Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-382-538/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
2A-382-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02026-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
A. J.
Išvadą teikia
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-382-538/2012

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02026-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. J. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei K. P. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė K. P. ieškiniu prašė pakeisti ir padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš atsakovo priteistą nepilnametėms dukroms K. J. ir E. J. išlaikymą po 125 Lt iki jų pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms: K. po 1166,46 Lt, o E. po 1104,36 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai po 9900 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat įpareigoti atsakovą mokėti ieškovei pusę sumos už dukrų vykimus į vasaros stovyklas, ekskursijas bei mokymosi kursų lankymą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo dukrų poreikiai yra žymiai išaugę. Lietuvoje jai buvo per sunku išlaikyti mergaites, todėl 2005 m. sausio mėn. išvyko į Angliją. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 1172 svarų (t. y. 4852,08 Lt) per mėnesį. Iš šių pajamų ji išlaiko nuomojamą butą (apie 450 svarų per mėnesį), moka mokesčius - tarybos - 1042,12 svarų (t. y. 4314,38 Lt), už komunalines, interneto bei ryšio paslaugas, perka kasdienius maisto produktus, drabužius, mokyklos, laisvalaikio reikmenis bei kitus būtiniausius daiktus. Būtinosios išlaidos dukrai K. išlaikyti per mėnesį vidutiniškai sudaro 2332,91 Lt, o dukrai E. – 2208,71 Lt. K. nori studijuoti teatro režisūrą, todėl jai reikia lankyti muzikos ir teatro būrelius, tai kainuoja 180 svarų per mėnesį. Pirko pianiną, ketina pirkti gitarą. E. lanko sporto, jodinėjimo būrelį, kuris jai reikalingas dėl sveikatos problemų, tam išleidžia 120 svarų per mėnesį, 40 svarų už sporto treniruotes, apie 100 svarų per metus specialiai aprangai. Papildomus užsiėmimus mergaitės lanko nuo 2007 m. Mergaitės, būdamos mažos, sirgo bronchine astma, K. turėjo kraujo ligą, vaistai nebuvo kompensuojami. E. yra labai alergiška, dėl to tenka dažnai gydytis. Mergaitėms reikalingos stomatologo paslaugos. Ji pati turi sveikatos problemų, dėl operacijų negalėjo dirbti. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos dabartinis vyras išlaiko savo pirmosios santuokos vaiką ir jie turi vieną bendrą vaiką. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę gauti pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas. Be to, jis turi nemažai nekilnojamojo turto, iš kurio gauna arba galėtų gauti nuomos pajamų. Atsakovas, nuslėpdamas faktiškai gaunamas pajamas, visą laiką stengėsi išvengti didesnio mokėtino išlaikymo dydžio. Jo vardu registruotų transporto priemonių proceso metu nuo aštuonių sumažėjo iki dviejų. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gauti duomenys apie 2005 – 2007 m. laikotarpiu vykusį atsakovui priklausančių automobilių judėjimą per Lietuvos – Lenkijos sieną bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina atsakovo gautas papildomas pajamas iš minėtos veiklos. Vežant keleivius iš Kauno į Vokietiją atsakovo pajamos per mėnesį siekė vidutiniškai apie 3600 eurų (9 vietos x 85 eurai x 4 kartai per mėnesį = 3600 eurų).

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad galėtų mokėti išlaikymą po 250 Lt kiekvienam vaikui ir priešieškiniu ir prašė patvirtinti VTAS aptartą ir šios institucijos išvadoje pateiktą bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Nurodė, kad norėtų bendrauti su dukromis, tačiau mano, kad vaikai yra nuteikinėjami prieš jį, formuojama neteisinga jų nuomonė. Ypač bendravimas pablogėjo po ieškinio pateikimo teismui. Ieškovė nepraneša, kada vaikai grįžta į Lietuvą, neužtikrina galimybės jam bendrauti su dukromis.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-09-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino. Pakeitė ir padidino Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš atsakovo A. J. priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms K. J. ir E. J. vietoj iš atsakovo priteisto po 125 Lt iki jų pilnametystės, iš atsakovo A. J. priteisė išlaikymą nepilnametėms dukroms K. J. ir E. J. po 300 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. K. J. ir E. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę K. P.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Patvirtino Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalių aptartą ir 2011-08-01 išvadoje Nr. R3(17.33)-6125 pateiktą šalių bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Priteisė iš atsakovo A. J. 1505,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. P. bei 148,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės K. P. 2143 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. J. ir 45,29 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas neginčija padidėjusių dukterų poreikių ir joms reikalingų lėšų sumų. Tačiau nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi išlaikyti penkis asmenis: dvi šalių dukras, savo du sūnus ir šeimoje augančią sutuoktinės dukrą, į jo bei jo šeimos turtinę padėtį, jo gaunamą darbo užmokestį, akivaizdu, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, jo išlaikytinių skaičių, jų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukros yra vyresnės nei kiti atsakovo išlaikytiniai, todėl jų poreikiai didesni, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, kad atsakovas gali mokėti dukroms E. ir K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors priteistinas išlaikymo dydis (300 Lt x 2) sudaro beveik visą gaunamą atsakovo darbo užmokestį, tačiau teismas, sutikdamas su ieškovės nuomone šiuo klausimu, mano, kad atsakovas pagal savo amžių ir profesines galimybes turi siekti ir gali gauti geriau apmokamą darbą, gauti didesnes pajamas, norint kaip įmanoma labiau patenkinti dukrų ir kitų vaikų poreikius. Teismas sutiko su atsakovo pateiktais argumentais, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, nes joks įsiskolinimas nesusidarė, atsakovas mokėjo šalių susitarimu patvirtiną išlaikymo dydį, bei argumentais, kad prievolė atsiranda tik nuo teismo sprendimo, kuriuo pakeičiama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įsiteisėjimo dienos, o tai reiškia, kad skolinė prievolė šiuo atveju atsiranda tik tada, kai nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama arba pakeičiama santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai po 9900 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą mokėti ieškovei pusę sumos už dukrų vykimus į vasaros stovyklas, ekskursijas bei mokymosi kursų lankymą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, kaip nepagrįstą, neapibrėžtą ir dubliuojantį pirmąjį reikalavimą dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos dukroms reikalingų lėšų suvestinės matyti, kad joje jau yra numatytos išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui bei kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Šalies argumentai

Ieškovė K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovas neįrodė objektyviai sunkesnės nei ieškovės turtinės padėties. Priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nesuteikia pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant dukroms materialinį išlaikymą. Teismas taip pat nesivadovavo teismų praktikoje taikomu orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto, automobilių bei išlaikytinių skaičiaus naujoje šeimoje, tokiu būdu nevisapusiškai nustatydamas atsakovo turtinę padėtį. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės atstovės į bylą pateiktus duomenis, kad atsakovas gauna ar gaudavo neoficialias pajamas iš keleivių vežimo į Vokietiją. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovas siekia nuslėpti informaciją apie turimą turtą. Ieškovės atstovei pateikus užklausą VĮ „Regitra“, 2010-08-02 duomenimis, atsakovo vardu buvo įregistruotos net aštuonios transporto priemonės. Tuo tarpu bylą iškėlus teisme, atsakovo atstovas pateikė VĮ „Regitra“ pažymą apie 2010-09-24 atsakovo vardu įregistruotus jau tik keturis automobilius, tarp jų išregistruotas ir „MERCEDES BENZ, 211“ markės mikroautobusas, kuriuo atsakovas, kaip patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas, vežiodavo keleivius į Vokietiją. Atsakovas teigė, kad transporto priemonės buvo parduotos, tik laiku neišregistruotos, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas siekė pateikti duomenis, parodančius dirbtinai sumažintą jo turtą bei prastesnę nei reali turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Nėra pateikta duomenų, kad dėl patirtos kojos traumos atsakovas būtų tapęs nedarbingas, taip pat nėra duomenų, kad gaudamas iš darbo užmokesčio, kaip pats teigia, labai mažas pajamas, būtų dėjęs pastangas pagal savo amžių, sveikatą ir profesines galimybes rasti kitą, geriau apmokamą darbą. Atsakovas turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį realizavęs galėtų užtikrinti dukterų poreikius. Šiuo metu atsakovo vaikams iš naujos santuokos – E. ir D. – yra atitinkamai 6-eri ir 2-ji metai, t. y. jie yra žymiai jaunesnio amžiaus nei atsakovo dukros. Tuo tarpu ieškovė viena rūpinasi mergaičių būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, be dukterų E. ir K., ieškovė išlaiko dar vieną naujagimę dukrą. Teismas tinkamai neįvertino ieškovės šeimos sudėties, jos turtinės padėties bei gaunamų pajamų. Spręsdamas klausimą dėl proporcijos tarp ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei kartu su dukromis išvykus gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, jos turtinė padėtis pagerėjo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įpareigoti atsakovą mokėti pusę sumos už dukrų stovyklas, ekskursijas bei mokymosi kursus bei netinkamai sprendė klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių byloje objektyviai yra pagrindas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos priteisti padidinto išlaikymo dalį nuo atsakovo faktiškai teikto išlaikymo dydžio iki būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinos minimalios aprūpinimui suteikti būtinos sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Po naujos santuokos sudarymo, atsakovo šeimoje gimė du sūnūs ir šeimoje gyvena sutuoktinės vaikas iš kitos santuokos, t. y. yra 5 asmenų šeima. Sutuoktinė yra nedarbinga, gauna netekto darbingumo pensiją. Išrašai iš vaikų medicininių dokumentų patvirtina, kad jie yra nuolat sergantys vaikai, dėl to reikalinga lėšų pastoviam gydymui. Dėl sveikatos būklės bei didelės bedarbystės ir sunkios ekonominės padėties Lietuvoje ypač yra ribotos atsakovo darbo galimybės. Šiuo metu dirba A. V. įmonėje ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą – 800 Lt. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovo šeima gauna maistą, skirtą labiausiai nepasiturintiems žmonėms, už sūnų E. J. gauna socialinę paramą – 52 Lt. Gaunamos lėšos pagal galimybes skiriamos visiems vaikams. Dėl to pagal galimybes teikia ne vien tik priteistą piniginį išlaikymą. Ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovas neįrodė sunkesnės nei ieškovė turtinės padėties, yra niekiniai, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Ieškovė yra materialiai pajėgesnė teikti didesnę dalį išlaikymo dukroms. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas siekia nuslėpti informaciją apie turimą turtą. Taip pat įstatymai nereglamentuoja pareigos, kad sudarius kitą santuoką neprivalu išlaikyti sutuoktinės ir jos iš kitos santuokos turimo vaiko, nors jis ir įstatymų nustatyta tvarka nėra įvaikintas. Be to, pažymi, kad nuo 2011-10-21 atsakovo sutuoktinė E. J. neturi darbo ir nuo 2011-10-27 yra registruota darbo biržoje ir tai šiuo metu tik dar labiau apsunkino atsakovo šeimos materialinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Kadangi ieškovė ginčija tik Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės K. P. (tuo metu J.) ir atsakovo A. J. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad A. J. dukrų K. ir E. J. išlaikymui mokės po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (t. 1, b. l. 20–21). Ieškovė, remdamasi padidėjusiais dukrų poreikiais, prašo padidinti šį išlaikymą ir iš atsakovo priteisti K. po 1166,46 Lt, o E. po 1104,36 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalių dukros K. ir E. mokosi koledže ir mokykloje Anglijoje (t. 1, b. l. 134, 136). Ieškovė pateikė į bylą išlaidų dukrų poreikiams tenkinti detalią suvestinę bei, jos teigimu, išlaidas dukrų poreikiams tenkinti pagrindžiančius čekius (t. 1, b. l. 162–195). Ieškovė K. P. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 23–24). Ieškovė nurodė, kad iki gimdymo gaudavo 180 svarų per savaitę, byloje pateiktos būsto išlaikymo sąskaitos, pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas ir pajamas motinystės atostogų laikotarpiu, pateikta suvestinė, kiek šeimai kainuoja būsto išlaikymas (t. 1, b. l. 137–161). Atsakovas kartu su sutuoktine E. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 47,27 kv. m ploto butą, įgytą 2004 m. dovanojimo sutarties pagrindu. Turi negyvenamąją patalpą – sandėlį ir 2005 m. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą sodo žemės sklypą (t. 1, b. l. 25–30). VĮ „Regitra“ 2010-08-02 pažymoje nurodyta, kad atsakovo vardu įregistruotos 8 transporto priemonės (t. 1, b. l. 32–34). 2010-09-24 pažymoje nurodyta, kad atsakovo vardu įregistruotos 4 transporto priemonės (t. 1, b. l. 52–53). Atsakovas nurodė, kad dirba V. V. įmonėje ir pradėjo gauti minimalią algą – 800 Lt.Atsakovo sutuoktinė E. J. nuo 2011-10-27 yra bedarbė (t. 3, b. l. 66). Atsakovo šeimoje auga sutuoktinės nepilnametė dukra D. M., taip pat jų bendri sūnūs: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), lankantis darželį (t. 1, b. l. 58, 69, 70, 72). Atsakovas pateikė dokumentus apie dažnus vaikų susirgimus (t. 1, b. l. 63–67, 69–93).

Ieškovė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir nepriteistu įsiskolinimu bei išlaidų vaikų būreliams. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti išlaikymo dydį, jeigu pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui. Tai gali būti tiek žymiai padidėję vaiko poreikiai, tiek tėvų pagerėjusi finansinė padėtis ir pan. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3. straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro 4852,08 Lt per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje ieškovė neturi. Atsakovo darbo užmokestis yra 800 Lt per mėnesį, jis turi 4 automobilius, atsakovas kartu su sutuoktine E. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 47,27 kv. m ploto butą, turi negyvenamąją patalpą – sandėlį ir sodo žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad būtinosios išlaidos dukrai K. išlaikyti per mėnesį vidutiniškai sudaro 2332,91 Lt, o dukrai E. – 2208,71 Lt.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad augina savo du sūnus ir žmonos dukrą. Taip pat nurodo, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, kadangi jo šeimos sunki materialinė padėtis. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Kaip minėta, vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, kadangi jis yra darbingo amžiaus, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu gauna mažas pajamas. Pažymėtina, kad teismui pateikti duomenys apie atsakovo mokamas draudimo įmokas patvirtina ne didesnes gaunamas pajamas, bet papildomas išlaidas. Taigi byloje nėra duomenų, kad jo pajamos šiuo metu būtų didesnės, kaip nurodo ieškovė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nustatyti po 400 Lt kiekvienam vaikui ir tai atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką, nuo kurios nukrypti nėra pagrindo. Tai, kad ieškovė gyvena su vaikais ne Lietuvoje, bei tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi daugiau išlaikomų vaikų, neduoda pagrindo mažinti ar didinti priteistiną išlaikymą, kadangi tuos vaikus taip pat privalo išlaikyti abu jų tėvai (CK 3.192 str. 2 d.). Didesnis išlaikymo dydis nepriteistinas atsižvelgiant į atsakovo išlaikytinių skaičių bei jo turtinę padėtį, esančią šiuo metu (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu priteistas išlaikymas dukroms po 125 Lt kas mėnesį. Ieškovė šioje civilinėje byloje prašo padidinti išlaikymą dukterims, t. y. šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir jei atsakovas yra skolingas ieškovei pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-11-03 sprendimą, ji turi kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo.

Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovo pusę sumos už dukrų vykimus į vasaros stovyklas, ekskursijas bei mokymosi kursų lankymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad iš ieškovės pateiktos dukroms reikalingų lėšų suvestinės matyti, kad joje numatytos išlaidos poilsiui bei laisvalaikiui bei kultūriniam ir kitokiam ugdymui, t. y. šios išlaidos įtrauktos į priteistą padidintą išlaikymą dukterims ir atskirai jų priteisti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji sutiko su atsakovo priešieškiniu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas bei keisti jas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir išnagrinėjus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos, kadangi nežymiai padidintas priteistas išlaikymo dydis, išskyrus žyminio mokesčio priteisimą iš atsakovo valstybei (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 178 str., 185 str.). Todėl keistina iš atsakovo priteista 126 Lt žyminio mokesčio suma valstybei ir ji padidintina iki 198 Lt bei sudėjus su teismo priteista 22,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma, iš viso iš atsakovo priteistina 220,30 Lt į valstybės biudžetą.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis, kurioje priteistas išlaikymo dydis, keistina ir iš atsakovo priteista išlaikymo dukterims po 300 Lt suma didintina iki 400 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš atsakovo A. J. priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), vietoj iš atsakovo priteisto po 125 Lt iki jų pilnametystės, iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padidinti priteistą iš atsakovo A. J. 148,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą iki 220,30 Lt išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasVirginija Nijolė Griškevičienė