Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-14 · Byla Nr. ATP-67-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
ATP-67-579/2013
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00729-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-67-579/2013;Teisminio proceso Nr.4-21-3-00729-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis 2012-09-01 surašė V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2012-09-01 apie 19.55 val. prie (duomenys neskelbtini) g. 2 namo būdamas neblaivus (nustatytas 3,18 prom. girtumas) vairuodamas automobilį „Toyota RAV 4“ v/n (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė KET 14, 106, 231 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu V. I. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. Pagal ATPK 127 str. 2 d. jam skirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal ATPK 130 str. 1d. - 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems metams). Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė nuobauda pareiškėjui skirta 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas nustatė, jog V. I. 2012-09-01 apie 19 val. 55 min. Kauno rajone, Žiegždrių kaime, prie Krikščiūno gatvės 2 namo, vairuodamas transporto priemonę „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai yra saugu, apgadino kitą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to pasišalino iš įvykio vietos, ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį, jam nustatytas 3,18 promilių girtumas.

Pareiškėjo kaltę teismas grindė rašytinais bylos duomenimis bei paties pažeidėjo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. Teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonę pareiškėjas vairavo neblaivus, visas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir jo veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikavo į ATPK 127 str. 2 d. bei 126 str. 4 d., nes pareiškėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas V. I. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą pakeisti, administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti ir panaikinti už šiuos pažeidimus skirtas administracines nuobaudas. Teigia, jog teismas neobjektyviai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir savo sprendimą grindė abejonėmis bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teigia, jog byloje nustatyta, kad jis padarė eismo įvykį, tačiau iš jo nepasišalino, o išaiškinęs visa aplinkybes bei įvertinęs kartu su nukentėjusiąja žalą bei sutaręs su nukentėjusiąja nuvažiavo link savo namų paimti deklaracijos ir pinigų už žalą. Šias aplinkybes įrodo pareiškėjo paaiškinimas, nukentėjusiosios paaiškinimai, parodymai, liudytojos V. N., E. K. parodymai. Kauno rajono apylinkės teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinį siejo tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau, remiantis formuojama teismų praktika, asmuo turi suvokti ne tik, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau ir tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, siekdamas išvengti atsakomybės. Turi būti nustatyta, jog asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Pareiškėjas teigia, jog su nukentėjusiąja dėl įvykio aplinkybių sutarė, išsiaiškino. Teigia savo kaltę pripažinęs bei sutaręs su nukentėjusiąja nuvyko į namus pasiimti deklaracijos bei pinigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdama įsišventi atsakomybės. Jo veiksmuose nėra būtinojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto požymio – tyčios. Todėl nutarimas šioje dalyje keistinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, perkvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus ir nurodydamas, jog jis padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Nurodo, jog surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas alkoholį vartojo jau po to, kai išsiaiškino įvykio aplinkybes, kai buvo nustatytos veikos aplinkybės, laukiant žento atvežamų pinigų. Tai neva patvirtina liudytojų V. N. bei I. B. parodymai, kuri nurodė, jog pareiškėjas kaltės neginčijo, ketino pasiskolinti žalai atlyginti pinigų, tačiau jų ir draudimo poliso vietoje neturėjo, todėl sutarė, kad jis nuvažiuos paimti dokumentų. Liudytojos V. N. parodymai taip pat patvirtina, jog įvykio aplinkybės iš karto po įvykio buvo aiškios ir jis po įvykio buvo blaivus. Pareigūnų parodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas alkoholį vartojo siekdamas išvengti atsakomybės ar sukliudyti nustatyti įvykio aplinkybes. Pareiškėjo manymu, jo veiksmuose nėra ATPK 126 str. 4 d. įvykio ir sudėties, nes nei kelių eismo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato draudimo vartoti alkoholio po eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai aplinkybės yra aiškios ir nuspręsta nekviesti policijos. Todėl šioje dalyje administracinė byla taip pat nutrauktina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos laikinai einantis viršininko pareigas T. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog I. B. nepatvirtino apelianto teiginių. Be to, jis pats pripažino, jog nuvykęs į namus po eismo įvykio vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog V. I. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos, vertinant įrodymus šioje dalyje, nepažeistos, pritaikytos tinkamai.

Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. I. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie nustatyti su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, įvykus eismo įvykiui.

Nors administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė 231 p. numatytus reikalavimus, tačiau tiek iš bylos aplinkybių, tiek ir iš paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas faktiškai pažeidė KET 232 p. reikalavimus ir jis šį kaltinimą suprato, nuo jo gynėsi, todėl tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, kuris galėjo teismui sukliudyti priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, jog apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą ir nustatęs šį trūkumą turėjo jį ištaisyti priimdamas galutinį procesinį spendimą. Apylinkės teismas to nepadarė, nutarime nenurodė kokį KET punktą faktiškai pažeidė V. I., tačiau tai savaime nereiškia, jog nutarimas iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi visos bylos aplinkybės liudija, jog buvo tiriamas KET 232 p. pažeidimas, pareiškėjas faktiškai gynėsi nuo kaltinimo dėl šio KET punkto pažeidimo, todėl šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas faktiškai nustatė, jog pasitvirtino kaltinimas ir dėl KET 106 p. pažeidimų, tačiau nutarime to nenurodė, todėl šis trūkumas taip pat ištaisytinas teisme, nors dėl šios aplinkybės ir nėra skundo.

KET 232 p. numato, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tai yra sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių turi būti užpildoma eismo įvykio deklaracijos forma, o, jos neturint, eismo įvykio aplinkybės turi būti nurodomos ir nubraižoma įvykio schema ant paprasto popieriaus lapo ir duodama pasirašyti. Taigi deklaracija pildoma tuo atveju, jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria ir nekviečia policijos. Tačiau bent vienam iš dalyvių iškvietus policiją ir nesant užpildytos deklaracijos, su eismo įvykiu susiję dalyviai pasišalinti iš eismo įvyki vietos negali. Tai reiškia, kad įvykus eismo įvykiui turi būti arba pildoma deklaracija (parašomas įvykis paprastame popieriaus lape), arba turi būti kviečiam policija. Turi būti išaiškinamos ir užfiksuojamos įvykio aplinkybės ir kol tai nepadaryta, iš eismo įvykio vietos pasišalinti negalima.

Pareiškėjas skunde teigia, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos sutaręs su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio aplinkybių, pripažinęs kaltę ir sutaręs, kad jis atvyks su deklaracija ir pinigais, tačiau šių jo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Tam prieštarauja ir paties pareiškėjo tolesnis elgesys. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog nukentėjusioji I. B. patvirtino aplinkybes dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo, dėl jų tarpusavio sutarimo ir dėl pinigų. Ji tokių aplinkybių nenurodė nei ikiteisminio pažeidimo tyrimo stadijoje nei teisme. Paaiškinime nukentėjusioji nurodė, jog pareiškėjas prisipažino apgadinęs automobilį „Opel Astra“, siūlė susitarti, tačiau pareiškėja nesutiko ir paskambino į policiją, o pareiškėjas sėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai iš esmės atitinka ir neprieštarauja jos parodymams teisme, kada ji, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, jog ji nenorėjo kalbėtis su pareiškėju, kadangi jis jai atrodė neblaivus, paskambino pareigūnams, pranešė apie įvykį. Ir tik tada pradėjo klabėtis su pareiškėju, kuris sakė, kad reiktų užpildyti deklaraciją, tačiau jos neturi, pasakė, kad gyvena šalia, atveš ir nuvažiavo. Pareiškėjas negrįžo, ji vėl paskambino pareigūnams, ir tik jiems atvykus nuvyko pas pareiškėją į namus. Nukentėjusioji ne tik nenurodė, jog sutarė su pareiškėju dėl įvykio aplinkybių, tačiau nenurodė apie jokius pinigus, jokią žalą. Priešingai, ji patvirtino, jog nenorėjo su pareiškėju kalbėtis ir paskambino pareigūnams. Nukentėjusioji nenurodė, jog ji sutiko su tuo, kad būtų užpildyta deklaracija ir neišreiškė sutikimo, kad pareiškėjas nuvyktų namo jos atsivežti.

Analogiškas įvykio aplinkybes ji paaiškino ir pareigūnams. Tai užfiksuota tarnybiniame pranešime, o pareigūnas D. K. šias aplinkybes pavirtino ir teismo posėdyje. Nors policijos pareigūnas įvykio pats nematė, ir jo surašytas tarnybinis pranešimas bei parodymai teisme nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie leidžia patikrinti kitų įrodymų, o šiuo atveju nukentėjusiosios, parodymų, paaiškinimų patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad jos paaiškinimai ir parodymai neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog jie yra patikimi ir jais teismas pagrįstai vadovavosi bei grindė pareiškėjo kaltę dėl neteisėto, sąmoningo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusios parodymai patvirtina, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių ir dėl jų nesutaręs su nukentėjusiąją bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, tai yra neįvykdęs KET 232 p. numatytų pareigų.

Nors pareiškėjas teigia, jog jis, būdamas namuose, laukė, kol jam bus atvežti pinigai, tačiau aukštesniojo teismo manymu, ši pareiškėjo versija prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms patikimais nukentėjusiosios parodymais. Kaip jau minėta, nukentėjusioji nenurodė, jog būtų kas nors tartasi dėl pinigų, nurodė, jog pareiškėjas kažką kalbėjo apie deklaracijas, tačiau pareiškėjas nei deklaracijos, nei paprasto popieriaus lapo į įvykio vietą neatsivežė ir įvykio suforminti net neketino, atgal nesugrįžo (bei vietoj savęs neatsiuntė), o grįžęs namo gėrė alkoholinius gėrimas (nustatytas neblaivumas daugiau nei 3 prom. Nors pareiškėjo versiją dėl pinigų iš dalies patvirtino liudytojas E. K., tačiau šio liudytojo parodymai vertinami kritiškai, nes liudytojas yra pareiškėjo žentas, todėl yra suinteresuotas padėti išvengti jam atsakomybės. Be to, kaip jau minėta anksčiau, jokių duomenų apie pinigus nukentėjusioji, kurios parodymai nuoseklūs ir išsamūs, nenurodė. E. K., nors ir teigė, kad jam atvykus pas uošvį jau buvo policija, tačiau apie jokius pinigus jis niekam neužsiminė. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas teigė, kad gyveno vos kilometro atstumu, todėl jis turėjo realią galimybę neradęs deklaracijos sugrįžti pas nukentėjusiąją su paprasto popieriaus lapu ar grįžęs laukti žento su pinigais, tačiau to nedarė. Visos šios aplinkybės tik dar labiau leidžia tikėti nukentėjusiąja bei jos parodymais ir patvirtina, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog liudytojos V. N. parodymai patvirtina, jog įvykio aplinkybės buvo aiškios ir dėl jų sutarta. Liudytojos parodymai nepatvirtinami jokiais patikimais duomenimis, todėl vertinami kritiškai, kaip nepatikimi. Pažymėtina, jog ir nukentėjusioji I. B. nenurodė tokių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų ėjęs į parduotuvę skolintis pinigų (kaip jau minėta, ji apskritai neigė buvus kalbą apie pinigus).

Aukštesniojo teismo nuomone, aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas dėl įvykio aplinkybių su nukentėjusiąja nesitarė, eismo įvykio deklaracijos nepildė ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, neketindamas ten sugrįžti, nes nei deklaracijos, nei pinigų, kaip jis teigia žadėjęs nukentėjusiajai, neatvežė, į įvykio vietą nesugrįžo, o grįžęs namo gėrė alkoholį, nors turėjo galimybę grįžti pas nukentėjusiąją ir aprašyti eismo įvykio aplinkybes paprastame lape ar laukti žento su pinigais eismo įvykio vietoje. Šie duomenys patvirtina, jog V. I. pažeidė KET 232 p. reikalavimus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas, kad jis elgiasi neteisėtai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertinus pareiškėjo asmenybę, sveikatos būklę, veikos pavojingumą, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Išimtinių, ypatingai teigiamai pareiškėjo naudai bylojančių aplinkybių, nenustatyta, todėl pareiškėjui pagrįstai skirta nuobauda sankcijos ribose, atitinkanti jos minimumą.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATP 126 str. 4 d., nes jis teigia alkoholį vartojęs po to, kai įvykio aplinkybės buvo išaiškintos, todėl jis jokių teisės aktų nepažeidė. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu iš dalies sutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-248/2012 yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos kaltinimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Be to, aiškinant ATPK 284 straipsnio nuostatas, nurodama, jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-6037/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžiama, kad minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N662-2703/2009).

Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo veiką perkvalifikuojant į ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo pažeista jo teisė į gynybą ir jis nubaustas už veiką, kuri net nebuvo įvardinta ir teisiškai kvalifikuota administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pažeidžiant ATPK 284 straipsnio reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. I. buvo kaltinamas tuo, jog neblaivus sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pareiškėjas įrodinėjo, jog jis eismo įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo po to, todėl darytina išvada, jog toks kaltinimas lėmė pareiškėjo gynybinę strategiją, tačiau susidarė tokia situacija, jog jis buvo nubaustas už tai, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, jog alkoholio vartojimas po eismo įvykio pareiškėjui nebuvo inkriminuotas, ši aplinkybė kaip tam tikras pažeidimas teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo nubaudimas už tokią veiką jam buvo staigmena, jis buvo nubaustas už tai, kuo nebuvo kaltinamas, negalėjo dėl to pasirengti tinkamai gynybai ir nuo tokio kaltinimo nesigynė. Aukštesniojo teismo nuomone apylinkės teismas neturėjo teisėto pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo veiką į LR ATPK 126 str. 4 d., todėl šioje dalyje nutarimas laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi būti panaikinamas.

Aptartų teisinių ir faktinių duomenų pagrindų konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai išaiškino veikos aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino jį padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei teisingai skyrė už tai nuobaudą, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai pripažino kaltu, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje V. I. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. Kadangi ši aplinkybė galutiniam nuobaudos dydžiui reikšmės neturi, nutarimas dėl galutinės nuobaudos paliekamas galioti nepakeistas.

Siekiant ištaisyti apylinkės teismo padarytus trūkumus, nutarimas taip pat keistinas jo nustatomojoje dalyje nurodant, jog V. I. pažeidė KET 106 p. ir 232 p. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

V. I. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje V. I. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą bei nubaustas 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Papildyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo nustatomąją dalį, nurodant, jog V. I. pažeidė KET 106 p. ir 232 p. reikalavimus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys