuvusiojo sutuoktinė, nepriklausomai nuo to, kad yra darbinga, sūnus B. E. kaip nepilnametis išlaikymo reikalaujantis, be to, invalidumą turintis vaikas. Nukentėjusioji prašo žalos atlyginimą jai ir nepilnamečiui sūnui priteisti iki gyvos galvos.
Grįsdama savo ieškininius reikalavimus šioje dalyje nukentėjusioji teismui pateikė V. E. 2009 metų gyventojų metinę pajamų deklaraciją, remiantis kurios duomenimis nukentėjusioji apskaičiavo, jog V. E. 2009 metais gavo 41 675 Lt pajamų ir jo vidutines mėnesines pajamas tokiu būdu sudarė 3472,90 Lt. Nukentėjusiosios skaičiavimu, ji ir sūnus turi teisę į žalos atlyginimą po 1157,63 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 31-33). K. V. socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu B. E. iki 2015 m. kovo 31 d. paskirta našlaičių pensija, mokama po 334,21 Lt per mėnesį, nukentėjusioji šia suma prašo sumažinti B. E. priteistinos žalos dydį.
Bylos medžiaga nustatyta, jog V. E. buvo juvelyras ir pajamas gaudavo ne periodinėmis išmokomis iš darbo santykių, o iš autorinės individualios veiklos.
Teismų praktikoje ir teorijoje apibrėžta, jog nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, jog negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos gauti. Tokiu būdu, turint omeny, V. E. profesiją, pateikta metinė deklaracija ir joje užfiksuotos pajamos, negali būti pripažintos objektyviais ir pakankamais duomenimis, vienareikšmiai patvirtinančiais ne numanomas ar tikėtinas, o realiai iš tiesų galimas gauti pajamas. Teismo išvadą, kad nukentėjusiosios nurodytos pajamos yra tik tikėtinos gauti suponuoja ir ta aplinkybė, jog juvelyrikos dirbiniai yra prabangos prekė ir iš tokio pobūdžio veiklos gaunamos pajamos atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją bei kitus objektyvius kriterijus negali būti vertinamos kaip stabiliai gaunamos ir kas mėnesį garantuotos užtikrintos pajamos. Tuo tarpu baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti suma, kurią sutrikdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.
Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios prašomas priteisti sumas pripažinti netiesioginiais nuostoliais – negautomis pajamomis ir remiantis būtent tokiu jų dydžiu apskaičiuojant nukentėjusiesiems priteistiną žalą, nėra pagrindo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis B. E. yra nepilnametis, išlaikymo reikalingas vaikas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio dalies nuostatomis, mirus (žuvus) tėvui, turi teisę gauti išlaikymą. Be to, B. E. yra neįgalus.
Remiantis aukščiau išdėstytu nukentėjusiosios A. E. ieškinyje nurodytų sumų nepripažinus negautomis pajamomis, nesant kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų apskaičiuoti V. E. gautas vidutines pajamas, nepilnamečiui B. E. priteistinos turtinės žalos dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apskaičiuotinas atsižvelgiant į valstybėje nustatytą minimalų mėnesinį algos dydį – 800 Lt. Pastarąją sumą mažinant B. E. paskirtos kas mėnesį mokamos socialinio draudimo našlaičių pensijos dydžiu – 342,47 Lt (2 t., b. l. 75). Šioje dalyje nukentėjusiosios ieškinį tenkinant iš dalies ir B. E. priteisiant turtinę žalą periodinėmis išmokomis mokant po 457,53 Lt kas mėnesį iki B. E. pilnametystės. Teismo sprendimą priteisti išlaikymą B. E. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės suponuoja ir siekis nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, imant domėn tai, jog byloje bus priteista ne tik ženkli turtinė žala, bet ir keturi civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos.
Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji A. E. yra veiksni, darbinga ir dirbanti, nuolatines pajamas gaunantis asmuo, kuris besąlygiškai nebuvo išlaikomas tik vyro, todėl A. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio nuostatomis, nepripažinta asmeniu, turinčiu teisę į žuvusiojo šeimos nario išlaikymą. Nukentėjusiosios A. E. ieškinys dalyje dėl 277 831,20 Lt negautų pajamų priteisimo atmestinas.
Nukentėjusiajai A. E. pagal pateiktus rašytinius įrodymus priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti – 3500 Lt sumoje (2 t., b. l. 8., 80).
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji A. E. nurodė, jog dėl J. D. veiksmų ji ir jos nepilnametis sūnus patyrę ir moralinę žalą, kurią ji motyvuoja dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų kūno sužalojimų, patirto fizinio skausmo, kilusiais nepatogumais, vienai prižiūrint invalidą vaiką, dvasiniu sukrėtimu bei emocine depresija, netekus mylimo vyro ir tėvo, psichologinės tiek jos, tiek Dauno sindromu sergančio vaiko sveikatos pablogėjimu. Nukentėjusioji turtinę moralinės žalos išraišką nurodė - 100 000 Lt kiekvienam (dalis neturtinės žalos – 34 000 Lt yra atlyginta).
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nusikalstamų kaltinamosios veiksmų pasekoje nepilnamečiui nukentėjusiajam B. E. buvo padaryti ne tik fiziniai sužalojimai, kurie sąlygojo fizinį skausmą, nepatogumus, gulint ligoninėje, dvasinius išgyvenimus svetimoje aplinkoje (ligoninėje) esant prižiūrimam svetimo asmens, bet sukelti ir dvasiniai išgyvenimai. B. E., pagal sveikatos būklę būdamas aplinkai jautresnis nei įprastai vaikas, įvykus įvykiui, netekus itin artimo žmogaus – tėvo, neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. - nukentėjusiajam B. E. diagnozuotas psichoemocinis šokas, po įvykio nukentėjusysis pradėjo nevalingai šlapintis, sutriko miegas, buvęs guvus ir džiaugsmingas vaikas, B. E. tapo uždaras, iki įvykio mielai klausęsis muzikos, dabar jos nesiklauso visiškai, neleidžia liesti tėvo darbų. Konstatuotina, jog B. E. patyrė tiek akivaizdžius fizinio pobūdžio pakenkimus, tiek psichologinio pobūdžio sutrikimus, kurie, turint omeny B. E. amžių ir sveikatos būklę, laikytina yra ženkliai didesni nei fizinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, jog žuvus sutuoktiniui neginčytinai itin didžiulius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, šoką, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie įtakoja pilnavertį nukentėjusiosios gyvenimą tiek fizine (nukentėjusioji dėl invalido vaiko priežiūros negalinti išvykti į komandiruotes ir tobulėti profesine prasme), tiek psichine prasme (negalinti tinkamai susikaupti atsakingam mediko darbui), patyrė ir nukentėjusioji A. E.. Vienok laikytina, jog nurodytos civilinių ieškinių sumos neturtinės žalos aspektu – po 100 000 Lt kiekvienam - yra per didelės.
Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Kreiptinas dėmesys, jog įvykis įvykęs esant šlapiai kelio dangai, apsiniaukusiom oro sąlygom, maža to, esant intensyviam eismui, kuomet vykstama į darbą, važiuojant antrąją eismo juosta, kuomet pirmąja eismo juosta transporto priemonė važiavusi didesniu greičiu. Manytina, kad šių aplinkybių visuma tam tikra dalimi eismo įvykį taip pat įtakojusios. Tai J. D. kaltės žinoma neeliminuoja ir jos nemažina, tačiau, laikytina, sudaro pagrįstą pagrindą mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Vertinant turtinę kaltinamosios padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė kaltinamosios J. D. turtinė padėtis yra pakankamai gera, J. D. yra darbinga, pagal savo profesiją manytina gaunanti pakankamas pajamas, tokias manytina gausianti ir ateityje. Tačiau imtina domėn, jog byloje yra priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos. Maža to, byloje yra pareikšti net keturi civiliniai ieškiniai po 100 000 Lt. Taigi, net ir turint omeny gerą kaltinamosios turtinę padėtį, tiek dabartinę, tiek prognozuojamą ateityje, pagrįstai laikytina, jog visų civilinių ieškinių tenkinimas visa apimtimi taptų logiškai nepaaiškinimai, nepateisimai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta kaltinamajai.
Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiojo B. E. fizinė sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiųjų A. E. ir B. E. (atstovaujant A. E.) civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai, iš kaltinamosios nukentėjusiųjų naudai priteisiant po 50 000 Lt kiekvienam.
Į priteistiną sumą įskaitant kaltinamosios jau sumokėtus 34 000 Lt (po 17 000 Lt kiekvienam ir draudimo bendrovės mokėtiną išmoką).
Nukentėjusieji L. E. ir T. E. prašo teismo priteisti jiems po 100 000 Lt neturtinei žalai žuvus tėvui atlyginti.
Spręsdamas šiems nukentėjusiesiems priteistinų sumų dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog abu nukentėjusieji sūnus yra pilnamečiai, senai atskirai nuo tėvo ir pažymėtina visiškai savarankiškai gyvenantys ir visiškai save išlaikantys asmenys. Bylos medžiaga nustatyta, jog žuvęs tėvas nuo 1993 metų gyveno kitoje šeimoje. Teisme žuvusiojo sutuoktinė – nukentėjusioji A. E. patvirtino, jog L. E. dirbo kartu su tėvu, tačiau jų namuose lankydavosi retai, o T. E. niekada nebuvo atėjęs, pastarasis su jų šeima nebendraudavo. Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. emocinis ryšys nebuvęs toks glaudus ir artimas kaip dabartinės žuvusiojo šeimos.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei imant domėn anksčiau išdėstytus motyvus mažinant nukentėjusiųjų A. E. ir B. E. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos – po 100 00 Lt - taip pat traktuotini kaip akivaizdžiai per dideli, todėl mažintini. Siekiant įvertinti nukentėjusiųjų T. E. ir L. E. kaip sūnų patirtus išgyvenimus, teismas atsižvelgia į tai, jog L. E. kartu su tėvu dirbo dešimt metų, todėl logiška, bendravo artimiau nei T. E.. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam L. E. priteistina 6000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, į priteistą sumą įskaitant kaltinamosios jau sumokėtus 5000 Lt ir mokėtiną draudimo bendrovės išmoką; nukentėjusiajam T. E. priteistina 5500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, į priteistą sumą taip pat įskaitant kaltinamosios jau sumokėtus 5000 Lt ir mokėtiną draudimo bendrovės išmoką. Pripažinti, jog J. D. neturtinę žalą nukentėjusiesiems L. E. ir T. E. yra atlyginusi.
Mažinant pareikštų civilinių ieškinių dėl neturinės žalos sumas kreiptinas dėmesys į J. D. elgesį – kaltinamoji, pati būdama streso iš šoko būsenos dėl įvykusio įvykio, nuo pat pradžių siekė pagal galimybes atlyginti žalą, atkreiptina, visiems nukentėjusiesiems ir laikytina visumoje sumokėjusi pakankamai ženklias pinigines sumas.
Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog maksimali draudimo išmoka pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginant neturtinę žalą, nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra lygi 2500 Eur. To paties įstatymo 19 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, išmoka mokama proporcingai kiekvieno nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtai žalai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant proporcingai į kiekvieno iš keturių nukentėjusiųjų patirtą žalą, iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. priteistina po 3566 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. E. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam T. E. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš draudimo bendrovės priteistas sumas įskaitant į priteistų neturtinių žalų sumų dydį.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą.
Kaltinamoji kalta padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino dalį žalos. Šios aplinkybės pripažintinos kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti paskyrus jai griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, jog kaltinamoji yra pirmą kartą teisiama, be to, dirba, turi šeimą, atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimą pagrįstai pagrindžia ir siekis kuo efektyviau ir operatyviau užtikrinti nukentėjusiųjų interesus atlyginant patirtą žalą. Kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiajai A. E. iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ priteisti 4289 Lt turtinės žalos, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš kaltinamosios J. D..
Nepilnamečiui nukentėjusiajam B. E. iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ turtinei žalai atlyginti priteisti po 457,53 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki B. E. pilnametystės, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš kaltinamosios J. D..
Nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ priteisti po 3566 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. iš J. D. priteisti po 46 434 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti, jog J. D. iš dalies yra neturtinę žalą nukentėjusiesiems atlyginusi ir į priteistą sumą įskaityti J. D. nukentėjusiesiems A. E. ir B. E. sumokėtus 34 000 Lt, t.y. po 17 000 Lt.
Nukentėjusiajai A. E. iš J. D. priteisti 3500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios A. E. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiajam L. E. iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ priteisti 1000 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusiajam L. E. iš J. D. priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti, jog J. D. neturtinę žalą nukentėjusiajam L. E. yra atlyginusi.
N. T. E. iš draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ priteisti 500 Lt neturtinės žalos.
N. T. E. iš J. D. priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti, jog J. D. žalą nukentėjusiajam T. E. yra atlyginusi.
Kitoje dalyje nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. civilinius ieškinius atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikytą J. D., a/k (duomenys neskelbtini) turtui - į pinigines lėšas, esančias AB banke Swedbank a/s Nr. (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – stomatologijos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo. Leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų skolininkei atlikti pinigines operacijas, susijusias su šio nuosprendžio vykdymu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.