Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2423-223/2011 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį N. Ž. , trečiajam asmeniui V. B. dėl padarytos žalos ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės N. Ž. priteisti 4 280 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausančio kiemo naudojimosi (pasidalijimo) tvarką, pagal pridedamą jo planą, įpareigoti atsakovę pasirašyti sutikimą dėl jo sūnui priklausančio buto rekonstrukcijos.

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2011 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011 m. balandžio 6 d. pašalinti ieškinio trūkumus, o jų ieškovui nepašalinus 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurio trūkumams pašalinti 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2011-05-06. Atskirojo skundo trūkumų nepašalinus, 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą, 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2011-06-08 pašalinti atskirojo skundo trūkumus, o jų nepašalinus, pirmosios instancijos teismo teisėja 2011-06-15 nutartimi nutarė ieškovo J. Ž. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (b.l. 52-53). Nurodė, kad ieškovo pateiktas atskirasis skundas neatitiko bendrųjų CPK 335 str. nurodytų reikalavimų ir nustačius terminą trūkumams pašalinti, jie nepašalinti.

Atskiruoju skundu ieškovas J. Ž. teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme byla yra piktybiškai tęsiama ir vilkinama. Nurodo, kad prie ieškinio pridėtas sąrašas su pavardėmis asmenų, kurie turėtų būti kviečiami byloje liudytojais. Pažymi, kad ieškovas pats gali sau atstovauti teisme, turi tokio pobūdžio patirties. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai yra išgalvoti. Nesupranta, kodėl byla neperduodama kitam teisėjui. Prašo teismo grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui, bylą paskiriant kitam teisėjui.

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti skųsdamas priimtas teismo nutartis ar sprendimus, tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 316, 338 str.str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą besikreipiantis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Atskirojo skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 338 str., 306 str., tarp jų – reikalavimas atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties nepagrįstumas, apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Byloje nustatyta, jog 2011-03-16 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas J. Ž. ieškinys atsakovei N. Ž. , trečiajam asmeniui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų (b.l. 8-10). Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo teisėja 2011-03-17 nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir šia nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011-04-06 ieškinio trūkumams pašalinti, o J. Ž. nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, 2011-04-08 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (b. l. 20-21). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas teismui pateikė atskirąjį skundą, tačiau teismas konstatavo, jog minėtas skundas ir vėliau pateikti atskirieji skundai, neatitinka atskiriesiems skundams keliamų formos, turinio reikalavimų ir 2011-04-18, 2011-05-19 nutartimis nustatė terminus nurodytiems trūkumams pašalinti. 2011-05-19 nutartimi teismas nustatė J. Ž. terminą iki 2011-06-08 ir įpareigojo nurodyti skundžiamą nutartį, tinkamai suformuluoti savo prašymą dėl skundžiamos nutarties, pateikti įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais pagrindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nurodyti bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį bei informaciją ar byla bus vedama per advokatą (b.1. 40-41). Byloje nustatyta, kad 2011-05-23 gautas J. Ž. paaiškinimas, o 2011-06-02 atskirasis skundas, tačiau 2011-06-15 nutartimi teismas konstatavo, jog atskirasis skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų (b. 1. 43-44, 52-53). Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2011-05-19 nutartimi nurodytų atskirojo skundo trūkumų ieškovas nepašalino, nes skunde nenurodė kokia nutartis yra skundžiama, nenurodė jokių argumentai, kuriais grindžiamas nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, nesuformulavo prašymo, kas teisėjai leido daryti išvadą, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 111, 115, 306, 316, 338 str.). Apeliantas teigia, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme byla yra piktybiškai tęsiama ir vilkinama, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas teismui nepateikia įstatymų reikalavimus atitinkančių procesinių dokumentų, kurių pagrindu teismas galėtų priimti jo ieškinį. CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, jog jei pateikiamas procesinis dokumentas neatitinka keliamų formos ir turinio reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad asmens teisė teikti bet kurį procesinį dokumentą turi būti įgyvendinama CPK nustatyta procesine tvarka, t.y. asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymo nustatytų tokio procesinio kreipimosi sąlygų ir tvarkos. CPK 115 str. 4 d. nustato, kad tik klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Apelianto paduotas atskirasis skundas neatitiko procesiniams dokumentui keliamų bendrųjų reikalavimų, todėl tik ištaisius teismo nurodytus trūkumus, kurie buvo aiškiai išdėstyti ginčijamoje nutartyje atskirasis skundas galėjo būti priimtas.

Civilinio proceso kodekso 65-68 straipsniuose nustatyta tvarka ir pagrindais kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą teisėjui, todėl ieškovui pareiškus naują ieškinį, jis turi teisę, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, pateikus motyvuotą pareiškimą dėl nušalinimo konkrečiam teisėjui, reikšti nušalinimą teisėjui (CK 42 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo teiginiai, jog prie ieškinio pridedamas sąrašas su asmenų pavardėmis, kurie byloje turėtų būti kviečiami liudytojais, kad bylos medžiaga yra perduota kitoms valstybės institucijoms, neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantas atskirąjį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas jog bylos nagrinėjimo metu pateiks papildomų dokumentų. CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirasis skundas yra paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti atskirąjį skundą, todėl visa atskirojo skundo išsprendimui reikalinga medžiaga yra civilinėje byloje. Dėl paminėto, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovui išaiškinama, jog pašalinus ieškinio trūkumus, dėl kurių ieškinys jam buvo grąžintas, jis gali pakartotinai kreiptis į teismą su procesiniu dokumentu bendra tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.