Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, M. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. Ž. ir V. J., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 20 val. 31 min. iki 20 val. 35 min., veikdamas kartu su savo motina R. Ž., panaudodamas neteisėtai R. Ž. įgytą, A. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotą mokėjimo kortelę ir jos prisijungimo PIN kodą, save identifikuodamas kaip teisėtą šios kortelės ir jos prisijungimo duomenų naudotoją A. P., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo šešias finansines operacijas, t. y. 890 (200+200+100+40+300+50) Lt išdavimą iš A. P. sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, tačiau šių operacijų neatliko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkės R. Ž. valios, nes dėl viršyto limito bankomatai pinigų neišdavė, tokiu būdu, apgaule, savo ir bendrininkės naudai pasikėsino įgyti A. P. 890 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Savo skundu nuteistasis, iš esmės neginčydamas nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių – neteisėtai inicijavus šešias finansines operacijas pasinaudojant kito asmens vardu išduota banko kortele ir prisijungimo PIN kodu, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino supratęs, jog bando paimti pinigus iš sąskaitos naudodamasis ne jo motinos R. Ž. banko kortele. Įvertinus paties nuteistojo M. Ž., nuteistosios R. Ž. parodymus, banko sąskaitos išrašus, fotonuotraukas, daroma išvada, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertinęs nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai pripažino M. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Naikinti ar keisti nuosprendį vien dėl to, kad apeliantas skunde teigia nežinojęs, kokiu būdu buvo įgyta banko kortelė, nėra pagrindo.

Apeliantas prašo skirti jam kuo švelnesnę bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. Ž. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, šiuo metu bausmę jau yra atlikęs. Be to, LITEKO duomenimis, Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – laisvės apribojimu, areštu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš bausmės atlikimo vietos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 6 mėnesiai 15 dienų), o BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą apysunkį nusikaltimą ir pasikėsinimą įvykdyti nesunkų nusikaltimą paskirtos bausmė yra artimos sankcijose numatytoms minimalioms bausmėms, daroma išvada, kad M. Ž. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. Ž. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, apylinkės teismas taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nors skunde nuteistasis nurodo, jog jis turi gyvenamąją vietą, dirbo, išlaikė savo sugyventinę ir jos vaiką, tačiau nuteistasis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.