- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-364-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01460-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. A., J. I. B., R. S.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, rašytinio proceso tvarka
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. A., J. I. B., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po mamos A. M. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; nustatyti juridinė reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. M., o (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos tėvas V. M.. Pareiškėjos tėvai turėjo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, įvairūs namų apyvokos daiktai. Nei dėl po mamos mirties, nei dėl po tėvo mirties atsiradusių palikimų priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Pareiškėja, tiek po mamos, tiek po tėvo mirties pareiškėja iš karto ėmė naudotis tėvams priklausiusiu turtu, prižiūri tėvams priklausiusį gyvenamąjį namą, jį remontuoja. Žemės sklypus naudojo galvijų ganykloms, sėjo grūdines kultūras, juos deklaravo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės turto banko atstovui nedalyvaujant.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad informacijos apie tai, kas naudojosi (naudojasi) V. M. nuosavybės teise priklausiusiais žemės sklypais po to, kai A. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir kai V. M. mirė (duomenys neskelbtini) , neturi. Nėra jokios informacijos apie galimą A. M. ir V. M. palikimo perėjimą valstybei. Esant tokiai situacijai, neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jeigu nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėja L. L. priėmė savo mamos A. M. (mirusios (duomenys neskelbtini).) ir tėvo V. M. ((duomenys neskelbtini).) palikimą, praktiškai pradėdama jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos motina A. M.; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad po palikėjų mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., 0,25 ha ploto žemės sklypas, 0,15 ha ploto žemės sklypas, 0,13 ha ploto žemės sklypas, 0,80 ha ploto žemės sklypas ir 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog tiek po motinos tiek ir po tėvo mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo: po tėvų mirties naudojasi jiems priklausiusiu namu, jį remontuoja, moka komunalinius mokesčius, taip pat dirba žemės ūkio paskirties žemę, apsėdama ją žemės ūkio kultūromis, ganydama gyvulius, be nekilnojamojo turto priėmė ir kitą po tėvų mirties likusį turtą (namų apyvokos daiktus, pinigus).
Byloje esantys dokumentai, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos tėvų mirties ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po tėvų mirties naudojosi jiems priklausiusiame name, moka mokesčius, tvarko žemės sklypus, rūpindamasi, kad žemės sklypai būtų prižiūrėti, be nekilnojamojo turto pareiškėja priėmė ir kitą palikimą, likusį po tėvų mirties – namų apyvokos daiktus. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jos veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad po tėvų A. M. ir V. M. mirties palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėja.
Pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po mamos A. M. mirties ir tėvo V. M. mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdama turtą faktiškai valdyti, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos L. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.