- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-73-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo K. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties, kuria atmestas K. B. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-11-23 K. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 186 straipsnį dėl galbūt A. P. ir M. M. padarytos nusikalstamos veikos bei apriboti A. D. veiksmus, pripažįstant ją neveiksnia.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Simono Genio 2009-11-26 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. B. pareiškimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
2009-12-02 K. B. pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-26 nutarimo.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutartimi atmestas K. B. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Simono Genio 2009-11-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. B. pareiškimą panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu K. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnį dėl A. P. ir M. M. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, apgaule įgijus A. D. turtą, bei laikinai apriboti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas įtaria, kad A. P. ir M. M. , pasinaudodami jo močiutės A. D. bejėgiška būkle, paėmė jai priklausančius pinigus, buvusius Ūkio bei SNORO bankuose. Pareiškėjas K. B. skunde nurodo, kad jo močiutę A. D. 2009-03-05 ištiko smegenų aneurizma, jai plyšo smegenų kraujagyslė. Jai buvo atlikta galvos operacija, tačiau po operacijos mąstymas sutriko, ji pradėjo kliedėti, nes buvo pažeistos smegenys. Tai patvirtina medicininiai duomenys, be to, šias aplinkybes gali patvirtinti A. D. operavęs gydytojas ir kiti gydymo įstaigos darbuotojai bei kartu ligoninėje gulėję pacientai ir juos lankę žmonės. Vėliau A. D. buvo gydoma Jūrininkų ligoninėje, po to – Slaugos ligoninėje. Pablogėjus sveikatos būklei A. D. 2009-05-22 vėl buvo paguldyta į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikta vandens iš smegenų pašalinimo operacija. Vėliau ji buvo paguldyta į Slaugos ligoninę. 2009-09-02 A. D. buvo išleista namo. Prieš ją parvežant iš Slaugos ligoninės namo, pareiškėjo K. B. nuomone, A. D. buvo nuvežta į Ūkio bei SNORO bankus, kur pasinaudojant jos bejėgiška būkle buvo paimti pinigai. K. B. teigimu, tai padarė jo močiutės mirusio brolio sūnus A. P. ir sena močiutės draugė garbaus amžiaus moteris M. M. . Pareiškėjas nurodo, kad jis iš kalbų girdėjo, jog A. D. sąskaitoje Ūkio banke buvo 30 000 Lt (šią sumą A. D. jam buvo palikusi testamentu prieš operaciją), o 2009 m. lapkričio 16 d. sužinojo, kad SNORO banke esančioje A. D. sąskaitoje galėjo būti 18 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, šie asmenys galėjo paimti didžiąją dalį arba visus pinigus. Apie įvykdytą tokią galbūt aferą jis sužinojo 2009 m. lapkričio 16 d. iš savo močiutės A. D. antrojo vyro, kuris yra miręs, sūnaus R. D. , kuris atsinešė neva pačios jo močiutės A. D. , taip pat R. D. ir jo sugyventinės Vidos, A. P. ir M. M. pasirašytą lapą, kurį neva jo močiutė 2009 m. kovo 5 d. parašė ar padiktavo prieš operaciją, kad butą ji palieka R. D. ir jam (K. B. ), 30 000 Lt, esančius Ūkio banke, – jam (K. B. ), 18 000 Lt, esančius SNORO banke, – R. D. . Pareiškėjas pažymi, kad minėtame rašte A. D. parašas gana stipriai skiriasi nuo pastarosios parašo jo (K. B. ) tėvo mirties liudijime. K. B. nurodo, kad sužinojęs apie galbūt padarytą aferą, jis iš karto paskambino M. M. ir susitiko su ja. Pokalbio metu M. M. neneigė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. buvo Ūkio banke ir nurodė, kad neva tą dieną jo močiutei A. D. „įvyko prašviesėjimas“, ir ji pati neva savo noru paėmė iš savo sąskaitos pinigus ir davė A. P. ir jai (M. M. ). M. M. teigė, kad ji nuolatos lankė A. D. po 2009 m. kovo 5 d. jai atliktos pirmosios operacijos ir A. D. jai atsilygino už priežiūrą. Nors jis klausė M. M. , kiek jai buvo duota pinigų, tačiau ji nepasakė. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pats R. D. jam pasakė, jog M. M. už tai, kad lankydavo A. D. ligoninėje, iš pradžių gavo 1 200 Lt, rastų jo močiutės namuose po operacijos, bei vėliau kas mėnesį gaudavo po 700 Lt nuo močiutės pensijos. Be to, R. D. sakė, kad M. M. 2009 m. rugsėjo 2 d. galėjo gauti iš banko 7 000 Lt. Pareiškėjas K. B. teigia nuo to laiko supratęs, kad buvo įvykdytas sukčiavimas.
K. B. nurodo, kad nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. jo močiutę A. D. prižiūrėjo R. D. . Tačiau 2009 m. lapkričio 14 d. ji buvo nuvežta į Klaipėdos apskrities ligoninę dėl neva nevaldomu tapusio elgesio, o po to ji iš karto buvo paguldyta į Psichiatrinę ligoninę, esančią Bangų g. 6A, Klaipėdoje. Psichiatrinėje ligoninėje jam ir pavyko surasti A. D. . Be to, K. B. įtaria, kad galbūt nuo to laiko A. P. pakeitė A. D. buto durų spyną ir nuo to laiko R. D. nebegali patekti į jos butą.
Pareiškėjas nurodo, kad jo močiutė A. D. turėjo 2 sūnus, kurie jau yra mirę. Jis (K. B. ) yra vieno iš jų, tai yra A. B. , sūnus, kitas sūnus V. B. turėjo dukrą, kuri šiuo metu gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
K. B. prašo išsiaiškinti, ar buvo paimti pinigai iš jo močiutės sąskaitų, esančių Ūkio ir SNORO bankuose 2009 m. rugsėjo 2 d. arba kitu laiku nuo 2009 m. kovo 5 d., nes jis girdėjo, kad SNORO banke jo močiutė buvo sudariusi elektroninės bankininkystės sutartį, nors kompiuteriu, o juo labiau internetu, ji nemokėjo naudotis. Jeigu Ūkio banke ir SNORO banke pinigai buvo paimti, prašo išsiaiškinti, kas paimant pinigus buvo kartu su A. D. . Šiuos duomenis būtų galima gauti patikrinus bankų filmuotą medžiagą
Jei iš tiesų A. D. SNORO banke buvo sudariusi elektroninės bankininkystės sutartį, K. B. prašo išsiaiškinti, ar pinigai iš jos sąskaitos buvo pervesti į kitą sąskaitą ir kokiu kompiuteriu buvo pasinaudota pagal IP ir MAC adresus. Jei bus nustatytas sukčiavimo atvejis, K. B. prašo iškelti bylą ir patraukti atsakomybėn sukčiavusius asmenis, nes jie pasinaudojo asmens, kuriam buvo diagnozuota silpnaprotystė, būkle. Pareiškėjo teigimu, asmens neveiksnumą galima nustatyti ir atgaline data arba vienu iš žmogaus neveiksnumo arba riboto veiksnumo duomenų galima laikyti psichiatrų ir socialinių darbuotojų išvadas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo K. B. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Simono Genio 2009-11-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. B. pareiškimą, panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Skundžiamojoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2009-11-26 nutarime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, įrodančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad jei A. D. ir davė savo asmeninių pinigų A. P. ir M. M. atsidėkodama už jos priežiūrą, iš pareiškėjo K. B. pareiškime nurodytų aplinkybių nematyti, kad tai A. D. galėjo padaryti prieš savo valią ar suklaidinta kitų asmenų. A. D. pinigai yra asmeninė jos nuosavybė ir ji jais gali disponuoti savo nuožiūra. Be to, pareiškėjas padarė tik prielaidą, kad A. D. yra neveiksni ir bejėgiška, nes tai patvirtinančių duomenų nepateikta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p. numatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Nutarimo 3 p. nurodyta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš paminėtų dispozicijoje alternatyvių veiksmų. Nors pareiškėjas nurodo, kad A. D. yra neveiksni, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas daro tik prielaidą dėl A. D. neveiksnumo. Iš K. B. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jam buvo žinoma A. D. sveikatos būklė ir gydymo eiga, ir jeigu jam kilo įtarimas dėl pastarosios neveiksnumo, jis galėjo kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia. Tuo tarpu K. B. nenurodė, kad jis ar kiti asmenys būtų kreipęsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl A. D. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. buvo gydoma atitinkamose įstaigose, jai buvo atlikta galvos operacija. Nors K. B. tvirtina, kad po operacijos jo močiutė A. D. nebemąstė normaliai, kliedėjo, tačiau iš medicininių duomenų matyti, kad po operacijos A. D. būklė pagerėjo, psichinės būklės sutrikimai nenustatyti.
Nesant objektyvių duomenų apie A. D. neveiksnumą, jei pinigai ir buvo pastarosios pamti iš sąskaitų banke ir duoti A. P. ir M. M. atsidėkojant už priežiūrą, iš K. B. pareiškime nurodytų aplinkybių nematyti, kad A. D. galėjo tai padaryti prieš savo valią ar suklaidinta kitų asmenų. Pinigai, esantys A. D. sąskaitose, yra jos asmeninė nuosavybė, ir jais ji turi teisę disponuoti savo nuožiūra. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu jis turi teisę disponuoti A. D. turtu. Nesant duomenų dėl galimo sukčiavimo, pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 182 straipsnį nėra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. B. teismui pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nutarties kopiją, iš kurios matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir teismas, tenkindamas šį prašymą, nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl A. D. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – tvartą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo bei įpareigojo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, ginantį viešąjį interesą, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pateikti teismui pareiškimą dėl A. D. pripažinimo neveiksnia. Pareiškėjas K. B. taip pat pateikė prokuratūros 2009-12-15 pranešimo kopiją, kad prokuratūra pagal jo 2009-11-23 pareiškimą surinktą medžiagą dėl A. D. pripažinimo neveiksnia 2009-12-15 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Šie duomenys patvirtina, kad pradėtas teisminis procesas dėl pareiškėjo močiutės A. D. pripažinimo neveiksnia, ir jei teismas nustatytų, kad A. D. pareiškėjo K. B. minimu laiku buvo neveiksni ar ribotai veiksni, visi klausimai bus sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Simono Genio 2009-11-26 nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį nėra. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
pareiškėjo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį.
Nutartis neskundžiama.