Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas I. M. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. I. M. atstovas advokato padėjėjas (šiuo metu advokatas) Paulius Škėrys Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. M. atstovo advokato Pauliaus Škėrio apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Apeliantė I. M. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdama, kad nebuvo pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo ir darbuotojų saugos nusižengimų, kaip jie apibrėžti taikytinose normose. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tiek ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tiek 96 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimai yra blanketinio pobūdžio – jų dispozicijose neįvardijami konkretūs draudžiami veiksmai, o tik numatyta atsakomybė už nusižengimus, detaliau reglamentuojamus kituose teisės aktuose. Todėl vertinant administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumą būtina remtis darbo teisės, užimtumo santykius bei darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

4. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, I. M. inkriminuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 ir 43 straipsnių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies bei poįstatyminių aktų (Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų) pažeidimas. Šių normų turinys apibrėžia esminius darbdavio veiksmus, susijusius su darbo sutarties sudarymu, pranešimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, saugos dokumentų įforminimu ir atsakingų asmenų pareigų vykdymu. Todėl kiekvienas šių aspektų turi būti įvertintas faktinių bylos aplinkybių kontekste, sprendžiant dėl sudėties pagal ANK normas.

5. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis konstatuojama nustačius objektyviuosius požymius: asmuo faktiškai atlieka darbą, yra pavaldus darbdaviui, darbas vykdomas darbdavio naudai ir už atlygį, tačiau nesilaikoma teisės aktuose nustatytos įdarbinimo tvarkos. Todėl nustačius, kad faktiškai vykdytos darbo funkcijos atitinka darbo santykių požymius, aplinkybė, jog darbo sutartis neįforminta ar apie darbuotoją nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, leidžia konstatuoti aptariamą nusižengimą.

6. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes bei išanalizavus skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo administracinių nusižengimų padarymo faktą. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – ji priimta remiantis teisės aktų reikalavimus atitinkančiu įrodymų vertinimu ir tinkamu teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, aiškiai motyvavo sprendimą dėl I. M. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

8. Byloje esantys objektyvūs duomenys – Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu užfiksuoti vaizdo įrašai ir jų pagrindu padarytos fotonuotraukos – patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. Y. L. buvo statybvietėje, vilkėjo darbinius rūbus, dėvėjo apsauginį šalmą. Vaizdo medžiagoje matyti, kad jis perdavinėjo lietvamzdžius bei naudojosi mechaniniu keltuvu, atlikdamas pagalbinius darbus kartu su kitais statybvietėje dirbančiais asmenimis. Patikrinimo metu inspektoriams buvo akivaizdu, kad jis dalyvavo darbų procese, o tai paneigia apeliantės versiją apie vien tik pasyvią nepilnamečio buvimo statybvietėje aplinkybę. Šias aplinkybes patvirtino ir darbų vadovas T. M., parodęs, kad visi tuo metu statybvietėje buvę asmenys vykdė darbus.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino Y. L. paaiškinimus, jog jis tą dieną statybvietėje nedirbo, o buvo tik dėl asmeninių priežasčių – norėdamas nusifotografuoti ar trumpam perduoti vandenį dirbusiems asmenims. Ši versija buvo paneigta tiek vaizdo įrašų medžiaga, tiek kitų liudytojų parodymais. Inspekcijos pareigūnai nurodė, kad patikrinimo metu statybvietėje buvę asmenys faktiškai dirbo, be to, jam buvo išduota „Skaidriai dirbančio ID“ kortelė, suformuota dar iki oficialaus pranešimo Sodrai apie jo įdarbinimą. Y. L. ir jo tėvo I. L. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitiko kitų įrodymų visumos. Atsižvelgtina ir į tai, kad toje pačioje įmonėje dirbo ne tik Y. L., bet ir jo tėvas bei kiti giminaičiai, todėl egzistavo akivaizdus jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Šios aplinkybės, vertinamos sistemiškai kartu su kitais aptartais įrodymais, dar labiau silpnina Y. L. ir jo tėvo I. L. parodymų patikimumą.

13. Tai, kad neaišku, kuriuo konkrečiu momentu buvo pateikta Y. L. „Skaidriai dirbančio ID“ kortelė, teisinės reikšmės neturi – tiek paties darbų vadovo parodymai, tiek VDI užfiksuoti vaizdo duomenys patvirtina, jog jis faktiškai dalyvavo darbų procese dar iki tol, kol buvo pateiktas pranešimas Sodrai. Todėl ši aplinkybė nepaneigia konstatuoto nelegalaus darbo fakto.

14. Įvertinęs įrodymų visumą – vaizdo įrašus, VDI pareigūnų parodymus, darbų vadovo T. M. paaiškinimus, taip pat kritiškai įvertinęs Y. L. ir I. L. parodymus – teismas pagrįstai konstatavo, kad Y. L. 2024 m. rugpjūčio 7 d. faktiškai dirbo statybvietėje.

15. Nustačius faktinį darbo atlikimą, svarbu įvertinti, ar šis darbas buvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbo sutartis su Y. L. buvo sudaryta, tačiau apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta tik 2024 m. rugpjūčio 7 d. 11.21 val., t. y. po darbo inspekcijos patikrinimo.

17. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių I. M. ar liudytojos L. V. teiktą versiją. Priešingai, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad pranešimas apie darbuotojo priėmimą buvo pateiktas tik po darbo inspekcijos patikrinimo. Institucijos duomenimis, sistemoje nebuvo užfiksuota jokių techninių trikdžių, galėjusių lemti savalaikio pranešimo neužfiksavimą ar ištrynimą.

18. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie Y. L. įdarbinimą privalėjo pateikti buhalterines paslaugas teikianti įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo perduota su darbuotoju sudaryta darbo sutartis, numatanti jo darbo pradžią 2024 m. rugpjūčio 7 d. Todėl, apeliantės teigimu, atsakomybė už nepateiktą pranešimą jai, kaip bendrovės vadovei, negali būti taikoma, kadangi šią pareigą turėjo įvykdyti buhalterinė įmonė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nepašalina darbdavio, kaip juridinio asmens vadovo, atsakomybės už savalaikį duomenų pateikimą Sodrai ir darbuotojo įdarbinimo tinkamą įforminimą. Net jei buhalterė galėjo imtis aktyvių veiksmų, pareiga kontroliuoti visą procesą tenka bendrovės vadovui.

19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas ne paslaugas teikiantis buhalteris ar buhalterinė įmonė, o darbdavys – juridinio asmens vadovas, kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo. Administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę sudaro darbo santykių įforminimo neatitikimas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, o subjektu laikomas bendrovės vadovas, privalantis užtikrinti tinkamą darbuotojų priėmimo į darbą įforminimą. Todėl šiuo atveju atsakomybė pagrįstai taikyta I. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, neveikimui, o ne buhalterinei įmonei. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse imperatyviai įtvirtinta vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą (priėmimą į darbą, sutarčių sudarymą ir kontrolę). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikytinas neveikimu, kuris gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

20. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. M. neveikimo laiku nebuvo pranešta apie Y. L. įdarbinimą. Tai sudaro ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę, o subjektu pagrįstai pripažinta bendrovės vadovė. Subjektyviosios pusės aspektu nustatyta, kad I. M. kaltė pasireiškė neatsargumu: būdama vadovė ji turėjo teisinę pareigą rūpestingai kontroliuoti darbo santykių įforminimo procesą, privalėjo numatyti, kad įmonėje neveikia efektyvus kontrolės mechanizmas, užtikrinantis, kad nepranešus laiku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nauji darbuotojai faktiškai nepradėtų vykdyti darbo funkcijų, tačiau dėl nerūpestingo pareigų atlikimo, to nenumatė (ANK 9 str. 3 d.). Šią teismo išvadą patvirtina ištirti įrodymai, taip pat pačios I. M. paaiškinimai, kad įmonėje nebuvo nustatyta aiški procedūra dėl darbo sutarčių pateikimo, pranešimų apie įforminimą bei darbuotojų informavimo apie teisėtą darbo pradžią. Konstatuotina, kad I. M. padarytas pažeidimas kilo iš nerūpestingo pareigų nevykdymo. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad I. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymiai.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija nepagrįstai I. M. nubaudė ir pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, nes įmonė veikė trumpiau nei vienerius metus, todėl pagal Deklaraciją jai neturėjo būti taikoma atsakomybė už žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nepatikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Vis dėlto, iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2023 m. rugpjūčio 2 d., o administracinis nusižengimas užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Taigi nusižengimo padarymo metu įmonė veikė ilgiau nei vienerius metus, todėl skunde nurodytos išimtys nagrinėjamu atveju netaikytinos.

23. Apeliantė nurodo, kad I. M. 2024 m. spalio 29 d. gavo darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo pažymėjimą, tačiau šis faktas negali eliminuoti atsakomybės, nes dokumentas buvo išduotas jau po nustatyto pažeidimo momento. Tai, kad ji ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, gali būti vertinama tik individualizuojant nuobaudą, bet neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, 2024 m. rugsėjo 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad sutikrinus I. M. duomenis „DSS IS“ duomenų bazėje, kaip fizinio asmens, nustatyta, jog jos, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nebuvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais ji pažeidė DSSĮ 26 straipsnio 1 dalį bei Nuostatų 4 punktą.

25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad administracinio nusižengimo byla I. M. atžvilgiu turėtų būti nutraukta dėl mažareikšmiškumo, nes apie darbo santykius su Y. L. buvo pranešta tą pačią dieną, kai jis pradėjo dirbti, o reikiamą pažymėjimą pareiškėja įgijo 2024 m. spalio 29 d. Tačiau pažymėtina, kad ANK nenumato galimybės nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo pagrindu, jog padarytas administracinis nusižengimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu. ANK 12 straipsnyje yra nustatytas uždaras mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašas. Asmeniui, padarius vieną iš šiame sąraše numatytų nusižengimų, teisena gali būti nepradedama, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai į šį sąrašą nėra įtraukti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl mažareikšmiškumo.

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad byloje nustatyti visi I. M. atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį sudarantys požymiai. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, pateikė aiškius ir išsamius motyvus, kurie patvirtina administracinių nusižengimų padarymo faktą. Todėl apeliantės patraukimas administracinėn atsakomybėn laikytinas pagrįstu.

27. Apeliacinis skundas iš esmės siekia priešingo sprendimo, todėl byla tikrintina visa apimtimi, įskaitant paskirtos nuobaudos vertinimą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Toliau vertintina, ar pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos atitinka įstatymo reikalavimus ir proporcingumo principą.

28. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuobauda turi būti parenkama taip, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Tarp pažeidimo ir paskirtos nuobaudos turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir asmens ypatybes, nėra per griežta. Kiekvienos veikos pavojingumas vertintinas pagal konkrečias bylos aplinkybes, o nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

29. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų, o ANK 96 straipsnio 2 dalyje – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą I. M. paskirta 1 500 Eur bauda, už ANK 96 straipsnio 2 dalyje – 240 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, baudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 500 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir yra proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams.

30. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas įvertino, kad nustatyta viena I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė minimalias baudas, kurios buvo subendrintos palankiausiu – apėmimo – būdu.

31. Atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo aptartas baudos skyrimui svarbias aplinkybes, į tai, kad I. M. tą pačią dieną, iškart po darbo inspekcijos patikrinimo, pranešė apie Y. L. įdarbinimą, 2024 m. spalio 29 d. gavo darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo pažymėjimą ir kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus ji baudžiama pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paskirta galutinė subendrinta 1 500 Eur bauda yra proporcinga, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. M. atstovo advokato Pauliaus Škėrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.