Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, vertėjaujant Birutei Dermeikytei, dalyvaujant pareiškėjai E. M. B. H., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Žūklijaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. B. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-17 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) gavo 2009-06-15 pareiškėjos Kubos pilietės E. M. B. H. prašymą, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja teisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 19).

2009-06-30 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/6-11)10K-30364, išnagrinėjęs pareiškėjos 2009-06-15 prašymą, informavo, kad pareiškėja nenurodė nei vieno iš įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymas negali būti objektyviai išnagrinėtas. Prašė nurodyti įstatyminį pagrindą išduoti tokį leidimą ir pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius teisę gauti tokį leidimą ir buvimo Lietuvoje teisėtumą (b. l. 20-21).

2009-07-22 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama išimties tvarka pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 101 str. 1 d. 5 p. išduoti leidimą gyventi Europos Bendrijoje, kartu nurodė, kad pilietybės aplinkybė nėra atsisakymo priežastis (b. l. 17).

2009-07-29 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/5-13-8K-H8)10K-33973 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje išdavimo“ informavo, kad pareiškėjos kartotinis prašymas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo išimties tvarka nagrinėjamas nebus, nes pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Migracijos departamentas 2009-06-30 raštu Nr. (15/6-11)10K-30364 informavo pareiškėją, jog ji neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, todėl teisinio pagrindo išduoti leidimą nuolat gyventi nėra (b. l. 6).

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. M. B. H. yra Kubos Respublikos pilietė (b. l. 31). 2008-03-27 Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-21 atsisakyta suteikti pareiškėjai pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nepateikus argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš pareiškėją, galimybės Kubos Respublikoje, dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ išvardintų priežasčių ir dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 str. 1 d. apibrėžtų kriterijų. Nuspręsta suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 25-26). Nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas 2008-04-03, jo galiojimas baigėsi 2009-04-03 (b. l. 24).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Įstatymo 53 str. 1 dalyje (2008-02-01 įstatymo redakcija) išvardinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje išdavimo pagrindai, t.y. leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: 1) jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; 2) jis yra lietuvių kilmės asmuo; 3) jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; 4) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje; 5) jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; 6) jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; 7) jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi; 9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje numatytu atveju.

Pagal Įstatymo 53 str. 3 d., užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 26 str. 1 d., leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2009-06-30 raštu Nr. (15/6-11)10K-30364 informavo pareiškėją, jog ji nenurodė nei vieno iš Įstatymo 53 str. nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, paprašė nurodyti įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis galėtų būti išduotas minėtas leidimas, ir pateikti reikiamus dokumentus (b. l. 11-12). Pareiškėja pakartotinai su tuo pačiu prašymu į Migracijos departamentą kreipėsi 2009-07-22, remdamasi Įstatymo 101 str. 1 d. ir 106 str. 1 d., kurie reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau ir Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 p., prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Atsakovas savo atsisakymą atlikti veiksmus motyvavo tuo, kad pareiškėja 2009-07-22 prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikė dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi ir buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą.

Nurodyti bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas nenagrinėjo iš esmės pareiškėjos prašymo dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nebuvo nurodžiusi prašymo teisinio pagrindo. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos prašymą kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, nenurodė kokių procesinio pobūdžio taisyklių neatitiko pareiškėjos paduotas prašymas. Migracijos departamento 2009-07-29 raštas yra motyvuojamas tuo, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių dėl to, viešojo administravimo subjektas gali nenagrinėti prašymo.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 19 p. yra nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti: 19.1. parašyti valstybine kalba; ši nuostata netaikoma prašymams siunčiamiems paštu; 19.2. parašyti įskaitomai; 19.3. asmens pasirašyti, nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti.

Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad asmuo pateikiantis prašymą privalo nurodyti prašymo teisinį pagrindą ir atsakovas nenurodė savo atsakymuose tokio pagrindo. Todėl jeigu prašymas atitinka Taisyklių 19p., prašymas turi būti institucijoje išnagrinėtas. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis institucija įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus dokumentus pati privalo įvertinti ar yra teisės aktuose nustatytas teisinis pagrindas ir koks teisinis sprendimui priimti bei priimti pareiškėjui palankų sprendimą arba atsisakyti priimti sprendimą, nurodant tokio atsisakymo motyvus.

Atsakovas, neatlikęs nurodytų veiksmų, rašydamas 2009-06-30 Migracijos departamento raštą, neturėjo pagrindo vadovautis Taisyklių 12 p. ir 2009-07-29 rašte daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas yra išnagrinėtas.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo nesivadovavo procesinio pobūdžio taisyklėmis, todėl atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymą yra neteisėtas (ABTĮ 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos E. M. B. H. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjos E. M. B. H. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo bei priimti administracinį sprendimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.