Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-976-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
2S-976-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Koncernas, „SBA“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Vakaro žinios“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-976-230/2012
Pirmosios instancijos teisėja Odeta Ragauskienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5778-638/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Koncernas „SBA“ ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vakaro žinios“ dėl juridinio asmens reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teisme 2011-10-13 priimtas ieškovo UAB Koncerno „SBA“ ieškinys atsakovui V. P., trečiajam asmeniui UAB „Vakaro žinios“ dėl paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais UAB Koncernas „SBA“ dalykinę reputaciją ir žalos atlyginimo, ieškinio suma 78 460 Lt. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui V. P. priklausančio turto areštą ieškinio sumai, kadangi pareikštų reikalavimų suma didelė, ir atsakovas turtą gali perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, dėl ko pasunkėtų sprendimo įvykdymas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo V. P. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis – bendrai 78 460 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, jog pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam 78 460 Lt skolos suma yra itin didelė. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurių užtikrinimui yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą, atsakovo neįkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė už ieškinio sumą. Todėl teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti dėl didelės ieškinio sumos ir dėl to, kad jis turi finansinių įsipareigojimų ir nepakankamai turto šiems įsipareigojimams vykdyti. Nurodo, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuriam, išskyrus butą Vilniuje, nėra pritaikyti jokie apribojimai ar areštai, kurio bendra vertė žymiai viršija ieškinio sumą. Atsakovas yra pateikęs metinę pajamų deklaraciją, patvirtinančią, jog jis 2010 metais gavo 153 025,73 Lt pajamų. Be to, atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine turi 71/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio vertė 135 610 Lt, sutuoktinės vardu yra įregistruotas turtas, kurio vertė 487 756 Lt. Jis pats dirba keliose darbovietėse ir gauna pastovias nemažas pajamas, kaip ir jo sutuoktinė, todėl jo ir jo sutuoktinės finansinė padėtis yra gera ir stabili, leidžianti įvykdyti teismo sprendimą. Teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, nepagrįsta, todėl nesant kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nutartis naikintina. Palikus skundžiamą nutartį galioti, ieškovui būtų nepagrįstai suteiktas pranašumas, o laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei būtina sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo nurodytas turtas yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieškinio patenkinimo atveju atsakovui kylanti prievolė atlyginti neturtinę žalą dėl pažeistos ieškovo dalykinės reputacijos bus laikoma asmenine atsakovo prievole, kuri, visų pirma, privalo būti tenkinama iš asmeninio sutuoktinio turto. Tokiu būdu atsakovo prievolė atlyginti žalą iš bendro sutuoktinių turto sutuoktinio dalies būtų įvykdytina tik padalijus sutuoktinių turtą, kas neabejotinai apsunkintų sprendimo įvykdymą šioje byloje, o duomenų apie atsakovo turimą asmeninį turtą byloje nėra. Ieškovas nurodo, jog atsakovas skundo argumentų dėl realių nuolatinių gaunamų pajamų nepagrindė jokiais įrodymais, kadangi turto deklaracijose pajamų suma pateikta neatskaičius socialinio draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, o darbiniai santykiai taip pat nepatvirtinti įrodymais. Teismo argumentai, kad fiziniam asmeniui 78 460 Lt reikalavimo suma yra didelė, objektyviai pagrįsti, tai patvirtina ir teismų praktika. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su turtiniais suvaržymais, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo prielaida, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, jų svarba siekiant užtikrinti būsimo, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tačiau teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš atsakovo su skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam yra įregistruota hipoteka (b.l. 36-37), statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Kaune, įregistruoti atsakovo sutuoktinės D. P. vardu, kurios nuosavybė įregistruota išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (b.l. 38-41), daugiau duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą nepateikta. Apeliantas savo gerai ir stabiliai finansiniai padėčiai pagrįsti su atskiruoju skundu pateikė 2010 metinę pajamų ir šeimos turto deklaracijas (b.l. 45-52), tačiau šie įrodymai nelaikytini realią atsakovo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis ginčo negarinėjimo metu, kadangi pajamos (tiek darbinės, tiek kitos pajamos) gali kisti ir kiekvienu atveju priklauso nuo darbo santykių eigos ar realių galimybių gauti tam tikras pajamas. Tokie atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nepatvirtina itin stabilaus ir užtikrinto atsakovo finansinio pajėgumo ir nepašalina tikėtino sprendimo neįvykdymo pavojaus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas turi galimybę sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, taip pat gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai, dėl ko neliktų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas turi alternatyvią galimybę patvirtinti savo finansinį pajėgumą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo tarpu ieškovas neturi jokių alternatyvių galimybių užsitikrinti savo interesų apsaugą, išskyrus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, jos turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo turtą ir lėšas ne didesnei nei ieškinio sumai, todėl atmestinas skundo argumentas, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui nepagrįstai suteiktas pranašumas, o atsakovo teisės suvaržytos daugiau nei būtina sprendimo įvykdymui.

Be to, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį yra laikina priemonė, galiojanti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), o jei ieškinys atmetamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsakovas papildomai pateiktais paaiškinimais nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinys yra atmestas, ką patvirtina ir Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ši aplinkybė, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalėjo būti nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino tik galimai jam palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimo aspektu. Be to, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra nepagrįstas. Bet kuriuo atveju atsakovo teisės, jei jam dėl taikytų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų nepagrįsti nuostoliai, o ieškinys būtų atmestas, galės būti apgintos jam pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog reikalavimo suma jam pagal jo turimo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. nepaneigta, jog egzistuoja objektyvi grėsmė būsimam sprendimui įvykdyti dėl didelės reikalavimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-336/2009, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-782/200, 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr2-105/2006). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė