Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. 2008 m. gruodžio 26 d., apie 1.10 val., viešoje vietoje - prie Respublikos g. 40, Panevėžio m. esančio kultūros centro „Garsas", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė nukentėjusiesiems D. J. ir I. K. po vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo sukėlė jiems fizinį skausmą, dūrė nukentėjusiajam T. S. vieną kartą peiliu į dešinį žastą, tuo padarė dvi durtines-pjautines žaizdas dešiniame žaste su dešinio žasto ir vidurinio nervo sužalojimu ir aklą durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, t.y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad naktį iš 2008 m. gruodžio 25 d. į 26 d. prie kultūros centro „Garsas" nebuvo. Minėtą naktį buvo draugo Mariaus, gyvenančio „rožyne“, pirtyje, po to važiavo pas kitus draugus kartu su Jurga, gyvenančia Anglijoje. Nei draugų, nei Jurgos pavardžių ir adresų nežino. Su Jurga susiskambindavo, tačiau jos telefono numerio neatsimena. Teisė vairuoti jam atimta, todėl važinėjo taksi. Automobilį BMV, priklausantį jo tėvui, tuo metu be sutarties buvo išnuomojęs draugo draugui, kurio nepažįsta. Paryčiui grįžo į tėvų namus. Policija sulaikė po 2-3 mėnesių prie VĮ „Regitra“, kai jis su draugu atvežė jo Peugeot markės automobilį techninei apžiūrai. Tuo metu savo automobilio nevairavo – policija jį ištraukė iš draugo automobilio, įsodino į jo BMW markės automobilį ir nuvežė į policiją. Asmens parodymo atpažinti metu nedalyvavo gynėjas, jo pasisamdyti neturėjo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d., apie 22.00 val. atvyko į kultūros centrą „Garsas", kuriame draugai organizavo Kalėdinį vakarą. Po vidurnakčio, tikslaus laiko nurodyti negali, išėjo į kiemą parūkyti. Kieme buvo daug žmonių. Pamatė, kad jo draugas D. J. su savo drauge I. K. eina namo. Prie jų priėjo du vaikinai ir kažką pasakė. Po kelių sekundžių vienas iš vaikinų smogė D. J., kitas – jo merginai į veidą. Apsaugos darbuotojo paprašė palaikyti akinius ir, paėmęs iš jo ašarinių dujų balionėlį, pribėgo prie vieno iš šių dviejų vaikinų ir papurškė. Vaikinas užsidengė veidą ir atsisėdo ant suolo. I. K. ir D. J. liepė eiti į „Garso“ vidų. Eidamas link „Garso“, prie įėjimo išgirdo artėjančius žingsnius. Tarpduryje atsisuko ir pamatė ne tiek vaikiną, kiek peilio geležtę bei pajuto dūrį į ranką. Iš rankos stipriai plūdo kraujas, todėl draugai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Į ranką dūrusio asmens neįsidėmėjo dėl blogo apšvietimo, alkoholio įtakos, be to įvykio metu buvo be akinių. Iš pradžių nenorėjo rašyti pareiškimo policijai, nes bijojo - jo mergina papasakojo, kad vaikinai, važiuodami pro greitosios medicinos pagalbos automobilį, sušuko: „jūs gyvi iš ligoninės negrįšit“. Vengė rašyti dar ir dėl to, kad jautėsi kaltas panaudojęs ašarines dujas. Po kiek laiko, įkalbėtas artimųjų, parodymus davė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. teigė matęs, kaip prie D. J. priėjęs asmuo kažką pasakė ir smogė jam į veidą. Prie jų pribėgo dar vienas vaikinas. Pamatęs, kad Indrė užsidengusi veidą, suprato, kad jai taip pat kažkas atsitiko, tačiau, kad jai būtų suduoti smūgiai, nepastebėjo. Taip pat buvo nurodęs, kad į žastą jam dūrė tas pats vaikinas, kuris prieš tai buvo sudavęs smūgį D. J. į veidą (1 t., b.l. 21-23).

Reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. K. 858,05 Lt turtinės ir 24141,95 Lt neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d., apie 22.00 val. nuėjo į Panevėžio kultūros centrą „Garsas", kuriame vyko Kalėdinis vakaras. Kartu su juo buvo jo draugė I. K.. Po vidurnakčio abu susiruošė eiti namo. Išėjus į lauką, prie jo priėjo nepažįstamas šviesia striuke vilkintis, apie 22 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio vaikinas ir paprašė apyrankės, su kuria galima nemokamai įeiti į „Garsą". Apyrankės nedavė, todėl šalia buvęs kitas vaikinas, vilkintis tamsia striuke, sudavė kumščiu į kairį žandą. Nuo smūgio jis griuvo ant apsauginės tvorelės. Draugė I. K. pradėjo šaukti, todėl tas pats vaikinas tamsia striuke sudavė kumščiu ir jai į kaktą. Nuo smūgio ji susilenkė. Netoli įėjimo buvęs jo draugas T. S. pribėgo ir liepė greitai eiti į kultūros centro vidų. Paklausę patarimo, grįžo į „Garsą“. Po to išsikvietė taksi ir, išėję per kitą išėjimą, išvažiavo. Kaip buvo sužalotas T. S., nematė. Įvykio metu buvo be akinių, todėl, esant blogam apšvietimui, užpuoliko neįsidėmėjo. Dėl sužalojimo civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d., apie 22 val. su draugu D. J. nuėjo į Kalėdinį vakarą, vykusį kultūros centre „Garsas“. Apie 24.00 - 1.00 val. susiruošė eiti namo: ji išėjo iš „Garso“ pirma, o D. J. ėjo paskui ją. Šalia „Garso“ durų prie jos priėjo nepažįstamas 18-23 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio vaikinas, vilkėjęs šviesios spalvos trumpa striuke, juoda megzta kepure. Jis pasiūlė jai grįžti su juo kartu į „Garsą". Atsakė, kad niekur neis ir, atsisukusi į D. J., pamatė kitą, juodos spalvos striuke vilkintį vaikiną, kuris stovėjo prie D. J. ir kažką jam sakė. Šiam kažką atsakius, vaikinas sudavė kumščiu D. J. į veidą ir jis griuvo. Tai pamačiusi, pribėgo prie užpuoliko ir bandė jį atitraukti nuo draugo. Jis atsisukęs, kumščiu sudavė į kaktą. Netoli buvęs T. S. įtempė juos į „Garso" patalpas. Kas galėjo sužaloti T. S., nežino. Konfliktą gerai apšviestoje vietoje matė du apsaugos darbuotojai, kurie stovėjo prie durų „Garso“ viduje ir į šį konfliktą nesikišo. Byloje civilinio ieškinio ji nereiškia.

Liudytojas V. B., apsaugos darbuotojas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį davė teisingus parodymus. 2008 m. gruodžio 25 d., jis dirbo šventinio vakaro, vykusio kultūros centre „Garsas“ metu, budėjo prie įėjimo. Kiemas prie įėjimo buvo gerai apšviestas. Apie 1.00 val. atėjo du girti asmenys, kurie elgėsi agresyviai ir prašėsi įleidžiami į renginį. Vienas iš jų buvo stambesnis, juoda sportine striuke, ant kurios buvo užrašas „Adidas", tamsiai mėlynomis sportinėmis kelnėmis su plona raudonos spalvos juostele. Stambesnį asmenį gerai įsidėmėjo, nes su juo teko bendrauti apie 10 minučių - jis prašėsi įleidžiamas į vidų, žadėjo už tai sumokėti. Kai neįleido, jie paėjėjo toliau, o jis pasuko lipti į „Garso" antrą aukštą. Nespėjus užlipti, kažkas pasakė, kad kieme kažkas vyksta. Išbėgęs į kiemą, pamatė kruviną jaunuolį, kaip dabar žinoma, T. S.. Kiti apsaugos darbuotojai jam pasakė, kad jaunuoliui ranką perdūrė tas pats agresyviai nusiteikęs stambesnis asmuo. Kai išėjo į kiemą, jis jau buvo pabėgęs. Iš praeivių sužinojo, kad abu asmenys buvo atvažiavę tamsios spalvos automobiliu BMW.

Liudytojas Ž. J., apsaugos darbuotojas, parodė, kad jis dirbo šventinio vakaro, vykusio 2008-12-25 kultūros centre „Garsas“ metu - budėjo prie įėjimo. Apie 1.00 val. prie įėjimo atėjo du girti, agresyviai nusiteikę asmenys. Vienas jų buvo smulkaus kūno sudėjimo iki 25 metų amžiaus, jo aprangos neatsimena, kitas už jį žymiai stambesnis, vilkėjęs juodą sportinę striukę, juodas sportines kelnes, ant galvos užsidėjęs kapišoną arba kepurę, apie 37 metų amžiaus. Jie prašėsi įleidžiami į „Garsą" tačiau apsaugos darbuotojai jų neįleido. Jie išėjo, bet po 5-10 minučių grįžo. Tarp vieno iš jų ir išeinančio iš „Garso“ vaikino kilo konfliktas. Stambesnis iš jų smogė vaikinui kumščiu į veidą. Merginos nepastebėjo. Jo pažįstamas T. S., paėmęs iš vieno apsaugos darbuotojo ašarinių dujų balionėlį, papurškė smulkesniam vaikinui. Tai pamatęs stambesnis, pribėgo prie T. S., dūrė jam peiliu į ranką ir abu pabėgo. Praeiviai sakė, kad jie buvo atvažiavę tamsios spalvos BMW automobiliu. Kurį laiką pats matė prie kultūros centro stovintį tamsios spalvos BMW automobilį. T. S. dūrusį asmenį gerai įsidėmėjo. Asmens parodymo atpažinti metu nurodė į jauniausią ir tamsiausią iš trijų nurodytų asmenų. Apie parodymų keitimą su T. S. kalbėjo, nes nebuvo visiškai tikras dėl atpažinto asmens.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d., nuo 18.00 val. kartu su tyrėju A. B. dirbo Panevėžio apskrities VPK I-ame PK. Po vidurnakčio gavo pranešimą, kad prie kultūros centro „Garsas" vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, matė išvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kieme buvę jaunuoliai paaiškino, kad ką tik perdurtas vaikinas, o jį perdūręs asmuo pabėgo. Vaikinai taip pat pasakė, kad pabėgęs asmuo galėjo atvažiuoti automobiliu BMW ir parodė netoli stovintį automobilį. Ji užsirašė to automobilio valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini) Abu pasiliko prie automobilio laukti kol ateis jo pasiimti. Vienas iš apsaugos darbuotojų -V. B. pasakė, kad asmenį, perdūrusį T. S. ranką, įsidėmėjo gerai ir nuodugniai jį apibūdino - stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, vilkintis juoda striuke su „Adidas“ užrašu ir tamsiomis kelnėmis su raudona plona juosta. Su tyrėju A. B. liko budėti prie kultūros centro „Garsas“. Po kiek laiko tas pats apsaugos darbuotojas pasakė, kad vėl sugrįžo užpuolikas, perdūręs nukentėjusįjį. Ji liko prie BMW automobilio, o A. B. nuėjo kartu su apsaugos darbuotoju. Grįžęs A. B. sakė, kad vijosi smurtautoją, tačiau šis pabėgo. Baigė darbą 4.00 val., tačiau prie automobilio BMW niekas nebuvo atėjęs, jis liko stovėti.

Analogiškai parodė ir liudytojas A. B., teigdamas, kad vydamasis įtariamąjį matė iš toli, todėl jo apibūdinti negali.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 25 d., apie 21 val. atėjo į Kalėdinį vakarą, vykusį Kultūros centre „Garsas“. Po vidurnakčio išėjo parūkyti į kiemą. Rūkė stovėdamas prie tvoros. Išgirdo už nugaros vykstantį susistumdymą. Atsisukęs pamatė ant tvoros nugriuvusį D. J.. Nugara į jį stovėjo jaunuolis, iš kurio judesių suprato, kad smūgį sudavė jis ir ruošiasi dar kartą suduoti, todėl patempė vaikiną už striukės atgal. Ar šalia buvo mergina, nepastebėjo. Smurtavusio vaikino veido nematė, tačiau įsiminė jo aprangą – jis vilkėjo juoda pūsta striuke ir juodomis kelnėmis. Matė kai vaikinas juoda pūsta striuke ir juodomis kelnėmis smogė T. S. į dešinę ranką ir nusprendė, kad tai tas pats vaikinas, nes daugiau panašiai apsirengusių aplinkui nematė.

Liudytojas R. T., atlikęs ikiteisminį tyrimą V. K. byloje, papasakojo asmens atpažinimo aplinkybes. Jis parodė, kad atpažinimo kambarys yra trečiame aukšte, į kurį V. K. buvo nuvestas tuo metu, kai liudytojai V. B. ir Ž. J. buvo antrame aukšte esančiame jo kabinete, todėl prasilenkti kaltinamasis ir liudytojai koridoriuje negalėjo. Liudytojai V. B. ir Ž. J. komisariate davė nuoseklius parodymus apie V. K. padarytą nusikalstamą veiką ir be jokių abejonių atpažino V. K.. Prieš atpažinimą liudytojai buvo apklausti, ant protokolų nurodytas tas pats laikas dėl klaidos. Abiems liudytojams atpažinti buvo parodyti tie patys asmenys, kurie savo išvaizda nebuvo labai skirtingi. V. K. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Susisiekė su V. K. nurodytu advokatu V. Kupcikevičiumi, tačiau V. K. artimieji šio advokato pasamdę nebuvo, o kito advokato V. K. nepageidavo, todėl pareiškė, kad jam gynėjas nereikalingas ir pasirašė protokole.

Nukentėjusysis T. S. aktyviai dalyvavo ikiteisminiame tyrime – ateidavo į komisariatą, domėdavosi tyrimo eiga. T. S. yra užsiminęs, kad jam gali būti daromas „spaudimas“. Tačiau po kiek laiko jis pasakė, kad joks „spaudimas“ nedaromas, įvyko klaida, nors iš operatyvinės medžiagos buvo žinoma, kad poveikis jam buvo daromas, o šis darė poveikį Ž. J.. T. S. ir Ž. J. yra giminaičiai. Operatyvinėje medžiagoje buvo duomenų, kad advokatas prašys surengti akistatas, kurių metu liudytojai keis parodymus dėl atpažinimo, teigdami, kad apsipažino. Tai sužinojęs, paskambino liudytojams ir paklausė, ar atpažins asmenį. Ž. J. atsakė „galbūt“. Į klausimą „kodėl?“, atsakė „taip reikia“. Kalbėdamas su Ž. J., suprato, kad poveikis jam jau padarytas. Iš pradžių prokuroras nesutiko kreiptis į teismą leidimo kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, tačiau, susipažinęs su jo pateikta operatyvine medžiaga, ir gavęs advokato prašymą surengti akistatas, kreipėsi į teismą ir teismas, nusprendęs, kad prašymas pagrįstas, nutartimi leido klausytis nukentėjusiojo bei liudytojų telefoninių pokalbių. Iš prokuroro sužinojo, kad liudytojams, apklausiamiems teisme, daro poveikį į teismą atėję V. K. aplinkos žmonės. Siekdami apsaugoti liudytojus, išvežė juos iš teismo iki jų automobilio.

Bazinių stočių adresai nei patvirtino, nei paneigė V. K. versijos, kad jis nebuvo įvykio metu prie „Garso“.

Liudytojas M. V. parodė, kad praeitų metų žiemą V. K. paprašė pavežti iki VĮ „Regitra“ ir jis pavežė savo automobiliu „Peugeot 406“. Prie VĮ „Regitra“ matė V. K. tėvą ir aikštelėje stovintį jo automobilį. Besėdint automobilyje „Peugeot 406“, policijos pareigūnai jį ir V. K. sulaikė ir nuvežė į policijos nuovadą. Po kiek laiko jį paleido, o V. K. paliko.

Teismo medicinos ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad T. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl stambios kraujagyslės – žasto arterijos sužalojimo. Sužalojus šią arteriją ir nesuteikus pagalbos, susidaro realus pavojus gyvybei, todėl sveikatos sutrikdymas laikomas sunkiu. T. S. buvo nustatytos trys žaizdos. Sužalojęs jį asmuo, nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo stovėti iš priekio, sužalojimą galėjo padaryti tiek dešine, tiek kaire ranka. Jei stovėjo vienas prieš vieną, tikėtina, kad sužalojo kaire ranka, o jei stovėjo šalia, galėjo sužaloti dešine ranka. Jei stovėjo arti vienas prieš vieną, patogiau būtų durti kaire ranka. Pagal padarytus sužalojimus, galimai nukentėjusysis judėjo ar sukosi dūrio metu, tada galėjo durti ir dešine ranka.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas B. V. atpažino V. K. kaip asmenį, kurio neįleido į kultūros centrą „Garsas" (t.l., b.l. 71-73). Filmuotoje medžiagoje matyti, kad liudytojas V. K. nurodė be dvejonių (2 t., b.l. 71).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytojas B. V. parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko ir jis ne viską gerai prisimena bei dabar to jaunuolio neatpažintų, nes jo darbe tokių įvykių būna daug. Apklausose duotų parodymų neprisimena, tačiau protokolus pasirašė ir turbūt šie parodymai buvo teisingi. Taip pat nurodė, kad per atpažinimą pastatė du „pijokus“, todėl ir nurodė į V. K. (t.l., b.l. 81-82).

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas Ž. J. atpažino V. K., kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, t.y. asmenį, kuris smogė D. J. į veidą ir dūrė T. S. į ranką (t.l., b.l. 85-87).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytojas Ž. J. parodė, kad ne viską gerai prisimena, nes praėjo daug laiko. Prisimena, kad du sportiškai apsirengusius, girtus ir agresyvius jaunuolius neįleido į renginį. Tie du jaunuoliai lauke sukėlė muštynes. Konflikto metu tamsaus gymio asmuo su tamsia striuke ir sportinėmis kelnėmis perdūrė T. S.. Šio asmens atpažinimo metu nurodė į jaunesnį asmenį, nes kiti du pakviesti asmenys buvo virš 40 metų amžiaus. Jei visi 3 būtų to paties amžiaus, nebūtų galėjęs nurodyti. Ankstesnių apklausų metu davė teisingus parodymus, asmens atpažinimo metu nurodė teisingus duomenis (t.l., b.l. 92-93).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esančių įrašų matyti, kad pokalbių tarp Ž. J. ir T. S. metu kalbama apie Ž. J. parodymų keitimą (t. 1., b.l. 106).

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad T. S. padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame žaste su dešinio žasto arterijos ir vidurinio nervo sužalojimu, bei durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje. Žaizdos galėjo būti padarytos vieno smūgio peiliu pasėkoje, t.y. viena žaizda buvo įėjimo, o kita buvo peilio geležtės išėjimo žaizda, o toliau peilio geležtė dar sužalojo krūtinės ląstos dešinę pusę, kur susidarė akla durtinė-pjautinė žaizda. Tokiu būdu visos trys durtinės-pjautinės žaizdos buvo padarytos vieno smūgio peiliu pasėkoje. Dėl dešinio žasto arterijos ir vidurinio nervo sužalojimo T. S. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (t.l., b.l. 31, 33).

Iš mobilaus ryšio telefono priklausančio V. K. skambučių išklotinės matyti, kad pagal telekomunikacijų bokštų duomenis šiuo telefonu 2008-12-25 buvo skambinama:

23.19 val. bazinės stoties, esančios Kniaudiškių g. 17 teritorijoje.

02.32 val. bazinės stoties, esančios Klaipėdos g. 143 teritorijoje.

(t.2 b.l. 36-39).

Apžiūrėti kratos metu paimti V. K. rūbai – tai juodos spalvos striukė su gobtuvu, jos priekinėje kairėje pusėje išsiuvinėtas užrašas „adidas“. Ant rankovių yra trys lygiagrečios pilkos spalvos juostos. Taip pat apžiūrėtos tamsios sportinės kelnės su siauromis raudonomis juostomis.

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis V. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino. Sulaikytas teigė, kad naktį iš 2008-12-25 į 2008-12-26 prie kultūros centro „Garsas“ nebuvo, tačiau kur buvo, neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad Kalėdų naktį su drauge Jurga buvo draugo Mariaus, kuris gyvena „rožyne“, pirtyje, taip pat buvo pas kitus draugus. Su Jurga draugauja apie tris metus, tačiau jos pavardės, adreso ir telefono nežino. Pavardžių ir adresų nežino taip pat ir draugų, kurių namuose tą naktį buvo, nors, kaip jis teigia, pas juos važiavo taksi. Kaltinamasis nurodė nežinantis, kodėl priklausantis jo tėvui automobilis BMW tą naktį stovėjo prie kultūros centro „Garsas“, nes jį be sutarties buvo išnuomojęs draugo draugui, kurio nepažįsta.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį teismas daro kategorišką išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o V. K. parodymai vertintini kaip jo gynybos būdas. Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis apie V. K. aplinkos žmonių darytą poveikį liudytojams ir nukentėjusiajam. Todėl savo išvadas teismas grindžia lygindamas šių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus duotus iš karto po nusikaltimo su vėlesniais parodymas bei kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais.

Nusikaltimas padarytas kultūros centro „Garsas“ kieme, netoli įėjimo durų, gerai apšviestoje vietoje, todėl prie įėjimo į „Garsą“ budėję apsaugos darbuotojai V. B. ir Ž. J. gerai matė įvykius. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. L. ir A. B. vienas iš apsaugos darbuotojų - V. B. išsamiai apibūdino asmenį, perdūrusį T. S. ranką. Jis, anot V. B., stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, vilkintis juoda striuke su „Adidas“ užrašu ir tamsiomis kelnėmis su raudona plona juosta. Pareigūnams duotus parodymus pakartojo 2009-02-14 apklaustas liudytoju. Nurodė, kad apie 1.00 val. prie įėjimo į kultūros centrą „Garsas“ atėjo du agresyviai nusiteikę girti asmenys. Vienas iš jų buvo stambesnis, jį gerai įsidėmėjo, nes su juo prie įėjimo teko bendrauti apie 10 minučių – jis prašėsi įleidžiamas į vidų, žadėjo už tai sumokėti. Nematė kaip buvo suduoti smūgiai D. J. ir I. K., nematė ir kaip buvo durta T. S. į ranką, tačiau apsaugos darbuotojai jam pasakė, kad T. S. ranką perdūrė tas pats agresyviai nusiteikęs stambesnis asmuo. Kitos apklausos, vykusios 2009-02-19 metu, V. B. paaiškino, kad minėtą asmenį atpažintų iš bendrų veido bruožų. Tą pačią dieną surengto asmens parodymo atpažinti metu V. B. be dvejonių nurodė V. K., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Greitas ir užtikrintas atpažinimas ypač gerai matyti filmuotoje medžiagoje. Liudytojo V. B. parodymus atitinka bei juos papildo kito prie įėjimo budėjusio apsaugos darbuotojo – Ž. J. parodymai. 2009-02-14 apklaustas liudytoju, Ž. J. analogiškai papasakojo apie du girtus, agresyviai nusiteikusius asmenis, kurie 2008-12-25, apie 1.00 val. atėję prie kultūros centro „Garsas“, priekabiavo prie iš renginio išeinančių lankytojų. Vienas jų buvo smulkaus kūno sudėjimo iki 25 metų amžiaus, jo aprangos neatsimena, kitas už jį žymiai stambesnis, vilkėjęs juodą sportinę striukę, juodas sportines kelnes, ant galvos užsidėjęs kapišoną ar kepurę, apie 37 metų amžiaus. Ž. J. matė kaip stambesnis asmuo smogė iš „Garso“ išeinančiam jaunuoliui, kaip dabar žinoma D. J., kumščiu į veidą. Tai pamatęs T. S., pagriebė iš apsaugos darbuotojo ašarinių dujų balionėlį ir papurškė jomis į smulkesnį asmenį. Stambesnis asmuo pasivijo į „Garsą“ grįžtantį T. S. ir, dūręs jam į ranką, kartu su draugu pabėgo. Tiek šios, tiek sekančios apklausos, atliktos 2009-02-19, metu Ž. J. tvirtino, kad T. S. sužalojusį asmenį gerai įsidėmėjo ir atpažintų iš bendrų veido bruožų. Tą pačią dieną surengto asmens parodymo atpažinti metu nurodė V. K., kaip asmenį apie kurį davė parodymus.

Nukentėjusieji T. S., I. K. ir D. J. bendrais bruožais apibūdinę smurtautojo aprangą ir fizinius duomenis, jau pirmos apklausos metu pareiškė, kad pažinti negalėtų. Tačiau, sugretinus nukentėjusiųjų bei liudytojų V. B. ir Ž. J. parodymus, nėra abejonių, kad parodymai duoti apie tą patį asmenį, kaip dabar žinoma, V. K.. I. K. ir D. J. papasakojo kaip asmuo, vilkintis tamsia striuke, sudavė kumščiu D. J. į kairį žandą. Nuo smūgio jis griuvo ant apsauginės tvorelės. I. K. pradėjo šaukti, todėl tas pats asmuo tamsia striuke sudavė kumščiu ir jai į kaktą. Netoli įėjimo buvęs jo draugas T. S. pribėgo ir liepė greitai eiti į kultūros centro vidų.

Nukentėjusysis T. S. atvykusiems į ligoninę policijos pareigūnams atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, bijodamas V. K., nes jo draugė sakė, esant jam greitosios medicinos pagalbos automobilyje, iš pravažiuojančio automobilio kažkas sušuko: „jūs gyvi iš ligoninės negrįšit“. Bet vėliau, paskatintas artimųjų, 2009-01-06 papasakojo, kad išėjęs į kiemą parūkyti, matė kaip prie D. J. priėjęs asmuo kažką pasakė ir smogė jam į veidą. D. J. griuvo ant apsauginės tvorelės. Prie jų pribėgo dar vienas vaikinas. Pamatęs, kad Indrė užsidengusi veidą, suprato, kad jai taip pat kažkas atsitiko, tačiau, kad jai būtų suduoti smūgiai, nepastebėjo. Taip pat buvo nurodęs, kad į žastą jam dūrė tas pats vaikinas, kuris prieš tai buvo sudavęs smūgį D. J. į veidą (1 t., b.l. 21-23).Teisiamojo posėdžio metu T. S. duoti parodymai nebuvo tokie nuoseklūs ir išsamūs, kaip ikiteisminio tyrimo metu, nes jis neprisiminė ar jam dūrė peiliu tas pats asmuo, kuris smogė į veidą D. J.. Taip pat teigė, kad I. K. ir D. J. smogė skirtingi asmenys. Tačiau šios nukentėjusiojo abejonės pašalinamos D. J., I. K., liudytojų parodymais bei jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Aplinkybę, kad T. S. dūrė tas pats žmogus, kuris smogė D. J. į veidą patvirtina liudytojų V. B., Ž. J., A. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo (t.l., b.l. 61-62; 66-68; 83-85), tiek teisiamojo posėdžio metu. Tiesioginiai įvykio liudytojai - D. J. ir I. K. teigė, kad jiems smogė tas pats asmuo – pirma D. J., po to I. K., kai ši ėmė šaukti. T. S. parodymų teisiamojo posėdžio metu nenuoseklumą galima paaiškinti praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykio bei baime dėl galimo keršto.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad T. S. dvi durtinės - pjautinės žaizdos dešiniame žaste bei durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje padarytos vieno smūgio peiliu pasėkoje (1 t., b.l. 31, 33). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas G. S. paaiškino, kad pagal padarytus sužalojimus nukentėjusysis dūrio metu galėjo judėti ar suktis, o užpuolikas galėjo durti dešine ranka.

V. K. dalyvavimą nusikaltimo daryme patvirtina kratos metu iš kaltinamojo gyvenamosios patalpos paimti ir teisiamojo posėdžio metu apžiūrėti jo rūbai, kurie visiškai atitinka liudytojų ir nukentėjusiųjų apibūdintą smurtautojo aprangą įvykio metu – tai juodos spalvos striukė su užrašu „adidas“ ir gobtuvu bei tamsios spalvos sportinės kelnės su siauromis raudonomis juostomis.

Nuteistojo buvimą įvykio metu prie kultūros centro „Garsas“ patvirtina ir byloje esantys netiesioginiai įrodymai – tai šalia „Garso“ paliktas jo tėvui priklausantis automobilis BMW. V. K. teigė, kad automobiliu nevažinėjo, nes iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nevengia vairuoti neturėdamas šios teisės, už tai ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 63-64). Kad šiuo automobiliu atvažiavo iš įvykio vietos pasišalinęs smurtautojas, apsaugos darbuotojai sužinojo iš praeivių ir pranešė atvykusiems policijos pareigūnams. Kitas netiesioginis įrodymas yra V. K. telefonų skambučių išklotinės analizė (2 t., b.l. 39). Nors, kaip minėjo tyrėjas, telekomunikacijų bazinių stočių adresai nei patvirtino, nei paneigė V. K. versijos, kad įvykio vietoje jis nebuvo, tačiau patvirtina aplinkybę, kad išklotinėje nurodytu laiku Panevėžio miesto kvartale, jo vadinamame „rožyne“, kuris yra toli nuo nurodytų bazinių stočių, tikrai nebuvo.

Tyrėjui R. T. iš operatyvinės medžiagos buvo žinoma, kad liudytojai ir nukentėjusieji buvo verčiami keisti parodymus, todėl dėjo pastangas, kad liudytojai asmens parodymo atpažinti metu nurodę V. K., būtų apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tačiau 2009-04-08, t.y. nepraėjus nei dviem mėnesiams po surengto asmens parodymo atpažinti, V. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškė, kad įtariamojo nepažįsta, prie „Garso“ smurtavusio žmogaus neatsimintų, o į V. K. nurodė tik todėl, kad kiti du asmenys buvo „pijokai“. Ž. J. taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjui nepatvirtino, kad įtariamasis V. K. yra tas pats T. S. ranką perdūręs asmuo. V. K. nurodė tik todėl, kad jis buvo jauniausias, kiti du buvo virš keturiasdešimties metų. Taigi, abu liudytojai teigė, kad asmenys atpažinimui buvo parinkti netinkamai. Ši liudytojų pozicija paneigiama byloje esančia medžiaga. Tiek iš fotolentelės, tiek iš vaizdo įrašo darytina išvada, kad asmenys, pakviesti atpažinimui, nesiskiria labai nei pagal amžių, nei pagal išvaizdą. V. K., gimęs 1976 m., yra trejais metais vyresnis už D. M., (gim. 1979 m.) ir septyniais metais jaunesnis už D. Š. (gim. 1969). Iš išvaizdos atpažinimui pakviesti asmenys neatrodo skirtingo amžiaus su V. K.. Abu tvarkingi ir jokiu būdu negali būti laikomi asocialiais („pijokais“). Tai paneigia ir kaltinamojo teiginį teisiamojo posėdžio metu, kad šalia jo pasodino girtuoklį ir pareigūną. Apie darytą poveikį liudytojams ir nukentėjusiesiems patvirtina ir byloje esanti medžiaga – tai duomenys, esantys nukentėjusiojo T. S. apklausos protokole (1 t., b.l. 23), kuriame užfiksuota, kad su T. S. nori susitikti nepažįstami asmenys pakalbėti apie jo asmenines problemas. T. S. tyrėjui patikino, kad turėjo tik vieną problemą – sužalojimą prie kultūros centro „Garsas“. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas liudytojo Ž. J. ir nukentėjusiojo T. S. pokalbis apie parodymų keitimą (1 t., b.l. 106). Tačiau, reikia pažymėti, kad tiek V. B., tiek Ž. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vasario mėnesį ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tuo metu prisiminė geriau. Dėl paminėtos priežasties šie liudytojų vėlesni pakeisti parodymai, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems ir vienas kitą papildantiems įrodymams, vertintini kritiškai ir atmestini.

Taigi, paminėtų įrodymų visumos analizė duoda vientisą įvykių grandinę, neginčytinai įrodančią, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs, naktį iš 2008-12-24 į 2008-12-25, apie 1.00 val., prie kultūros centro „Garsas“ dėl menkavertės priežasties sudavė nukentėjusiesiems D. J. ir I. K. po vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo sukėlė jiems fizinį skausmą, bei dūrė nukentėjusiajam T. S. vieną kartą peiliu į dešinį žastą. Iš Teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad dėl dešinio žasto arterijos ir vidurinio nervo sužalojimo T. S. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (t.l., b.l. 31, 33). Šiuo įžūliu elgesiu V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė žmonių, atėjusių į kultūros centrą praleisti laiką jame organizuotame Kalėdiniame vakare, pasipiktinimą, nemalonius pojūčius, jie buvo šokiruoti, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. K. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis, durdamas T. S. į ranką, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, tačiau, būdamas pakaltinamas, be abejo, numatė.

Liudytojai V. B. ir Ž. J. vieningai teigė, kad minėti du agresyviai nusiteikę asmenys buvo girti. Todėl V. K. pripažintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, nėra.

Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus: vienas iš jų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas - labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 ir 6 d.). Veika tyčinė, padaryta be rimtesnės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, sukėlusi sunkias pasekmes – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą bei žymios dalies jo darbingumo praradimą. Teistumai išnykę, todėl teisine prasme laikomas neteistu, tačiau aiškiai linkęs daryti teisės pažeidimus. Praeityje ne kartą teistas už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, prieš įvykį yra teistas Vokietijos Respublikos Giesseno apylinkės teismo už nusikalstamą veiką nuosavybei. Veikų padarymo dieną galiojo dvi administracinės nuobaudos (2 t., b.l. 63). Įvertinus šias bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, V. K. už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

Nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.)

Byloje pareikštas civilinis ieškinys 2607,70 Lt sumai už T. S. gydymą ligoninės stacionare (1 t., b.l. 38-48). Su ieškiniu V. K. nesutinka. Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis patvirtintas Panevėžio ligoninės pažymomis. Įrodyta, kad sužalojimus T. S. neteisėtais veiksmais padarė V. K., todėl jis privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos išlaidas gydant T. S. (CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis T. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. K. 858,05 Lt turtinės ir 24141,95 Lt neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu. Ieškinyje nurodyta, kad T. S. buvo gydomas ne tik Panevėžio, bet ir Vilniaus, Kauno ligoninėse. Dėl sužalojimo buvo du kartus operuotas, kentėjo skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Šiuo metu dėl sveikatos sužalojimo nusikalstamais V. K. veiksmais nustatytas neįgalumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-10-05 nustatė 50 procentų darbingumo. V. K. su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys tenkintinas.

Už sveikatai padarytą žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.238 str.)

858,05 Lt dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas dokumentais – receptais, kasos čekiais, kvitais, todėl priteistinas iš V. K..

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. V. K. tyčine nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau, akivaizdu, kad du kartus operuotas nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu T. S. nustatytas tik 50 procentų darbingumas ir dirbti gali tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, t.y. apribota galimybė susirasti darbą. Teisiamojo posėdžio metu T. S. paaiškino, kad iki šiol jaučia didelius skausmus, negali sužalota ranka nei rašyti, nei pasirašyti ir tai sukelia nepatogumus. Ilgą laiką negalėjo dirbti, o pilnai valdyti ranką negali iki šiol. Neaiškios šio sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje. Nors kaltinamasis V. K. nedirba, byloje nėra duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei santaupas, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo T. S. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti - 24141, 95 Lt nėra per didelė, todėl priteistina.

Nukentėjusiojo atstovė adv. Lidija Blinkevičienė prašo iš V. K. priteisti išlaidas valstybei už antrinę teisinę pagalbą. Prašymas pagrįstas dokumentais – tai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo nuspręsta teikti T. S. antrinę teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jo interesus visų instancijų teismuose, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b.l. 162). Taip pat pateikta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 510 Lt (2 t., b.l. 172). Išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis CPK 99 str., 96 str. 1 d., išieškotinos iš V. K. į valstybės biudžetą.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojui Ž. J. buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos – 163,42 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš V. K..

Ikiteisminio tyrimo metu paimti V. K. drabužiai – striukė ir sportinės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. K., peilis ir kepurė nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o lyginamieji pavyzdžiai paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti į suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. balandžio 10 d.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. K. nukentėjusiajam T. S.

858 (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis) litus 5 centus turtinės ir 24141 (dvidešimt keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt vieną) litą 95 centus neturtinės žalos.

Iš V. K. priteisti Valstybinėi ligonių kasai 2607 (du tūkstančius šešis šimtus septynis) litus 70 centų T. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš V. K. išieškoti 510 (penkis šimtus dešimt) litų į valstybės biudžetą už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. S..

Iš V. K. priteisti 163 (šimtą šešiasdešimt tris) litus 42 centus proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Daiktinius įrodymus: V. K. drabužius – striukę ir sportines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. K., peilį ir kepurę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o lyginamuosius pavyzdžius palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.