- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1931-1027/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00123-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Pareiškėjas
- J. R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. R. J. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos S. J. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad S. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas į notarus dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nesikreipė, nes pradėjo jos turtą faktiškai valdyti. S. J. priklauso ½ dalys pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus palikėja S. J. buvo įgijusi pagal Paveldėjimo teisės liudijimus, todėl jie priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypo dalis prie minėtų pastatų, 393/786 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, kita dalis – palikėjos seseriai V. K.. Pareiškėjui buvo siunčiami mokėti žemės nuomos mokesčiai už ½ žemės prie pastatų, pareiškėjas mokėjo valstybei mokesčius už 393/786 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)dalies nuomą. Pareiškėjas, pradėjęs faktiškai valdyti minėtą turto (pastatų) dalį, leido juose gyventi mamos sesers V. K. (valdžiusios nuosavybės teise kitą ½ dalį minėtų pastatų) giminaičiams, su kuriais buvo sutarta neimti iš jų jokių nuomos mokesčių, jiems padengiant komunalines išlaidas už minėtą turto dalį. Pareiškėjas yra palikėjos sūnus – 1-os eilės įpėdinis, kitų 1-os eilės įpėdinių nėra. Nuo 1995 m. jokie kiti asmenys nusikreipė dėl pastatų ½ dalies, priklausiusių pareiškėjo motinai, paveldėjimo. Visus ankščiau išdėstytus faktus gali paliudyti pareiškėjo žmona D. J.. V. K. yra mirusi, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis ½ dalis pastatų ir 393/786 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registruota kaip jos nuosavybė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, pareiškimo neginčija, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Remiantis byloje pateikta 2025 m. sausio 16 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2025 m. sausio 10 d. gyventojų registro išrašu, nustatyta, kad pareiškėjas J. R. J., gim. (duomenys neskelbtini)., yra S. J., gim. (duomenys neskelbtini)sūnus. S. J., mirusi (duomenys neskelbtini)., mirė netekėjusi, turėjo vieną sūnų – pareiškėją.
6. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, S. J. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis nurodyto turto registruota V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu, kuri ieškovo teigimu, buvo jo motinos S. J. sesuo.
7. Palikėjo S. J. mirties dieną galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai; pagal šio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Po palikėjos S. J. mirties liko teismo sprendimo 6 punkte nurodytas turtas. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po S. J. mirties.
10. Iš 2025 m. vasario 13 d. Lietuvos notarų biuro rašto Nr. S-68 nustatyta, kad po palikėjos S. J. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nesudaryta. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. sausio 15 d. duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų S. J. palikimo priėmimo faktų.
11. Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių, su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mirus S. J. pareiškėjas nekilnojamuoju turtu – dalimi pastatų, kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi, mokėjo valstybei žemės nuomos mokestį už 393/786 dalį žemės sklypo, ant kurio stovi minėti statiniai, iš to galima vertinti, kad pareiškėjas laikė save turto savininku ir vykdė su nuosavybės teisės turėjimu susijusias pareigas, kiti asmenys, taip pat ir kitos 393/786 dalies žemės sklypo savininkai, tam neprieštaravo ir pretenzijų dėl to nereiškė,
12. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmos eilės įstatyminis įpėdinis J. R. J. po savo mamos S. J. mirties (duomenys neskelbtini). d jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2, 3 dalys, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad po S. J., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties jos palikimą priėmė J. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.