Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val. Kaune m., J. Gruodžio ties namu Nr. 31 M. R., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 132; 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. savo kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino teigdamas, kad jis automobilių kontakto nejautė, todėl išvažiavo. M. R. paaiškino, kad jis 2014 m. rugsėjo 29d. įvažiavo į J. Gruodžio gatvę. Kadangi ten nebuvo išvažiavimo bei buvo siauras kelias, pradėjo manevruoti, norėdamas apsisukti ir užvažiavo ant šaligatvio bortelio, nuo kurio nuslydo. Jo automobilyje esanti parkavimosi sistema nesucypė ir neįspėjo, jog artėja kita mašina. M. R. nepajutęs įvykio ir neišgirdęs kitos mašinos signalizacijos, dar kartelį pavažiavo atgal ir išvažiavo neįtaręs, jog kliudė kitą automobilį. Išvažiuojant matė, kad viena moteris jam mojo su ranka, tačiau pagalvojęs, kad ji moja todėl, kad jis važiuoja prieš eismą, iš tos vietos išvažiavo. Tą dieną savo automobilio apgadinimų nepastebėjo, o juos pamatė kitos dienos ryte, tačiau pagalvojęs, kad gal kas automobilį apgadino prie jo fakulteto, daug dėmesio į tuos apgadinimus nekreipė. Kad apgadino kitą automobilį, M. R. sužinojo, kai apie tai jo tėvui pranešė policijos pareigūnai. Policijoje susitikęs su nukentėjusiąja, su ja kalbėjo dėl įvykio ir jai padarytos žalos, tačiau nukentėjusioji M. R. pretenzijų nereiškė, nes žalą atlygins draudimas. Labai gailisi dėl to, kas įvyko.

Liudytoja S. P. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 29d. ją pasikvietė policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra apgadintas jai priklausantis automobilis. Atėjusi prie automobilio ir jį apžiūrėjusi, pamatė, kad yra apgadintas dešinės pusės galinis bamperis ir sparnas. Matėsi nubraižymas ir nedidelis įlenkimas. Ant automobilio rado užkištą lapelį, kuriame buvo nurodytas jos automobilį apgadinusio automobilio valstybinis numeris. Draudimas S. P. automobilio sugadinimus įvertino apie 1300 Lt. Vėliau policijoje buvo susitikusi su kaltininku, kuris pripažino apgadinęs S. P. automobilį bei jos atsiprašė už sukeltus nepatogumus. Kadangi žalą atlygins draudimas, ji jokių pretenzijų M. R. neturi.

Analogiškas aplinkybes S. P. buvo nurodžiusi duodama pirminius paaiškinimus, renkant bylos medžiagą. (b. l. 8)

Liudytoja D. R. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 29d. eidama Gruodžio gatve, matė, kai du vaikinai, bandydami išvažiuoti ir manevruodami, du kartus kliudė stovintį automobilį. D. R. į tai atkreipė dėmesį, nes išgirdo automobilio skardų traškėjimo garsą. Ji vaikinams pradėjo moti su ranka, norėdama pasakyti, kad jie apgadino automobilį, tačiau automobilis, truputį pavažiavęs trumpam sustojo, tačiau vaikinai iš jo neišlipo ir iš įvykio vietos nedidindami greičio išvažiavo.

Analogiškas aplinkybes D. R. buvo nurodžiusi duodama pirminius paaiškinimus, renkant bylos medžiagą. (b. l. 7)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys prie jos, iš kurių matyti, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val. eismo įvykio vietoje - Kaune m., J. Gruodžio ties 31 namu buvo apgadintas automobilis Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo subraižytas dešinės pusės galinis bamperis, perbrauktas dešinės pusės galinis sparnas, galinės dešinės pusės durelės (b. l. 3), M. S. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje už apgadinto automobilio Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) stiklo buvo užkištas raštelis, kuriame buvo nurodytas įvykį mačiusio asmens telefono numeris bei automobilį apgadinusio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), M. R. paaiškinimas (b. l. 5), A. R. paaiškinimas dėl jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, kuriame taip pat nurodyta, jog sūnus, sužinojęs, kad apgadino kitą automobilį, labai gailisi (b. l. 6), dokumentų kopijos (b. l. 9), informacija apie kelių transporto priemonę (b. l. 10), transporto priemonių techninės apžiūros aktai, iš kurių matyti, kad ant transporto priemonės 525D, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio dešiniame kampe (0,37-0,46 cm nuo važiuojamosios dalies) bei pateikta išvada, jog automobilis dalyvavo eismo įvykį ir apgadino stovintį automobilį Mazda 6, ant transporto priemonės Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant galinio bamperio dešiniame kampe (0,37-0,58 cm nuo važiuojamosios dalies) ir pateikta išvada-automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 16; 17), foto nuotraukos, iš kurių matyti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 18-24), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus ir sprendimus (b. l. 25).

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad M. R. 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val. Kaune m., J. Gruodžio ties namu Nr. 31, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val. Kauno m., J. Gruodžio g. ties 31 namu M. R., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir įvykio vietoje nesant apgadinto automobilio savininko, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. paaiškino, kad jis nejautė, jog kliudė automobilį Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje jį apgadino, todėl nesuvokęs, jog padarė eismo įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo rasti techniniai defektai – ant transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio dešiniame kampe (0,37-0,46 cm nuo važiuojamosios dalies), ant transporto priemonės Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant galinio bamperio dešiniame kampe (0,37-0,58 cm nuo važiuojamosios dalies), iš ko matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobiliui Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) padarytiems apgadinimams. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio Mazda 6, v. n. (duomenys neskelbtini) braukimo žymės yra pakankamai nemažos. Be to iš liudytojos D. R. parodymų matyti, kad ji į automobilių kontaktavimą atkreipė dėmesį todėl, nes išgirdo automobilio skardų traškėjimo garsą, be to ji matė, kad išvažiuojantis automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį du kartus. Administracinėn traukiamo asmens M. R. paaiškinimas, kad jam išvažiuoti buvo gana sudėtinga, nes buvo siauras kelias, dėl ko manevruojant neužteko vietos gatvėje apsisukti, todėl jis užvažiavo ant šaligatvio bortelio, nuo kurio nuslydo, be to M. R. matė, kad jam išvažiuojant, jam mojo einanti moteris, sudaro pagrindą spręsti, jog jis suvokė esamą situaciją – kad kelias išvažiuoti per siauras ir todėl jis gali kliudyti kitą automobilį ir būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, privalėjo esant tokiai sudėtingai automobilio manevravimo situacijai, atkreipti dėmesį į pro šalį einančios moters rodomus gestus. Be to kaip matyti iš liudytojos D. R. parodymų, M. R. vairuojamas automobilis į stovintį automobilį atsitrenkė du kartus. Tiek vieno, tiek kito įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimai nėra sunkiai įžiūrimi, kas leistų manyti, jog smūgis tikrai buvo itin menkas. Nors liudytoja D. R. taip pat nurodė, kad kliudęs kitą automobilį kaltininko automobilis iš įvykio vietos išvažiavo nedideliu greičiu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad M. R. nepajuto automobilių kontakto.

Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog M. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis Nr. N-444-2387/2010). Tokiais veiksmais M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. R. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto eismo. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. R. nėra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonėms nebuvo padaryti itin žymūs ir dideli apgadinimai. M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nuo tyrimo pradžios neneigė padaręs eismo įvykį. Iš M. R. paaiškinimo matyti, kad jis labai gailisi ir pergyvena dėl įvykio. Įvykio metu nenukentėjo žmonės, nėra duomenų, jog eismo įvykį M. R. būtų padaręs, būdamas neblaivus. Iš S. P. paaiškinimo matyti, kad M. R. jos atsiprašė ir ji jam jokių pretenzijų neturi, nes M. R. automobilis buvo apdraustas, todėl visą S. P. padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to M. R. baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., tačiau dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta nors ir minimalios trukmės papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir vienos iš paskirtų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas. Nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgiama į tai, kad M. R. turi tik vienerių metų vairavimo stažą ir padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 868 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.