- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2-2769-714/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
institucijos išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Elenai Kontenienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal G. J. atsakovui E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikininmo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2018 m. kovo 15 d. buvo iškelta civilinė byla G. J. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikininmo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovė prašė nustatyti sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Be to teisme 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas E. B. priešieškinys ieškovei G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikininmo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas prašė paskirti byloje DNR ekspertizę jo tėvystei patvirtinti ar nuginčyti, o nustačius, kad jis nėra V. B. biologinis tėvas, nuginčyti jo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atmesti.
Teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė. 2018 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. ES 182/2018(01) išvada E. B. yra V. B. biologinis tėvas su 99,99999999997 procentų tikimybe.
Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jam pranešta, jam paskirtas atstovas, atsakovas teismui buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitokių atsakovo prašymų nebuvo gauta, atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CPK) 246 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad viena augina tris nepilnamečius vaikus, niekur nedirba, nes vaikai dar maži, šeimos pajamos tik gaunamos socialinės pašalpos 370,00 Eur, padeda mama, dviem vyresniesiems vaikams iš jų tėvo priteistas išlaikymas, tačiau gauna tik valstybės išmokas, V. B. gyvena su ja nuo gimimo, gyvena nuomojame bute, nuoma 80,00 Eur, žiemą su mokesčiais buto išlaikymas kainuoja 150,00 Eur, atsakovas E. B. sūnaus V. B. neaugino, jo neišlaikė, vaikas nepažįsta tėvo, ji neprieštarautų, kad E. B. bendrautų su sūnumi, tačiau pageidautų, kad tėvo ir sūnaus susitikimai vyktų Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, nes buvo problemų, kai E. B. ateidavo, daužė duris, teko kreiptis į probaciją, vaikai bijo,atsakovas turi dukrą, tačiau išlaikymas iš jo tai mergaitei nėra priteistas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas R. Lilas teismo posėdyje paaiškino, kad nebepalaiko priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, reikalavimo atsisako, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas šiuo metu jokių pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat nemano, jog tėvo ir sūnaus pasimatymai turėtų vykti dalyvaujant pareigūnams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Elena Kontenienė palaikė ieškovės reikalavimus, mano, kad turėtų būti konkreti bendravimo tvarka, prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė, vaikai neturėtų būti skriaudžiami dėl to, kad tėvas atlieka bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. B. gimė (duomenys neskelbtini)., jo tėvai G. J. ir E. B., ((duomenys neskelbtini)., gimimo Nr. 275) G. J. šeimoje be V. B. auga dar du nepilnamečiai vaikai (2017 m. rugsėjo 13 d. pažyma), G. J. mokama nedarbo draudimo išmoka 290,17 Eur (2018 02 02 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas), be to jai skirta socialinė pašalpa ir išmokos vaikui 135,66 Eur (2018 02 02 pažyma apie pajamas), nekilnojamojo turto G. J. neturi (2017 09 13 d. informacija), jos šeimoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystyti, jos ir sūnaus tarpusavio ryšys artimas, G. J. tinkamai rūpinasi savo vaikais (VVTAĮT išvada). Abiems šalims byloje paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba (sprendimai dėl teisinės pagalbos teikimo).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis V. B., kuriam dabar yra tik treji metai, nuo gimimo gyvena su ieškove G. J.. Duomenų, kad G. J. šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės, netinkamai tenkinami jo interesai, nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovo atliekama laisvės atėmimo bausmė suteikia pagrindą manyti, kad galimai atsakovas užsiėmė neteisėta veikla, darė nusikaltimus. Nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas norėtų ir galėtų savarankiškai auginti vaiką Šalių sūnus gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius. Ieškovė tinkamai vaiką prižiūri ir auklėja, rūpinasi visais vaikų poreikiais, tinkamai vykdo savo pareigas savo vaikams, sudaro reikiamas vaikams gyvenamąsias sąlygas. Valstybės vaiko teises ginančios institucijos atstovėpalaiko ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu nepilnamečio V. B. labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. J.(Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 3.168straipsnis, 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK3.192 straipsnis 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaikų kasdienius poreikius.
Prašoma priteisti išlaikymo forma, piniginės išmokos, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių turtinę padėtį, labiausiai atitinka konkretaus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus V. B. dar yra mažo amžiaus, iki pilnametystės yra likę daug laiko, išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis šiuo atveju labiausiai atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į V. B. amžių, poreikius, pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 100,00 Eur vieno iš tėvų mokama suma vienam vaikui per mėnesį išlaikyti būtų pakankamatik mažiausiems vaiko poreikiams patenkinti. Būtiniausius vaiko poreikius sudaro būsto išlaikymas, maistas, sveikatos priežiūra, rūbai, avalynė, kuriuos dėl vaiko vystymosi, augimo tenka keisti bent kartą per metus, higienos priemonės, vaikų lavinimas, žaidimasir kiti poreikiui. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką, jos pajamos yra tik gaunamos pašalpos, be to ji augina, prižiūri ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.Šalys neturi nekilnojamojo turto.Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, jokia sunki turtinė padėtis neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaiką, šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, o teikiamas išlaikymas neturi žeminti nepilnamečio vaiko ir jį auginančio tėvo ar motinos orumo (Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnis, 3.159 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas V. B. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eurper mėnesįnuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. kovo 13 d.(Lietuvos Respublikos CK3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis 1 dalis). Pripažintina, kad 100,00 Eur suma nėra pernelyg didelė vaiko išlaikymui, o tas tėvas, ar motina, kuris vienas augina vaiką, faktiškai patiria dar didesnes išlaidas, kurios susijusios su vaiko išlaikymu, gali būti ne visada numatytos, neskaičiuojant kasdienio rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros kaštų.
Ieškovėskirtina nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja(Lietuvos Respublikos 3.185 straipsnis,3.186 straipsnis, 3.190 straipsnis). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis 1dalis).
Dėl bendravimo tvarkos
Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK3.170 straipsnyje, tačiau tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Lietuvos RespublikosCK3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
Ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi galėtų susitikti vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose kas antrą mėnesio pirmadienį. Byloje yra duomenų, kad vaikas mažametis, nepažįsta savo tėvo, praeityje tarp šalių yra kilę nesutarimų, ir siekiant užkirsti galimybę naujiems konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti ir vaiką, tėvo pažinimo procese, kilti, nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad, E. B., grįžus iš laisvės atėmimo vietos, jis turėtų teisę susitikti su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį nuo 15.00 iki 17.00 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose pagal susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Be to E. B. galėtų turėti teisę bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, gauti iš G. J. informaciją apie sūnų.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas, pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).
Dėl priešieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę
A. E. B. šioje byloje buvo pareiškęs reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau atlikus teismo ekspertizę, kuri patvirtino, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko V. B. tėvas, per savo atstovą šio reikalavimo atsisakė. Atsisakymas priimtinas. Byla dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė ir atsakovas šioje byloje buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 14 punktas), jiems abiem buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nepilnamečio vaiko V. B. gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. J., gimusia (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymą nepilnamečiui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., kasmėnesį mokamomis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtąeurų) nuo 2018 m. kovo 13 d. iki vaikui sueis pilnametystė.
Nepilnamečiui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti G. J., gimusią (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio V. B. tvarką su jos tėvu E. B., pagal kurią E. B. bendrauti su V. B. pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį nuo 15.00 iki 17.00 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose, bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, gauti iš G. J. informaciją apie sūnų, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius.
Bylą dalyje dėl reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.