Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2009-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-322-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
2A-322-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
V. L.
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“
Advokatai
Laima Svidrienė
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-322-544/2009

teisėjas Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 30.9.2; 75.8; 75.6.2; 114.4; 114.11; 121.18; 125.1;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovei advokatei Laimai Svidrienei, atsakovui V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-589/2009 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L., kreditorius – UAB „Snoro lizingas“, dėl santuokos nutraukimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo 1987-09-12 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje šalių įgytą turtą: jai priteisti svetainės („Tekos“ gamybos) baldus: didelę sofą, mažesnę sofą, fotelį ir du pufus 3400 Lt vertės, Zepter puodų rinkinį 2000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Gorenje“ 700 Lt vertės, sofą-lovą – 700 Lt vertės, automobilį Mitsubishi Sigma, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės. Prievolę „Snoro lizingas“ pagal 2007-05-29 išperkamosios nuomos vartojimo kredito sutartį Nr. PFK7052901P pripažinti bendra solidarine prievole. Prievolę UAB „Snoro lizingui“ dėl atsakovo sudarytos pirkimo išsimokėtinai kortelės Maestro/Maxima sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) 80 500 Lt vertės bei vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), 47 100 Lt vertės. Nurodė, kad, nors minėti butai yra įgyti santuokos su atsakovu metu, tačiau trijų kambarių butą įgijo iš savo asmeninių lėšų 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi. Vieno kambario butas yra tik įformintas jos vardu, tačiau faktiškai yra jos motinos O. B. asmeninė nuosavybė, kurioje ji nuolat gyvena, įgyta pardavus kooperatinį butą. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis daug metų girtauja ir smurtauja ieškovės atžvilgiu. Paskutinį kartą ją sumušė 2008-05-24, dėl šio sumušimo ji gulėjo ligoninėje, o atsakovas 2009-01-22 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu dėl to buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-03-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko „L.“ pavardę, priteisė iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pripažino jai asmeninės nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), vieno kambario butą esantį (duomenys neskelbtini), padalino santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, taip pat priteisė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, jos ilgą laiką bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena, todėl šeimos išsaugoti galimybių nebėra. Teismas konstatavo, kad nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis privalo įrodyti jo kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 str. 3 d. numatyti atvejai, kai kaltė dėl šeimos iširimo preziumuojama, tame tarpe - santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jei jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Atsakovas V. L. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl ieškovės D. L. sumušimo. Teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės turi prejudicinę galią civilinėje byloje ir jų įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 3 p.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei aplinkybių, kurie įrodytų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas, vadovaudamasis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., kuriame nustatyta, kad asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, asmenine D. L. asmenine nuosavybe pripažino vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad šis butas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau vėliau, bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad minėtas butas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas pripažino kad šis butas buvo įgytas už pinigus, kurie buvo gauti pardavus ieškovės motinai O. B. priklausiusį butą. Teismas, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais bei tuo, kad atsakovas, nors buvo sudaryta galimybė, nepateikė įrodymų apie tai, kad jis prisidėjo prie minėto dviejų kambarių buvo įgijimo, nustatė, kad ir trijų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), 1998-07-14 yra įgytas už ieškovės asmenines lėšas, gautas pardavus jos paveldėtą gyvenamojo namo dalį, todėl taip pat yra jos asmeninė nuosavybė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad jų santuokoje pagal 1999-07-01 pirkimo-pardavimo sutartį įgytas butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė, šioje dalyje priimti sprendimą ir šį butą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe bei padalinti jį tarp šalių lygiomis dalimis po ½ dalį. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad minėtoje dalyje teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno vardu (LR CK 3.88 str. 1 d.). Minėtas butas buvo įgytas šalių santuokos metu. Teigia, jog byloje nebuvo įrodyta, kad butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teismas netinkamai taikė LR CK 3.89 str. 7 d., kuri numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe gali būti pripažintas turtas, kuris įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pvz. tai nurodyta sutartyje). Šiuo atveju sutartyje nėra išreikšta valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Liudytojų D. L., O. B. bei D. L. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Sūnus buto pirkimo metu buvo mažametis ir negalėjo žinoti to, už kurio iš tėvų pinigus perkamas butas. Tvirtina, kad buto įgijo metu su atsakove vedė bendrą šeimos ūkį, rūpinosi vaiko gerove, galvojo apie bendrą ateitį kartu, o ne apie skyrybas. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Be to, CK 3.88 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, jog ginčo butas už 44 000 Lt įgytas iš jos asmeninių 70 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - po tėvo B. S.-E. mirties pagal 1989-09-21 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtas ir 1998-07-14 parduotas 3/5 dalis gyvenamo namo su priklausiniais tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas visada pripažino, kad tai yra jos asmeninis butas ir kad jis įgytas už pinigus, gautus jai pardavus paveldėtą namą. Todėl byloje esančių įrodymų visuma įrodė aplinkybes, numatytas LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., t. y. kad įgijo butą už lėšas, gautas realizavus ieškovės asmenine nuosavybės teise esantį turtą, kad buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti butą asmeninėn nuosavybėn. Be to, turėjo ir daugiau asmeninių lėšų, nes teta P. S. jai 1997-07-16 sutartimi padovanojo 45/100 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kurias 2000-11-30 už 12 000 Lt, kuriuos, kaip ir po buto pirkimo likusius pinigus, panaudojo buto (duomenys neskelbtini) įrengimui, remontui, baldams, namų apyvokos reikmenims įgyti. Liudytojų parodymų kritiškai vertinti nėra pagrindo, nes D. L. - ne giminė, sūnus - suaugęs, sąžiningas žmogus ir liudijo objektyviai. Šių liudytojų parodymai atitinka likusių liudytojų parodymams, rašytiniams duomenims, o ir šalių paaiškinimams, išskyrus kai kuriuos atsakovo teiginius. Ieškovė nurodo, jog LR CK 3.88 str. 1 d. 2 p. nuostata, kad pajamos ir vaisiai, gauti iš asmenine nuosavybe esančio turto, yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įsigaliojo nuo 2001-07-01.

Atsakovo V. L. apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) str.). Apeliaciniu skundu neskundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.), dėl santuokinės pavardės palikimo, vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, kilnojamojo turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei. Todėl dėl šios sprendimo dalies nepasisakoma.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės vardu 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas butas (duomenys neskelbtini) turėjo būti pripažintas abiejų šalių bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes yra įgytas santuokos metu bei pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo išreikšta sutuoktinės valia įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės D. L. asmenine nuosavybe pripažino trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra įgytas ieškovės D. L. vardu pagal 1999-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 21-22). Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 str. 1 d. numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. SŠK 31 str. 3 d. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančius abiem sutuoktiniam, nors įformintas vieno iš jų vardu. Tačiau šios prezumpcijos tiek pagal tuo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali būti paneigta tam tikrais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.). SŠK 22 str. 1 d. numatė ir tai, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Ieškovė D. L. 3/5 dalis gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui paveldėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą 1989-09-21 (b. l. 17). To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę. Nors atsakovas nurodė, kad dėl atsakovės santuokos metu paveldėto namo dalies remonto buvo supirkęs statybinių medžiagų, taip pat atlikęs remonto darbų, tačiau jokių objektyvių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad santuokos metu įdėjo lėšų, kurios žymiai padidino ieškovės paveldėtos namo dalies vertę, teismas pagrįstai pripažino, kad paveldėta namo dalis buvo ir liko asmeninė ieškovės nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, o ir pats apeliantas neginčija, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už 44 000 Lt, kurie buvo sumokėti iš tų 70 000 Lt, kuriuos ieškovė gavo pagal 1998-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį pardavusi minėtą asmeninės nuosavybės teise jai priklausančią namo dalį (b. l. 17-19). Apeliantas teigia, kad ieškovė minėto buto pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai neišreiškė, kad butą įgyja asmeninėn savo nuosavybėn (b. l. 19). Todėl teigia, kad pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 3 d. santuokos metu įgytas butas turi būti laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tačiau iš kitos pusės, sutartyje nenurodyta, kad butas įgyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. CK 3.89 str. 1 d. 7 p., numatantis, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio turtas įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninė nuosavybėn, įsigaliojo tik nuo 2001-07-01 ir ginčo buto pirkimo-pardavimo metu negaliojo. Pagal tuo metu galiojusio SŠK normas bei nekilnojamojo turto registravimą atitinkamose įstaigose reglamentuojančias teisės normas nebuvo privalomo reikalavimo viešame registre nurodyti ar turtas įgyjamas asmeninėn, ar bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių, paveldėjimo teisės liudijimo, nekilnojamojo turto registro duomenų, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų visumos seka, kad ginčo butas buvo įgytas iš lėšų, kurias ieškovė gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią namo dalį ir kad buto (duomenys neskelbtini) pirkėja pagal sutartį buvo tik D. L. (b. l. 19). Atsakovas neginčija, kad nuo sutarties sudarymo žinojo, jog buto (duomenys neskelbtini) pirkėja nurodyta tik viena ieškovė ir kad butas įregistruotas tik kaip ieškovės nuosavybė, tačiau iki šiol tuo aspektu jokių ginčų nekėlė. Tik nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.88 str. 3 d. buvo nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai ir kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė tik jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, ieškovė turėjo ir kitokio asmeninio jai padovanoto turto, kurį pardavusi gavo taip pat ženklias pinigų sumas (b. l. 30-31). Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo gautos pajamas ar turėtas turtas būtų buvęs tokios vertės, kuri būtų leidusi atsakovui prisidėti įgyjant ginčo butą nurodytu laiku. Tai, kad atsakovui ieškovė leido gyventi bute ir juo naudotis poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes turtas vis tiek išliko turto leidusios naudotis ieškovės asmeninė nuosavybė (CK3.89 str. 3 d.). CK 3.88 str. 1 d. 2 p. nuostatos šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes iš ieškovei asmenine nuosavybe priklausiusios namo dalies pagal bylos duomenis nebuvo gauta jokių vaisių ar pajamų, kurie galėtų priklausyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl daroma išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovei priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (b. l. 215, CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė