- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- eI-3811-320/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00050-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. M. (toliau – ir M. M., ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Utenos AVPK) viršininko 2019-01-31 sprendimą, kuriuo atsisakyta nuo 2019-01-01 pareiškėjui nustatyti pareiginės algos koeficientą- 9, įpareigoti atsakovą pakeisti 2019-01-02 įsakymą Nr.89-TE-1 „Dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo statutiniams valstybės tarnautojams“ ir nuo 2019-01-01 pareiškėjui nustatyti pareiginės algos koeficientą- 9 bei išmokėti pareiškėjui dėl netinkamo algos koeficiento taikymo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Utenos AVPK viršininko 2018-02-20 įsakymu Nr.89-TE-71 nuo 2018-02-21 paskirtas į Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 6 pareigybių grupės) pareigas. Utenos AVPK viršininko 2018-04-06 įsakymu Nr.89 -TE-147 pareiškėjui buvo nustatytas 8,09 pareiginės algos koeficientas. Vidaus Tarnybos statuto (redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) (toliau- ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams, kurių pareigybės priskirtos 5,6 pareigybių grupėms, taikomas papildomas koeficientas -1, kurių pareigybės priskirtos 7, 8, 9, 10, 11 pareigybių grupėms- papildomas koeficientas-1,2. 2018-06-29 Statuto pakeitimo įstatymo Nr.XIII-1381 (toliau- ir Statuto pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu iki 2018-12-31 pareigūnui nustatytas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio naujos redakcijos Statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, pareigūnui paliekamos einamos pareigos ir nustatomas Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo. Utenos AVPK viršininkas, vykdydamas Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 2019-01-02 įsakymu Nr.89-TE-1 (toliau- ir Įsakymas) Utenos AVPK pareigūnams nuo 2019-01-01 nustatė atitinkamus pareiginės algos koeficientus, tačiau pareiškėjui pareiginės algos koeficientas nebuvo pakeistas. Pareiškėjas kreipėsi į Utenos AVPK viršininką su prašymu nustatyti jam pareiginės algos koeficientą- 9, tačiau Utenos AVPK viršininkas 2019-01-31 sprendimu tai padaryti atsisakė. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Pareiškėjas faktiškai vykdo analogiškas funkcijas, kokios yra numatytos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir VAD) atitinkamo padalinio pareigūnui (Pajėgų valdymo valdybos JI skyriaus viršininkas), ką patvirtina pareigybių aprašymai, jam taikomi tokie patys priėmimo į vidaus tarnybą reikalavimai, jis turi tokias pačias pareigas, vienodai reglamentuotos socialinės ir kitos garantijos kaip ir VAD bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir FNTT) pareigūnų. Tačiau Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatyta privilegija taikoma tik VAD ir FNTT pareigūnams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus ir juos taikant, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai. Pareiškėjo nuomone, Statuto 53 straipsnio 1 dalyje nepagrįstai, nesant tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų pateisinamas, grupė asmenų, t.y. vidaus tarnybos pareigūnai, tarnaujantys VAD bei FNTT, yra kitaip traktuojami (yra akivaizdžiai palankesnėje padėtyje) palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, t.y. tarnaujančiais kitose vidaus reikalų sistemai priklausančiose, bet Statuto 53 str.1 d. neišskirtose statutinėse vidaus reikalų įstaigose.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime teismui nurodė, kad Statuto priedu 6 pareigybių grupės skyriaus viršininko (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje) pareigybei pagal įstaigų grupę numatytas pareiginės algos koeficientų intervalas nuo 8 iki 14,5. Pareiškėjui Utenos AVPK 2018-04-06 įsakymu Nr.89-TE-147 (kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu) buvo nustatytas 8,09 pareiginės algos koeficientas. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį ir Statuto priedą pareiškėjo pareiginės algos koeficientas 2019-01-01 dienai atitiko pareiškėjo pareigybės grupei nustatytą pareiginės algos intervalą. Utenos AVPK viršininko 2019-01-02 įsakymu Nr.89-TE-1 pareiginės algos koeficientai nustatyti tik tiems statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems vadovaujantis Statuto pakeitimo įstatymu, iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo. Statuto pakeitimo įstatymo įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-10-05 įsakymu Nr.5-V-835, priemonės Nr.2 įgyvendinime numatyta pareiga policijos įstaigoms iki 2018-12-20 peržiūrėti pareigūnų pareigines algas, identifikuoti pareigūnus, kurių pareiginės algos koeficientas pagal einamas pareigas yra mažesnis už Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, ir nuo 2019-01-01 tiems pareigūnams policijos įstaigos vadovo įsakymu nustatyti Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Vykdydamas aukščiau nurodytus teisės aktus, atsakovas ir priėmė Įsakymą, kuriuo Utenos AVPK pareigūnams nuo 2019-01-01 nustatė atitinkamus pareiginės algos koeficientus. Pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas nebuvo pakeistas, nes jis atitiko pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-04-06 įsakymu Nr.89-TE-147 M. M., einančiam Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pareigas, nuo 2018-04-06 buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas- 8,09.
2018-06-29 priimtu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr.XIII-1381 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2019-01-01. Statuto priedu buvo nustatyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos koeficientai, numatant minimalią bei maksimalią ribas, pagal įstaigos grupę bei pareigybių grupes. Statuto 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams, kurių pareigybės priskirtos 5, 6 pareigybių grupėms, taikomas papildomas koeficientas – 1, kurių pareigybės priskirtos 7, 8, 9, 10, 11 pareigybių grupėms, – papildomas koeficientas – 1,2. Šioje dalyje nurodytas papildomas koeficientas pridedamas prie šio statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficientų intervalo minimalią ir maksimalią ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pagal Statuto 53 straipsnio 2 dalį, pareigūno pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos į grupes skirstomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus.
Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustatė, kad tuo atveju, jeigu iki naujos redakcijos Statuto įsigaliojimo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą.
Utenos AVPK viršininkas, vykdydamas Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 2019-01-02 įsakymu Nr.89-TE-1 nuo 2019-01-01 nustatė atitinkamus pareiginės algos koeficientus tiems Utenos AVPK pareigūnams, kurių pareiginė alga 2019 m. sausio 1 dienai buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant naujos redakcijos Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Pareiškėjui minėtu Įsakymu pareiginės algos koeficientas nebuvo nustatytas. Pareiškėjas kreipėsi į Utenos AVPK viršininką su prašymu nustatyti jam pareiginės algos koeficientą- 9 nuo 2019-01-01, savo prašymą grindė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės įstatymui principu, nurodydamas, jog jo užimamos pareigos analogiškos atitinkamų pareigūnų, dirbančių FNTT bei VAD, pareigoms. Utenos AVPK viršininkas sprendimu, įformintu 2019-01-31 tarnybiniu pranešimu Nr.89-PR2-462 (toliau- ir Sprendimas), nustatyti pareiškėjui pareiginės algos koeficientą- 9 atsisakė.
Pareiškėjo užimama pareigybė patenka į 6 pareigybių grupę (III įstaigos grupė), jai Statuto priedu nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas 8-14,5. Pareiškėjui 2019 m. sausio 1 dienai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas- 8,09, t.y. didesnis už jo pareigybei Statuto priede nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, jis nebuvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas. Todėl, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalyje bei Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, nustatyti pareiškėjui nuo 2019-01-01 pareiginės algos koeficientą-9 nebuvo teisinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto 53 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams, kurių pareigybės priskirtos 5, 6 pareigybių grupėms, taikomas papildomas koeficientas – 1, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad, jo nuomone, prašoma ištirti Statuto norma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams nepagrįstai nustatytos privilegijos lyginant su kitų policijos įstaigų tos pačios pareigūnų grupės pareigūnais, užimančiais analogiškas pareigas. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tikslinga vertinti ne tik konkrečių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymuose jiems priskirtas funkcijas, bet ir atitinkamai policijos įstaigai, kurioje pareigūnas dirba, keliamus uždavinius bei tikslus. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- ir Vyriausybė) 2002-04-05 nutarimu Nr.481 (Vyriausybės 2016-01-14 nutarimo Nr.23 redakcija) patvirtintuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, Vyriausybės 2003-03-05 nutarimu Nr.284 (Vyriausybės 2015-12-23 nutarimo Nr.1361 redakcija) patvirtintuose Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr.5-V-300 patvirtintuose Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatuose išvardintoms institucijoms nustatytus tikslus bei funkcijas, sprendžia, jog šie tikslai bei uždaviniai, nors savo esme panašūs, tačiau nėra tapatūs, todėl negalima laikyti, jog išvardintose institucijose dirbantys pareigūnai vykdo tapačias funkcijas. Teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.