Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-148-538/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
2A-148-538/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Audrius Saulėnas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
R. Š.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A.Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-148-538/2010Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Audriui Saulėnui, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovei R. Š. (buvusi B.), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. Š. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašė sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui, priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt. Nurodo, kad po priimto teismo sprendimo pablogėjo jo turtinė padėtis, yra bedarbis, gyvena iš 315 Lt dydžio socialinės pašalpos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-03 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad priteisto iš atsakovo 350 Lt kas mėnesį mokamas periodinis dydis yra mažesnis negu teismų praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis ir padarė išvadą, kad pagal ieškovo nurodytus motyvus, t. y. kad atsakovas yra bedarbis, ieškinio tenkinti nėra pagrindo, nes vien tai, kad atsakovas yra bedarbis neatleidžia nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, juolab, kad būdamas bedarbis turi galimybę imtis visų įmanomų priemonių pragyvenimo šaltinio suradimui.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis slaugo neįgalią motiną – yra paskirtas jos rūpintoju ir už tai gauna socialinę pašalpą 315 Lt, tai visos jo gaunamos pajamos. Remdamasis tuo teigia, kad išgali vaiko išlaikymui mokėti po 150 Lt kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-22 sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui – D. B. pakeitimo. Prašė sumažinti priteistą išlaikymą, nes pablogėjo jo turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai atmetė jo ieškinį. Teigia, kad yra bedarbis, slaugo sunkiai sergančią motiną ir gyvena tik iš gaunamos socialinės pašalpos – 315 Lt per mėnesį, todėl neturi jokių galimybių mokėti priteisto dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovas neatleidžiamas nuo pareigos bent minimaliai išlaikyti vaiką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartimi paskirtas savo motinos rūpintoju (b. l. 14) ir, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, jis neieško kito darbo, nes turi prižiūrėti sergančią motiną, kuri gauna apie 1000 Lt pensiją. Atsakovės R. Š. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, tačiau pareiga išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams (CK 3.192 straipsnis). Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu priteista po 350 Lt kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo palikta nepakeista. Ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovas teismui pateikė 2009 m. kovo 24 d., t. y. praėjus dvidešimčiai dienų nuo priimtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties. Kaip jau minėta išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba pasikeitė vaiko poreikiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bedarbio statusą atsakovas turi nuo 2009-02-12 (civilinė byla Nr. N2-1123-460/2008, b. l. 135), šiuo metu taip pat niekur nedirba ir nežada ieškotis darbo, vadinasi jo materialinė padėtis nuo priimtos teismo nutarties nepasikeitė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad vien dėl to, kad ieškovas yra bedarbis - neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiko, kolegija taip pat pažymi, kad rūpinimasis motina, kuri gauna pensiją, taip pat nėra priežastis sumažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Priteisiant išlaikymą negalima pažeisti vaiko poreikių. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas turi sveikatos problemų, jo poreikiai nepasikeitė, todėl sumažinus priteistą 350 Lt išlaikymą būtų pažeisti vaiko interesai bei jo teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jo poreikius. Priteista suma nėra per didelė, atitinka tėvų materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius, įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą, kuri teikia vaikui didesnį išlaikymą nei ieškovas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas ieškovo padėtis nepasikeitė, nepasikeitė ir vaiko poreikiai ir, atsižvelgus į teismų praktikoje taikomą minimalų išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki mažesnės nei minimali reikalinga suma (LR CK 3.201 str. l d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisTeisėjai Audrius SaulėnasSavinijus Katauskas