Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodytą nekilnojamąjį turtą pareiškėjo tėvai įgijo sąžiningai, bei motina teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė jį kaip savo daugiau nei dešimt metų. Per visą daikto valdymo laikotarpį į minėtą daiktą niekas pretenzijų nepareiškė ir šis turtas valstybei ar savivaldybei nepriklauso. Nėra užregistruotas kito asmens vardu. Pareiškėjas nurodo priėmęs abiejų tėvų palikimą po jų mirties.

Suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovo advokato A. Butauto paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo L. V. tėvai Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. V., miręs (duomenys neskelbtini), pagal 1998-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį iš Šilutės rajono valdybos įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12). Ši sutartis nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-18 ir Šakių rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjas L. V. priėmė palikimą po motinos Z. V. ir po tėvo L. A. V. mirties (b.l. 15, 16). Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas L. V..

Byloje pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-27). Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės matyti, kad daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos (b.l. 39-41).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo motina Z. V. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytu būdu, yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, sandėlio, tvarto, kiemo rūsio, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, minėti daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu, ne mažiau kaip dešimt metų nekilnojamieji daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, šie daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, nes pareiškėjo motina Z. V. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus daiktus. Todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas įrodytas ir tenkintinas, bei nustatytinas faktas, jog Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, remdamasis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė kiemo rūsio unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše priskiriamas pastatui-sandėliui, sugretinus kiemo rūsio duomenis (statinio tūrį, sienų dangą) minėtuose dokumentuose, teismas nurodo Nekilnojamojo turto registre nurodytą kiemo rūsio unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

Reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti daiktines teises mirusiosios Z. V. vardu į nurodytus statinius atmestinas, nes VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nedalyvavo ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 56) neturėjo dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, nes ši institucija neturi teisinio intereso, o tik teismo sprendimo pagrindu registruoja nustatytus juridinius faktus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266 straipsnis reglamentuoja, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Viena iš VĮ Registrų centro funkcijų ir yra įstatymų nustatyta tvarka vykdyti daiktinių teisių registraciją.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.