- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e1-2834-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38131-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir iki 2019 m. vasario 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (bausmę atliko 2019 m. spalio 1 d.), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.06 val., Vilniuje, Tuputiškių gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 2020 m. rugsėjo 22 d., 18.06 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,69 promilės neblaivumas, 18.21 val. buvo nustatytas 2,68 promilės neblaivumas. Taip J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 10.00 val. kartu su V. L. (V. L.) ir V. D. (V. D.) vartojo alkoholinius gėrimus, visi trys gėrė degtinę. Rugsėjo 20 d. V. L. nusipirko automobilį „Audi 80“. Ji minėto automobilio savininko paprašė, kad ją pamokintų vairuoti, todėl apie 16.00 val. važiavo keliu, gatve netoli „Belmonto“. Vairavo ji, šalia sėdėjo draugas, o automobilio šeimininkas gale. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi ir niekada neturėjo. Važiuodama keliu nesuvaldė automobilio ir automobilis apsivertė ant stogo. Išlipusi iš automobilio padėjo išlipti kitiems. Buvo šoke, nežinojo ką daryti, aplink jokių pašalinių automobilių ir žmonių nematė. Tikriausiai dėl patirto streso ji tiesiog nuėjo keliu, nusiraminusi grįžo atgal prie automobilio. Jai grįžus, prie automobilio jau buvo policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kas nutiko ir prisipažino, kad automobilį vairavo ji, neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir būdama išgėrusi. Dėl savo poelgio labai gailisi, apie jokias pasekmes negalvojo (priedo b. l. 72).
Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. kartu su J. P. ir V. D. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu J. P. paprašė jų pamokinti vairuoti. Jam priklausančiu automobiliu „Audi“ atvyko prie Pūčkorių atodangos. Neprisimena, kaip atvyko, kas atvairavo, nes buvo labai girtas. Vairavo J. P., jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Liudytojo teigimu, važiuodama galimai sumaišė pedalus ir užvažiavo ant šalikelėje buvusio kelmo ar medelio, nesuvaldė automobilio ir jis apvirto. Eismo įvykio metu nenukentėjo, išlipus iš automobilio netrukus atvažiavo policija. Patys dėl eismo įvykio niekam nepranešė, nes išsigando ir buvo neblaivūs. Dėl apgadinto automobilio J. P. pretenzijų neturi. Automobilis, priklauso jam, pirko rugsėjo mėn. iš R., kurio pavardės neprisimena. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas (priedo b. l. 33, 36).
Liudytojas V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 17.00 val. kartu su pažįstamais V. L. ir J. P. gėrė alkoholį. J. P. pasakė, kad norėtų išmokti pavažinėti, todėl kartu su V. L. nusprendė, kad pamokys ją vairuoti. Iš pradžių už vairo atsisėdo V. L., jis keleivio pusėje, o J. P. gale. Pravažiavus maždaug 200 metrų J. P. sėdo už vairo. Važiuojant per žvyrkelį, J. P. sumaišė pedalus, užvažiavo ant šalia kelio esančio kelmo ir automobilis apsivertė. Visi išlipo iš automobilio ir maždaug po 2 min. atvažiavęs nepažįstamas žmogus iškvietė policiją. Patys policijai nepranešė, nes buvo neblaivūs ir išsigandę. Eismo įvykio metu nenukentėjo (priedo b. l. 43).
Liudytojas T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.50 val. dirbant gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pūčkorių g. važiuojant nuo atodangos link Tuputiškių g, ant kalno apvirtęs automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu, pranešėjas parodė du vyriškius, kurie buvo prie apvirtusio automobilio, o trečias asmuo pasišalino. Kaip vėliau nustatyta, prie automobilio „Audi“ buvo V. L. ir V. D., nei vienas neprisipažino vairavęs automobilį „Audi“. Buvo nustatytas automobilio savininkas – R. K., kuriam paskambinus paaiškėjo, kad automobilis prieš kelias dienas buvo parduotas V. L.. Abu vyriškiai ir toliau neigė vairavę automobilį, abiem buvo nustatytas neblaivumas su alkotesteriu. Apie 18.00 val. prie jų priėjusi moteris prisistatė J. P. ir pareiškė, kad vairavo automobilį „Audi“ neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Kaip apvirto automobilis pati nesuprato, apie įvykį nepranešė policijai, nes išsigando. Bendraujant su J. P., nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai 18.06 val. – 2,69 promilių neblaivumas, o 18.21 val. – 2,68 promilių neblaivumas (priedo b. l. 51).
Liudytojas R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. jis pardavė automobilį „Audi 80“ už 100 Eur V., kurio pavardės nežino. Minėtas automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilio dokumentus jis padavė V.. Parduodant automobilį buvo užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią prideda prie liudytojo apklausos protokolo (priedo b. l. 55).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.50 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo vardu A. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Pūčkorių g., važiuojant nuo atodangos link Tuputiškių g., prie krioklių, ant kalno apsivertęs automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), viduje žmonių nėra, aplink kažkas vaikšto (priedo b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-oji būrio vyriausiojo patrulio T. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu (priedo b. l. 13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. M. (A. M.) 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.30 val. dirbant gavo pranešimą, kad Vilniuje, važiuojant nuo atodangos link Tuputiškių g, prie krioklių ant kalno apvirtęs automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. P., kuri paaiškino, kad su draugais mokėsi vairuoti automobilį. Tuputiškių g. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, ją sumėtė ir automobilis apvirto. Pirmi į įvykio vietą atvykę ekipažai nustatė, kad J. P. yra neblaivi (priedo b. l. 14).
Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus, matomas ant stogo apsivertęs automobilis „Audi 80“, šalia – policijos pareigūnų automobilis ir policijos pareigūnas, taip pat du vyrai. Policijos pareigūnai apžiūri automobilį, pildo dokumentus, bendrauja su minėtais vyrais. Vyrai sėdi, vaikščioja aplink automobilio, rūko, atsako į policijos pareigūnų klausimus, tačiau vairavę minėtą automobilį neprisipažįsta. Jiems buvo patikrintas blaivumas (priedo b. l. 20-21).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini). (priedo b. l. 22).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, automobilio „Audi 80“ (1990 m., dyzelinas) kaina su PVM yra 1 710 Eur (priedo b. l. 23).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad R. K. pardavė transporto priemonę „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) V. L. už 100 Eur (priedo b. l. 57).
Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog J. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 2,69 promilių girtumas, o antrojo – 2,68 promilių girtumas (priedo b. l. 58).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., 18.06 val. J. P. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas, o 18.21 val. – 2,68 promilių girtumas (priedo b. l. 59-60).
Motyvuojamoji dalis
J. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. P. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamoji J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. kartu su V. L. ir V. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Paprašė V. L., kad ją pamokintų vairuoti jo automobiliu „Audi“, todėl apie 16.00 val. važiavo netoli „Belmonto“. Vairavo ji, šalia sėdėjo draugas, o automobilio šeimininkas gale. Važiuodama nesuvaldė automobilio ir automobilis apsivertė ant stogo. Išlipo iš automobilio ir tikriausiai dėl patirto streso nuėjo keliu, o nusiraminusi grįžo atgal prie automobilio. Grįžus jau buvo policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kas nutiko ir prisipažino, kad automobilį vairavo ji, neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir būdama išgėrusi (priedo b. l. 72). Tokie kaltinamosios parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai liudytojai V. L. ir V. D. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus apie tai, kad visi kartu su J. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu J. P. paprašė jų pamokinti vairuoti, todėl V. L. priklausančiu automobiliu „Audi“ atvyko prie Pūčkorių atodangos. Vairavo J. P.. Pasak liudytojų, ji važiuodama galimai sumaišė pedalus ir užvažiavo ant šalikelėje buvusio kelmo ar medelio, nesuvaldė automobilio ir jis apvirto. Patys dėl eismo įvykio niekam nepranešė, nes išsigando ir buvo neblaivūs (priedo b. l. 33, 36, 43). Antai liudytojas – policijos pareigūnas T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.50 val. dirbant gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pūčkorių g. važiuojant nuo atodangos link Tuputiškių g, ant kalno apvirtęs automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu, pranešėjas parodė du vyriškius, kurie buvo prie apvirtusio automobilio, kaip vėliau paaiškėjo – V. L. ir V. D.. Apie 18.00 val. prie jų priėjusi moteris prisistatė J. P. ir pareiškė, kad vairavo automobilį „Audi“ neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Kaip apvirto automobilis pati nesuprato, apie įvykį nepranešė policijai, nes išsigando. Bendraujant su J. P., nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai 18.06 val. – 2,69 promilių neblaivumas, o 18.21 val. – 2,68 promilių neblaivumas (priedo b. l. 51). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (priedo b. l. 13). Tuo tarpu policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus pagal gautą iškvietimą paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. P.. Pastaroji paaiškino, kad su draugais mokėsi vairuoti automobilį. Automobilis tapo nevaldomas, ją sumėtė ir automobilis apvirto. Pirmi į įvykio vietą atvykę ekipažai nustatė, kad J. P. yra neblaivi (priedo b. l. 14). Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina bei detalizuoja policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.50 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Pūčkorių g., važiuojant nuo atodangos link Tuputiškių g., prie krioklių, ant kalno apsivertęs automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), viduje žmonių nėra, aplink kažkas vaikšto (priedo b. l. 8). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamoji J. P. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina jau minėto liudytojo – policijos pareigūno parodymai (priedo b. l. 51), jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (priedo b. l. 13), 2020 m. rugsėjo 22 d. neblaivumo nustatymo aktas (priedo b. l. 58). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., 18.06 val. J. P. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas, o 18.21 val. – 2,68 promilių girtumas (priedo b. l. 59-60). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, J. P. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.06 val., Vilniuje, Tuputiškių gatvėje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 2020 m. rugsėjo 22 d., 18.06 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,69 promilės neblaivumas, 18.21 val. buvo nustatytas 2,68 promilės neblaivumas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios J. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė sutinkanti su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo leisti baudą mokėti dalimis (priedo b. l. 92-93).
Dėl J. P. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajai J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. P. – yra jauno amžiaus, teista (priedo b. l. 83), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (priedo b. l. 88-90), nedirbanti (priedo b. l. 87), jos teigimu registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad J. P. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. P. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
J. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 18.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 14.15 val. (priedo b. l. 64-65). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs J. P. skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus ir šešis mėnesius.
Kaltinamajai J. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 75-78) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. P.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, J. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. P. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, miesto ribose, kur eismas pakankamai intensyvus, praeityje teista, bausta administracine tvarka, vairavo neturint tam teisės, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 23 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P., būdama neblaivi, vairavo automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra R. K. (priedo b. l. 22), tačiau tiek R. K. (priedo b. l. 55), tiek V. L. (priedo b. l. 36) ir kaltinamoji patvirtino, kad minėta transporto priemonė priklauso V. L.. Tai matyti ir iš byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (priedo b. l. 57). Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. L. kartu su kaltinamąja vartojo alkoholiniu gėrimus, todėl duodamas kaltinamajai savo transporto priemonę, žinojo, jog kaltinamoji J. P. vairuos būdama neblaivi. Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio savininkas elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė J. P. padarytam teisės pažeidimui, be kita ko, V. L. neprieštaravo, jog transporto priemonė būtų konfiskuota. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nepažeidžia proporcingumo ir protingumo principų ar transporto priemonės savininko teisės į nuosavybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji J. P. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, nesuvaldė automobilio apsivertė ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau ir su ja važiavusiems asmenims, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad V. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas yra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 18.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 14.15 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti J. P. nubausta galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nustatyti J. P. vienerių metų ir šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.