- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- e2-255-650/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06123-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- P. J., I. Š., V. A., A. J., V. Č., L. S., G. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, dalyvaujant pareiškėjai J. S., suinteresuotam asmeniui P. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., P. J., V. A., A. J., A. J., V. Č., L. S., G. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė tetos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2001m., palikimą; taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo dėdės S. J., mirusio 2010m., palikimą. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos seneliai I. J. su sutuoktine J. susilaukė septynių vaikų: J. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 1994m., Vladislovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2001m., A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2002m., I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2002m., S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010m., J. J. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2001m., P. J., miręs jaunystėje. V. A. J. yra pareiškėjos tėvas, J. A. yra pareiškėjos teta, S. J., yra pareiškėjos dėdė, pastariesiems pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė. Pareiškėjos dėdei (krikšto tėvui) J. J., I. J. paliko visą savo turimą nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius G. kaime, (duomenys neskelbtini). J. J. vaikų neturėjo, ir mirus jo tėvui pastatuose gyveno ir tvarkėsi vienas, tačiau vėliau, jam nebegalint rūpintis nekilnojamuoju turtu, pas jį atsikraustė gyventi pareiškėjos tėvas Vladislovas A. J.. J. J. mirė 1994m., nepalikęs testamento, todėl palikimas atsirado jo mirusiojo brolio P. J. sūnui P. J. bei broliams V. A. J., A. J., I. J., S. J. ir seseriai J. A.. Pareiškėjos tėvas priėmė savo mirusiojo brolio J. J. palikimą; taip pat jo kaip brolio naudai palikimo dalies atsisakė A. ir I. J., todėl V. A. J. paveldėjo 3/5 dalis broliui J. J. priklausiusio turto. Palikimą taip pat priėmė S. J., kuris paveldėjo 1/5 dalį broliui J. J. priklausiusio nekilnojamojo turto, ir J. A., kuri taip pat paveldėjo 1/5 dalį broliui J. J. priklausiusio nekilnojamojo turto. Paveldėtu nekilnojamuoju turtu rūpinosi išimtinai pareiškėjos tėvas V. A. J., Pareiškėjos tėvas rūpinosi visu J. J. paliktu nekilnojamuoju turtu -tvarkė namą, ūkinius pastatus, juos remontavo tiek viduje, tiek išorėje, Kiti bendrasavininkiai J. A. ir S. J. po brolio J. mirties name nesilankė, pastatų neprižiūrėjo ir su pareiškėjos tėvu bei motina nederino remonto klausimų bei neskyrė pastatų priežiūrai pinigų. Pareiškėjos tėvas V. A. J. mirė 2001m., pareiškėja priėmė jo palikimą pagal testamentą ir paveldėjo 3/5 dalis visų nurodytų pastatų. J. A., mirė 2001m., ir pareiškėjos teigimu, ji priėmė tetos J. A. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą- 1/5 dalį pastatų, esančių G. kaime, (duomenys neskelbtini). Daugiau J. A. palikimo niekas nepriėmė. D. S. J. mirė 2010m., ir pareiškėja teigia priėmusi S. J. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1/5 dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Daugiau S. J. palikimo niekas nepriėmė. Visas nekilnojamasis turtas, kuris pareiškėjai liko po J. A. ir S. J. mirties, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre mirusių pareiškėjos tetos ir dėdės vardu. Pareiškėja gali šiuo paliktu nekilnojamuoju turtu naudotis, jį valdyti, tačiau negali šiuo nekilnojamuoju turtu pilnai disponuoti. J. A. ir S. J. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu pareiškėja naudojasi kaip savo nuosavu, jį valdo, prižiūri. Juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti, kad pareiškėja gautų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris yra teisinis pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldimą nekilnojamąjį turtą - tetai J. A. priklausiusius 1/5 dalį gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėdei S. J. priklausiusius 1/5 dalį gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1-6 b.l.).
Teismo posėdyje pareiškėja J. S. palaikė savo reikalavimus ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nurodydama aplinkybes, kad teismas turėtų tenkinti jos pareiškimą, net ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus kitiems giminaičiams, paveldėjusiems ar turintiems teisę paveldėti tetos J. A. ir S. J. turto dalį, nes būtent ji viena iš esmės po savo tėvo mirties rūpinosi tą sodyba, o kiti bendrasavininkiai neprisidėjo prie turto priežiūros.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. J. teismo posėdyje palaikė pareiškėjos reikalavimą ir prašė jį tenkinti, nurodydamas aplinkybes, kad jo tėvas su pareiškėjos tėvu buvo broliai, tačiau jis atsisakė paveldėti mirusio J. J. turto (senelių turėtos sodybos G. kaime) dalį ir jokių turtinių pretenzijų dėl tol, kad pareiškėja viena daug metų iš esmės rūpinasi ta sodyba, neturi.
Suinteresuoti asmenys I. Š., V. A., A. J., A. J., V. Č., L. S., G. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, su pareiškėjos reikalavimu visiškai sutinkanti (105 b.l.).
Suinteresuoti asmenys A. J., A. J., V. Č., L. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimu (124 b.l.).
Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, nes savo motinos J. A. palikimą priėmė jos vaikai: V. A. ir jo brolis K.. Suinteresuotas asmuo 2003-08-19 savo paveldėjimo teises likusias po motinos J. A. mirties perleido savo broliui K. A., pastarasis 2004-12-22 parašė testamentą, pagal kurį visą jam priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą lygiomis dalimis po savo mirties paliko jam (V. A.) ir G. U.. Broliui K. mirus, jo palikimas paveldėtas pagal testamentą. Tokiu būdu K. A. turtinių teisų perėmėjai, turi teisę reikalauti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusią palikimo dalį, tai yra palikimo dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja (126-127 b.l.)
Suinteresuotas asmuo G. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė su juo nesutinkanti, ir nurodė motyvus analogiškus V. A. atsiliepimui (163-164 b.l.)
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas tinkamai, atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (91-92 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškėjos paaiškinimų, byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta,, kad pareiškėjos seneliai - I. J. su sutuoktine J. susilaukė septynių vaikų: J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 1994m. (13-14 b.l.), Vladislovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2001m.(11-12 b.l.), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2002m. (15-16 b.l.), I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2002m. (17-18 b.l.), S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2010m. (19-20 b.l.), J. A. (iki santuokos –J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirusi 2001m. (21-24 b.l.), P. J., mirusio jaunystėje ( rašytinių duomenų apie šio asmens mirtį nėra). Nustatyta, kad V. A. J. yra pareiškėjos J. S. tėvas (8-10 b.l.). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens P. J. paaiškinimais nustatyta, kad I. J. po savo mirties savo sūnui J. J. paliko visą turimą nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi J. J. vaikų neturėjo, po jo mirties 1994m. pagal įstatymą visą turtą įgijo teisę paveldėti jo broliai ir sesuo. Pareiškėjos tėvas V. A. J. paveldėjo 3/5 dalis broliui J. J. priklausiusio turto, po likusią 1/5 dalį J. J. turto paveldėjo mirusiojo sesuo J. A. ir brolis S. J. (27-28 b.l.). Po V. A. J. mirties 2001-01-09, jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja J. S. ir tapo turto bendrasavininke kartu su dėde S. J. ir teta J. A. (30, 31-33 b.l.). Byloje surinktais papildomais duomenimis nustatyta, kad 2001-07-15 mirus J. A. jos turtą paveldėjo vaikai: V. A. ir K. A. (Kelmės rajono pirmojo notaro biuro byla Nr. 132/69-2003. V. A. 2003-08-19 savo paveldėjimo teises likusias po motinos J. A. mirties perleido savo broliui K. A. (Paveldėjimo bylos 18 b.l.). K. A. 2004-12-22 testamentu visą jam priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą lygiomis dalimis po savo mirties paliko V. A. ir G. U., a.k(duomenys neskelbtini) (129 b.l.). K. A. mirus (25 b.l.) jo palikimą priėmė suinteresuoti asmenys V. A. ir G. U. (107 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 1 d. teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str. nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės, o būtent: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Iš to seka, kad pareiškėja J. S. J. A. ir S. J. palikimų atžvilgiu laikytina penktosios eilės įpėdine, nes ji yra J. A. ir S. J. brolio Vladislovo A. J. dukra. CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji po tetos J. A. ir dėdės S. J. mirties priėmė jų palikimus. Teikdama pareiškimą pareiškėja nurodė, kad J. A. ir S. J. palikimo kiti asmenys nepriėmė, pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nurodė neturinti tikslių duomenų apie J. A. ir S. J. įpėdinius (sutuoktinius ir vaikus). Analogiškas pareiškėjai aplinkybes dėl kitų giminaičių nebuvimo bei įpėdinių nežinojimo nurodė ir byloje apklausta liudytoja E. P.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu gauti rašytiniai duomenys bei suinteresuotų asmenų V. A. ir G. U. pateikti atsiliepimai pagrindžia aplinkybes, kad J. A., mirusios 2001-07-15, turtą paveldėti turėjo teisę pirmos eilės įpėdiniai - vaikai V. A. ir K. A. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). V. A. dovanojus šias paveldėjimo teises savo broliui, visą J. A. turtą paveldėjo K. A. ( paveldėjimo bylos 18-20 lapai), o K. A. mirus 2005-02-3-16 jo palikimą pagal testamentą priėmė V. A. ir G. U. (107-108; 129 b.l.). Tai įrodo, kad J. A. palikimas buvo paveldėtas nustatyta tvarka pirmos eilės įstatyminių įpėdinių pagal CK 5.50 str. 2 d. nuostatas.
Taip pat byloje rašytiniai duomenys (100-104; 106 b.l.) pagrindžia aplinkybes, kad pareiškėjos dėdė S. J., miręs 2010-09-23, gyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine A. J.; šioje santuokoje susilaukė vaikų - A. J., V. Č., L. S.. Nors nėra Testamentų registre oficialių duomenų apie mirusiojo palikimo priėmimą, kreipiantis pareiškimu į notarą, visgi šie asmenys yra S. J. įpėdiniai pagal įstatymą ir turėję teisę priimti palikimą faktiniu valdymu, t.y. pasirinkti kitą palikimo priėmimo būdą, nesikreipiant į notarą su pareiškimu (CK 5.11 str. 1 p., 5.13 str., 5.50 -5.51 str.). Teismo nuomone, vertinant iš vidutiniškai rūpestingo, apdairaus žmogaus elgesio standartų, įprastoje paveldėjimo situacijoje nelogiška ir neprotinga būtų buvę A. J., kaip kartu gyvenusiai sutuoktinei, bei jos vaikams (pirmos eilės įpėdiniams A. J., V. Č., L. S.) atsisakyti savo paveldėjimo teisių į atsiradusį S. J. palikimą po jo mirties. Ta aplinkybė, kad šie suinteresuoti asmenys nors ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo, tačiau nepateikė byloje ir jokių argumentų apie S. J. palikimo nepriėmimą faktiniu valdymu ar atsisakymą priimti atsiradusį palikimą, teismo nuomone, rodo tik šių suinteresuotų asmenų teisinį neišprusimą bei procesinį pasyvumą byloje, neįvertinant visų galimų neigiamų teisinių pasekmių dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai, nes tada iškilus reikalingumui būtų užkirstas kelias šiems įpėdinimas teismine tvarka nusistatyti tokį pat juridinę reikšmę turintį faktą dėl S. J. palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 str. 1 p. nuostatas, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, atitinkamai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo pagrindu dėl mirusio dėdės S. J. palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti 1/ 5 dalį pastatų, esančių(duomenys neskelbtini) atsirastų teisė paveldėti ir visą kitą dėdės paliktą turtą – kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigines lėšas, turtines teises ir kt. (CK 5.1 straipsnis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į kilusį ginčą tarp pareiškėjos ir J. A. turto paveldėtojų, remdamasis įstatyminėmis paveldėjimo nuostatomis, bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė savo teisės paveldėti mirusių giminaičių palikimus. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek mirusioji J. A., tiek mirusysis S. J. turi pirmosios eilės įpėdinių pagal įstatymą ir nėra duomenų, kad pirmesnės eilės įpėdiniai būtų atsisakę palikimo arba iš jų būtų buvusi atimta paveldėjimo teisė. Iš šių faktinių aplinkybių seka išvada, kad pareiškėja J. S., būdama penktos eilės įstatymine įpėdine, nėra įgijusi teisės paveldėti mirusios tetos J. A. ir mirusio dėdės S. J. turto, t.y. prašomi nustatyti faktai pareiškėjai nesukurtų tam tikrų teisių padarinių, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmestini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.