- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-495-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57067-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 8 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 5 mėnesiai 27 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą.
4. Nuteistasis D. D. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jis yra skatintas 6 kartus, nei karto nebaustas drausmine tvarka, lanko jam paskirtas programas, stengiasi būti pavyzdingas, nepažeisti vidaus tvarkos taisyklių, jam skirtus darbus ir įpareigojimus stengiasi atlikti sąžiningai.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad paleistas lygtinai jis gydysis ir gyvens reabilitacijos centre VšĮ „Gerų pokyčių centras“. Tai patvirtina byloje gauta pažyma. Ten jam pagal poreikį bus suteiktos paslaugos, siekiant socialinės integracijos į visuomenę.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad jis besąlygiškai įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl padarė išvadą, kad paleistas lygtinai jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis mano, kad tai yra Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pažymėjo, kad jo ankstesni teistumai neturi įtakos tolimesniam jo elgesiui.
4.4. Nuteistojo nuomone bausmės tikslai jau yra pasiekti ir sėkmingai realizuoti. Jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimas padarė jam realų poveikį, padarė kategoriškas ir tvirtas išvadas, jog ateityje nebenusikals.
5. Byloje gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. atsiliepimas į nuteistojo D. D. skundą, kuriuo prašo nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą pagrindo nėra. Įstatymas neįpareigoja taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jeigu pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
5.2. Įvertinus nuteistojo D. D. skunde nurodytus argumentus, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, D. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti.
9. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo ne vieną kartą paskatintas, savo noru gydėsi pataisos namų reabilitacijos centre ir toliau sprendžia priklausomybės problemą dalyvaudamas AA grupės veikloje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Vis dėlto, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.
10. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 78 balai. Be to, ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – net 53 balai, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Toks didelis dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad D. D. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Vertinimo metu, nuteistajam nustatyti ir 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai: 1) ankstesnis nusikalstamas elgesys; 2) smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos; 3) nusikalstamos elgsenos modelis (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas); 4) palaikančių artimų socialinių ryšių nebuvimas. Taip pat nuteistajam nustatyti net 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas; 2) netinkamas gyvenimo būdas; 3) alkoholio vartojimo problemos; 4) savikritiškumo stoka; 5) mąstymo lankstumo stoka. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad šis teistumas D. D. yra ne pirmasis, jis anksčiau teistas 9 kartus už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (už vagystes, plėšimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, papirkimą, tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą), o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus nužudymą. Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Taip pat nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Motyvai susiję su gyvenamosios vietos ir darbo neturėjimu, besaikiu alkoholio vartojimu, smurtavimu bei netinkamu draugų rato pasirinkimu. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį jis pažeidė, nesilaikė probacijos nurodymų bei padarė naują nusikaltimą. Lygtinis paleidimas nuteistajam taip pat buvo taikytas 2 kartus, iš kurių 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam stebima savikritiškumo stoka. D. D. yra turėjęs psichiatrinio gydymo istoriją: 2019 m. spalio 10 d. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; 2015 m. turėjęs stiprią galvos traumą, buvo operuotas, liekamieji reiškiniai: atminties sutrikimas, galvos skausmai, potrauminė epilepsija, vartojo karbamezapino grupės preparatus (vaistas nuo epilepsijos, turintis poveikį nervų sistemai ir psichikai). Vadovaujantis įvertinimo metu gauta informacija, teigiama, jog emocinė gerovė kaip rizikos veiksnys nėra itin reikšminga, tačiau ji gali tiesiogiai sietis su alkoholio pavartojimu (atsiradus nuotaikos surikimų, depresijos epizodų gali stipriai išaugti alkoholio vartojimo tikimybė). Anksčiau nuteistasis smurtaudavo prieš sugyventinę (jo teigimu, iki kol jis tapo invalidu), abu susimušdavo, iškilusias problemas spręsdavo kumščiais. Alkoholį laisvėje vartojo nuolat, nesaikingai. 2019 m. balandžio 2 d. yra nustatyta diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šis veiksnys šiuo metu yra suvaldytas, tačiau pasikeitus aplinkybėms (aplinkai tapus nestruktūruota, dingus motyvacijai dėl emocinių išgyvenimų, adaptacijos problemų laisvėje, visuomenėje), šis veiksnys vėl gali tapti aktualus ir įtakoti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, kad D. D. anksčiau darydavo gan impulsyvius sprendimus, manydamas, kad tai rodo jo gebėjimus būti ryžtingu ir savimi pasitikinčiu. Šiuo metu vis labiau apgalvoja savo veiksmus ir su jais susijusias pasekmes, bet išlieka tikimybė, kad emocinio susijaudinimo metu gali pasielgti impulsyviai. Praeityje yra taikęs instrumentinę agresiją, siekiant priversti kitus žmones vykdyti jo valią (žmogžudystė). Išlieka tikimybė, kad būdamas emocinio susijaudinimo būsenoje gali prarasti savitvardą ir jos metu gali pasireikšti smurtinis elgesys. Nuteistasis dažniausiai sugeba rasti sprendimus, tačiau kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas. D. D. linkęs pateisinti, kiek sumenkinti savo nusikalstamą elgesį. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
14. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas D. D. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar yra ir su jo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad jis, taikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra atitikimas įstatyme numatytų sąlygų, kurios turi būti taikomos tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
16. Nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. D. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.