Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams 91-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, AB DnB Nord bankui, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl buto nuosavybės teisių registracijos ir hipotekos pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

AB DnB Nord bankas su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad Bendrija kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė namą, buvo įregistruota hipoteka. Ieškovė yra Bendrijos narė, todėl saistoma Bendrijos sprendimų. Bendrija privalėjo organizuoti pastatyto namo pridavimą, registravimą savo vardu, po to butus išskirstyti atskiriems Bendrijos nariams, išmokėjusiems pajų. Butas įregistruotas ieškovės vardu, todėl jokios teisės nepažeidžiamos, o ji privalėjo domėtis ar perimamas turtas nėra apsunkintas hipoteka (b.l.76-79).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-01-23 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui AB DnB Nord bankui 1770 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė vykdė Bendrijos įstatuose numatytas nario pareigas, t.y. mokėjo piniginius įnašus, teismas darė išvadą, jog ieškovė buvo tapusi Bendrijos nare. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisė į ginčo butą priklauso nuo 2001-05-22, kuomet Bendrija perdavė ieškovei butą nebaigtame statyti name (baigtumas - 85 proc.). Buto teisinė registracija Bendrijos vardu šiuo metu yra pasibaigusi, o aplinkybė, jog 2000-10-16 butas buvo registruotas Bendrijos vardu, ieškovės teisių nepažeidžia, nes nebūdama buto savininkė Bendrija šio turto ieškovei perleisti negalėjo. Pažyma apie galutinį atsiskaitymą su Bendrija ieškovei išduota tik 2001-05-22. Iki buto nuosavybės teisės perleidimo ieškovei momento, Bendrija buvo buto savininke, todėl turėjo teisę statomam namui, o kartu ir ginčo butui, įregistruoti hipoteką. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskutinis hipotekos pakeitimas atliktas iki ieškovei tampant buto savininke, be to, sprendė, jog ieškovė, būdama Bendrijos nare, saistoma ir Bendrijos įsipareigojimų. 1999-10-09 pasirašant buto statybos sutartį jai turėjo būti žinoma apie Bendrijos sprendimą imant paskolą namo statybai statomą namą įkeisti bankui. Teismas nurodė, jog hipotekos registro duomenys yra vieši, todėl ieškovei turėjo būti žinoma ir apie tai, kad jai perleidžiamas butas yra suvaržytas hipoteka. Teismas nesirėmė ieškovės nurodyta LAT 1999-10-09 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-439/2003, konstatavęs, jog šioje byloje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčas yra kilęs tarp fizinio asmens bei dviejų privačių ūkio subjektų, viešo intereso byloje nėra, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčo šalių, jų atstovų paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nustatė kai kurias teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias reikšmės faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą (Civilinio proceso kodekso 330 str.).

Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suformuotą 2003-02-10 nutartyje civ. Byloje Nr. 3K-3-439/2003. Šioje byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl pastato (buto) teisinės registracijos GNDB vardu bei hipotekos panaikinimo tarp fizinio asmens ir tos pačios 91-osios GNSB bei kredito įstaigos, kurios naudai fizinio asmens buto hipoteka, nesant šio fizinio asmens sutikimo, buvo užtikrintas bendrijos paskolos sandoris. Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 d. numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nors minėtoje byloje ieškovė nedalyvavo, joje atsakovais buvo tiek 91-oji GNSB, tiek AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (šiuo metu AB DnB Nord bankas). Ieškovu aptariamoje byloje buvo kitas fizinis asmuo, atsidūręs analogiškoje situacijoje kaip ir V. K., kadangi buto, kurio nuosavybės teisė savininkui (fiziniam asmeniui) turėjo pereiti taip pat buto statybos sutarties su Bendrija pagrindu, nuosavybės teisė Bendrijos vardu įregistruota ir butas įkeistas nesant šio asmens sutikimo. Atsižvelgiant į tai, minėtoje LAT nutartyje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje (Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p.) ir yra pagrindas šia nutartimi vadovautis, kaip precedentu nagrinėjant šią civilinę bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija minėtoje nutartyje yra konstatavusi, jog Bendrija yra juridinis asmuo, todėl ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams ir gali turėti ne bet kokias civilines teises ir pareigas, bet tik tas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams. Sudarant ir tvirtinant sandorius su juridiniais asmenimis, reikia tikrinti šių asmenų teisnumą ir veiksnumą, numatytą jų steigimo dokumentuose, t.y. įstatuose, nuostatuose, statutuose ar kt. 1999-09-02 Sutarties sudarymo metu galiojusių gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų 1 str. šio juridinio asmens tikslus apibūdino siekimu aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais, o šio norminio akto 10 str. įpareigojo bendrijas savo įstatuose numatyti, kokia nuosavybės forma pastatytos patalpos priklausys bendrijos nariams ar bendrijai. Pavyzdiniai įstatai numato tokias pastatų nuosavybės formas: 1) nuosavybės teisę, kurią kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja į gyvenamąjį namą ar butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose namuose yra naudojama bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis; 2) bendrosios dalinės nuosavybės teisę, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirtomis gyvenamosiomis patalpomis; 3) pajaus formą, kai bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į pajų, tačiau neįgyja tokios teisės į gyvenamąsias patalpas, kurios lieka bendrijos nuosavybe. 91-osios GNSB įstatų 1 punkte numatytas bendrijos tikslas - aprūpinti bendrijos narius butais. Įstatų 9 punktas numato, jog Bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, kurie neatsako už Bendrijos prievoles. Įstatų 10 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo ir inžinierinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė. Remiantis tuo darytina išvada, jog galimybė Bendrijai tapti statomo daugiabučio gyvenamojo namo ar juo labiau butų savininke nenumatyta. Toks susitarimas nėra įtvirtintas ir Buto statybos Sutartyje Nr. 991100 (toliau – ir Sutartis), sudarytoje su ieškove (b.l. 8), kuri pagal sutarties sąlygas, namą priėmus naudojimui, savaime įgyja nuosavybės teises į pastatytą butą (Sutarties 6 p.). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija prejudicinę reikšmę turinčioje nutartyje, jog ieškovė pripažintina šios veiklos lygiateise dalyve, taikytina ir nagrinėjamos bylos ieškovei- V. K., todėl bendrija, registruodama nuosavybės teisę net ir į nebaigtus statyti pastatus, sudarydama paskolos sutartį, įkeisdama statomą pastatą, kartu ir ieškovės nebaigtą pastatyti (įrengti) butą, ir atlikdama hipotekos pakeitimus, turėjo gauti ir ieškovės sutikimą. Bendrija, atlikdama minėtus veiksmus, ieškovės sutikimo neprašė ir jo negavo, todėl pažeidė ieškovės, kaip bendros veiklos dalyvės, teises. Tokie veiksmai negali būti pripažinti teisėtais ir ginami (1964 m. Civilinio kodekso 5 str.).

Atsakovas nurodo, kad 1999-06-16 Bendrijos narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą Bendrijos vardu sudaryti paskolos sutartį su kredito įstaiga ir sandorio užtikrinimui įkeisti statomą daugiabutį namą, o kadangi ieškovė buvo tapusi Bendrijos nare, ji buvo saistoma visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų ir atskiras jos sutikimas pastato ar buto nuosavybės teisinei registracijai Bendrijos vardu, hipotekai ir paskolos ėmimui nebuvo reikalingas. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien 2001-05-22 pažyma (b.l. 20), kurioje nurodoma, jog ieškovė yra Bendrijos narė, bei aplinkybe, kad ieškovė mokėjo įnašus už statomą butą, kas atitiko Bendrijos nario pareigas, numatytas Bendrijos įstatuose. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iki 1999-06-16 ar vėliau Bendrijos įstatų nustatyta tvarka butų buvusi priimta į Bendrijos narius. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė dalyvavo Bendrijos steigiamajame susirinkime, ar kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu buvo priimta į bendrijos narius, ar kad apskritai dalyvavo Bendrijos valdymo organuose ar Bendrijos susirinkimuose (Bendrijos įstatų 4 ir 22.2 p., b.l. 57-64). Būtent tik aukščiau išvardintais būdais, fizinis asmuo ir galėjo įgyti bendrijos nario teisinį statusą. Sutarties su bendrija pasirašymas, kuria bendrija įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą ir įrengti jame ieškovei aptartą butą (sutarties 1, 2 punktai), o ieškovė įsipareigojo tam tikrais terminais sumokėti už statomą butą sulygtą kainą (sutarties 1, 3 punktai) negali būti prilyginamas nei stojimo į bendriją prašymui, nei bendrijos valdymo organo sprendimui priimti ieškovę bendrijos nare. Įnašų už statomą butą mokėjimai, taip pat negali patvirtinti ieškovę tapus bendrijos nare, kadangi ieškovės prievolė mokėti įnašus už statomą butą kilo ne iš Bendrijos įstatuose numatytų bendrijos nario pareigų, bet iš sutartinių teisinių santykių pagal ieškovės su atsakovu 1999-10-09 sudarytą buto statybos Sutartį (Sutarties 3.1-3.2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės sutikimas jos buto teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre Bendrijos vardu ir buto įkeitimui, nebuvo reikalingas todėl, jog ji buvusi bendrijos nare ir žinojusi arba privalėjusi žinoti apie bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus atlikti minėtus teisinius veiksmus.

Kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo AB DnB Nord banko argumentus, esą ieškovė apeliaciniame procese keičia ieškinio faktinį pagrindą, nes ieškinys buvo grindžiamas jos kaip bendrijos narės statusu, o apeliaciniame skunde ieškovė neigia kada nors buvusi bendrijos nare. Ieškinyje ieškovė neužsimena apie jos tapimą Bendrijos nare. Kaip nustatyta, neginčijamų įrodymų jog ji jai teisės aktų nustatyta tapo nare, taip pat nėra, o vien ta aplinkybė, jog teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė inter alia nurodo teisės normas, reglamentavusias gyvenamųjų namų statybos bendrijų (kooperatyvų) vidaus teisinius santykius, savaime nereiškia ieškovės teigimą buvus bendrijos nare. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu buvo nurodžiusi aplinkybę, jog jis buvo Bendrijos narė ir kad apeliacinio proceso metu ji pakeitė ieškinio pagrindą.

Nuosavybės teisė į ieškovės butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje Bendrijos vardu įregistruota 2000-10-16 (b.l. 80-81). Tuo metu galiojęs Nekilnojamojo turto registro įstatymas numatė, jog asmuo, norintis įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pagal turto buvimo vietą paduoda nustatytos formos prašymą; prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises į jį paduoda nekilnojamąjį turtą įgijęs asmuo; kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys asmens, padavusio prašymą, teises į nekilnojamąjį turtą (Nekilnojamojo turto įst. 17 str. 1-3 d., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 31 p.). Registro tvarkytojas privalėjo patikrinti, ar Bendrija turėjo teisę paduoti prašymą registruoti nuosavybės teises savo vardu į ieškovės butą, ar prašomos įregistruoti teisės į nekilnojamąjį turtą pagal savo turinį atitinka dokumentą, kuriuo prašymas grindžiamas, ar jos neprieštarauja įstatymams (Nekilnojamojo turto registro įst. 22 str.). Nei Bendrijos įstatai, nei buto statybos su ieškove Sutartis nenumatė galimybės Bendrijai savo vardu registruoti nuosavybės teises į ieškovei statomą (įrenginėjamą) butą, o nesant ieškovės, kuri sumokėjusi visas įmokas turėjo tapti buto savininke iškarto, daugiabutį namą priėmus naudoti, sutikimo tokią registraciją atlikti, nuosavybės teisės į ieškovės butą Bendrijos vardu negalėjo būti registruojamos. Nebūdama buto savininke ir neturėdama ieškovės sutikimo, Bendrija kartu neturėjo teisės vienašališkai įkeisti buto Bendrijos paskolos sandorio įvykdymui užtikrinti (hipotekos registravimo metu galiojusio Hipotekos įst. 3 str.). Buto statybos Sutartis Nr. 991100 tarp ieškovės ir Bendrijos pasirašyta 1999-10-09 (b.l. 8). Tikslinės paskolos – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Vilniuje, statybos užbaigimui – sutartis tarp atsakovų AB Lietuvos ŽŪB, kurio teises ir pareigas perėmė AB DnB Nord bankas, bei Bendrijos sudaryta 1999-10-13 (b.l. 47-52), t.y. jau po Sutarties su ieškove sudarymo. Ieškovės buto su rūsiu hipoteka skolininku nurodant Bendriją įregistruota 1999-10-25, vėlesni hipotekos pakeitimai įregistruoti 1999-12-01, 2000-01-07, 2000-02-01, 2000-07-20 (b.l. 22-46). Pagal hipotekos įregistravimo metu galiojusią hipotekos įregistravimo tvarką, hipotekos teisinei registracijai atlikti buvo būtina pateikti arba hipotekos sutartį, arba vienašališką įkeičiamo turto (hipotekos) savininko pareikšimą, įforminamą hipotekos lakštu (1999-10-25 galiojusios Hipotekos įst. redakcijos 23 str. 1 d.). Duomenų, jog minėta hipotekos sutartis buvo sudaryta, ar ieškovė davė vienašališką sutikimą, byloje nėra. Pati ieškovė neigia davusi tokį sutikimą, todėl buto įkeitimas, nesant buto savininko sutikimo, nebuvo galimas. Pažymėtina ir tai, jog hipoteka Bendrijos vardu paimtos paskolos sandorio įvykdymui užtikrinti be ieškovės sutikimo negalėjo būti registruojama ir pagal 1964 m. Civilinio kodekso 200 str. 2 d. nuostatas.

Kalbant apie statomo daugiabučio namo, kaip vieno turtinio vieneto, įkeitimą, pažymėtina, jog Hipotekos įst. 8 str. 5 d. numatė, jog turtas, priklausantis bendrosios nuosavybės teisėmis, gali būti įkeistas tik rašytiniu bendrasavininkių sutikimu. Šiuo atveju situacija yra analogiška kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 3K-3-439/2003, todėl yra pagrindas vadovautis 2003-02-10 nutartyje išdėstyta pozicija, jog sudariusi buto statybos Sutartį su atsakovu, ieškovė su Bendrija tapo lygiateisiais to paties namo statybos veiklos partneriais ir įkeisti visą statomą daugiabutį namą galima buvo tik bendrosios nuosavybės teisės pagrindu, t.y. tik esant rašytiniam visų bendrasavininkų, tame tarpe ir ieškovės, sutikimui. Tą yra pripažinęs ir LAT minėtoje nutartyje, konstatuodamas Bendrijos nesąžiningumą šiai vienašališkai sudarant kitam veiklos partneriui (šiuo atveju ieškovei) nenaudingus sandorius, sukuriančius neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog kiekvienas juridinis asmuo, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas, savo veikloje privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (Civilinio kodekso 1.137 str. 2-3 d.). Remdamasi minėtais kriterijais, kolegija daro išvadą, jog Bendrija, nepriėmusi ieškovės į bendriją teisės aktų nustatyta tvarka, ir neprašydama (negaudama) sutikimo jos buto teisinei registracijai Bendrijos vardu atlikti bei buto įkeitimui Bendrijos sudaryto sandorio užtikrinimui, elgėsi ne tik neapdairiai ir nerūpestingai, bet ir nesąžiningai ieškovės, kaip būsimos buto savininkės, atžvilgiu. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės, kurios privalo būti ginamos.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo AB DnB Nord banko argumentas, esą ieškovės buto teisinė registracija Bendrijos vardu niekaip nepažeidė ieškovės teisių, nes būtent nuosavybės teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre Bendrijos vardu, įgalino Bendriją įkeisti ieškovės butą nesant jos sutikimo, todėl pradinis ieškovės teisių pažeidimas ir pasireiškė neteisėtu ir nepagrįstu nuosavybės teisės įregistravimu į visą namą, o iš to sekė vėlesni pažeidimai, iš kurių ieškovei jau kyla tiesioginės neigiamos pasekmės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.).

Ieškovei, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau šiuo atveju solidari atsakovų prievolė nėra preziumuojama, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams paskirstomos kiekvienam po lygiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nuspre n d ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją, atliktą 2000 m. spalio 12 d. 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vardu; pripažinti negaliojančia šio buto su rūsiu hipoteką ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje atliktus 1999 m. spalio 25 d. hipotekos įregistravimą (kodas (duomenys neskelbtini)) bei 1999 m. gruodžio 1 d., 2000 m. sausio 7 d., 2000 m. vasario 1 d., 2000 m. liepos 20 d., 2000 m. spalio 17 d. hipotekos pakeitimus, kurių kodai atitinkamai (duomenys neskelbtini).Priteisti ieškovei V. K. iš atsakovų 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir AB DnB Nord banko po 2115,82 Lt žyminio mokesčio, po 1667 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 18 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.