Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-166-460/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
2A-166-460/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Almantas Padvelskis
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Advokatai
Henrikas Mackevičius

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-166-460/2009

Teisėjas Raimonda Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorija

72; 42.9; 42.11.1; 35.3.6; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui M. K. dėl mokymo išlaidų ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo šiam mokyti ieškovo išleistas lėšas – 7 831,92 Lt sumą išleistą atsakovo mokymui, 114,92 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. 1999-08-02 atsakovas įstojo į Lietuvos karo akademiją ir įgijo kariūno statusą. 1999-10-15 buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo sutartis Nr. 42, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sudaryti atsakovui sąlygas mokytis, teikti visą išlaikymą ir po studijų skirti jį į pareigas, o atsakovas – studijuoti ir baigęs studijas ištarnauti profesinėje karo tarnyboje šešerius metus, o jeigu neištarnautų šio laikotarpio – atlyginti ieškovo patirtas jo mokymo išlaidas. 2003-07-04 atsakovas baigė studijas Lietuvos karo akademijoje ir įgijo aukštojo universitetinio išsilavinimo bakalauro laipsnį. 2003-07-03 atsakovui buvo suteiktas leitenanto laipsnis. 2003-07-04 ieškovas ir atsakovas sudarė profesinės karo tarnybos sutartį. 2003-08-05 atsakovas buvo paskirtas į Klaipėdos mieste esantį Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 10-osios rinktinės V. Montvydo mokymo centrą profesinės karo tarnybos karininko dėstytojo pareigoms eiti. Krašto apsaugos ministro 2004-08-30 įsakymu Nr. V-952 atsakovas buvo išsiųstas tobulinti karinės kvalifikacijos į Čekijos Respublikos Vyškovo karo akademiją. 2004-08-31 buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo mokymo (stažuotės) sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui mokymosi laikotarpiu mokėti atlyginimą ir nustatyto dydžio stipendiją, o atsakovas – mokytis jaunesniųjų karininkų instruktorių kursuose ir juos baigęs ištarnauti tikrojoje karo tarnyboje penkerius metus (sutarties 2.4 p.), o jeigu dėl subjektyvių priežasčių negalėtų ištarnauti penkerių metų – atlyginti ieškovui jo mokymui išleistas lėšas. Atsakovas baigė Čekijos Respublikos Vyškovo karo akademijoje instruktorių ruošimo kursą ir gavo tai liudijantį pažymėjimą. 2006-07-20 atsakovas, nenorėdamas būti perkeltas tarnauti į LDK Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną, kreipėsi į ieškovą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, motyvuodamas asmeninėmis priežastimis. Ieškovas 2006-09-21 įsakymu Nr. P-1002 nutraukė su atsakovu sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir 2006-09-29 išleido atsakovą į atsargą Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kario iniciatyva. Nurodyto įsakymo 2 punkte ieškovas nurodė atsakovui grąžinti jo mokymui ieškovo išleistas lėšas – 7 831,92 Lt. Tvirtindamas, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, šiam neištarnavus įsipareigoto ištarnauti šešerių metų termino ir 2004-08-31 sutartyje įsipareigoto ištarnauti penkerių metų termino, ieškovas, remdamasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, ieškovo ir atsakovo 1999-10-15 sutarties Nr. 42 2.4 punktu ir 2004-08-31 sutarties 2.5 punktu, laikė, kad atsakovas privalo atlyginti jo mokymui ir profesiniam paruošimui ieškovo išleistas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-05-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai bei nustatė, kad ieškovas su atsakovu sudarė tris sutartis, kurios skirtingu jų pasirašymo laiku atitiko skirtingą atsakovo statusą: 1999-10-15 sutartis Nr. 42 buvo sudaryta jo mokymosi pradžioje, 2003-07-04 sutartis – atsakovui baigus mokslus, o 2004-08-31 sutartis – siunčiant atsakovą į kursus užsienyje papildomai kvalifikacijai įgyti. Pažymėjęs, kad šalių sudarytos sutartys ar atskiri jų punktai nustatyta tvarka nėra pakeisti ar panaikinti, todėl įsipareigojimai pagal jas turi būti vykdomi, teismas sprendė, kad atsakovas, paskutiniąją pasirašyta sutartimi būdamas įsipareigojęs baigti mokslą (stažuotę) ir ištarnauti krašto apsaugos tarnyboje penkerius metus, tačiau to nepadaręs dėl savo kaltės, privalo atlyginti jo mokymo išlaidas. Teismas laikė, kad ieškovas tinkamai apskaičiavo atsakovui mokyti turėtas išlaidas vadovaudamasis ginčo atsiradimo metu galiojusiu krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintomis taisyklėmis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-05-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nelogiškas, pažeidžiantis atsakovo teises, paremtas abejotinos galios teisės aktu, priimtas nesilaikant pareigos išsiaiškinti teisės akto teisėtumo klausimą, todėl neteisėtas ir naikintinas. Joks teisės aktas nenumato, kad iš privalomosios karo tarnybos kario gali būti išreikalautos išmokos buitinėms išlaidoms, kurios vadinamos stipendija. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad mokymosi išlaidos buvo priskaičiuotos pagal žymiai vėliau, nei tarp šalių buvo sudarytos sutartys, priimtą teisės aktą – Krašto apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymą Nr. V-449, kuris negali galioti atgal. Minėtas įsakymo 2.2.1 punktas ir įsakymu patvirtintų išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisyklių 5.3 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Lietuvos Respublikos Konstitucijai (7 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymui (11 str.), Krašto apsaugos ir sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui (44 str. 2 d.) bei Darbo kodeksui (95 str. 6 d.). Minėtas įsakymas neteisėtas dar ir dėl to, kad priimtas nekompetentingo administravimo subjekto. Atsakovas teismo prašė kreiptis dėl minėtų teisės aktų teisėtumo į kompetentingą teismą, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas nesiėmė jokių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad byla, nagrinėjant ją apeliacine tvarka, buvo sustabdyta iki paaiškės krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 įsakymo Nr. V-449 „Dėl išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ atitiktis įstatymui. Pažymėjusi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-20/2007, poįstatyminis teisės aktas, t. y. krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. V-449 ir juo patvirtintos Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklės pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui, tačiau atkreipusi dėmesį į tai, kad teismo sprendime nenurodyta, jog pripažintas neteisėtu teisės aktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, teisėjų kolegija darė išvadą, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsniui, laikytina, jog poįstatyminis teisės aktas negali būti taikomas nuo nurodyto Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, t. y. nuo 2008 m. sausio 5-osios. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aptarė atsakovo ginčijamas aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis šioje byloje teisingumo bei protingumo principais, sprendė, kad atsakovas, mokydamasis Karo akademijoje, ne tik gavo nemokamą aukštąjį išsilavinimą, bet ir buvo visiškai valstybės išlaikomas, todėl, neištarnavęs įsipareigoto laiko, privalo kompensuoti valstybei patirtas išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-30 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111, 112 straipsnius teismas, nagrinėdamas individualią bylą, savo arba proceso dalyvių iniciatyva turi teisę pradėti konkretaus norminio teisės akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisminį tyrimą dėl jo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Iš šios įstatyminės nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas galimybę individualioje byloje peržiūrėti konkretaus norminio akto, kuris turi būti taikomas toje byloje, teisėtumą išskiria iš kitų atvejų, kai norminių aktų teisėtumas yra peržiūrimas pagal abstrakčius atitinkamų subjektų prašymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnis). Krašto apsaugos ministro veiksmai, atlikti iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas norminis aktas, yra neteisėti ir šiuo norminiu aktu nebuvo galima vadovautis priteisiant iš atsakovo jo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas.

2009-05-12 atsakovo M. K. atstovas pateikė 2009-05-11 tarp šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, prašo ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Atsakovas M. K. prašo priteisti iš jo už reikalavimą dėl mokymosi išlaidų priteisimo 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio – 42,58 Lt (nuo 5 677,53 Lt sumos). Nurodo, kad sudarant taikos sutartį, mokėtinas ketvirtadalis žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina.

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Iš pateiktos 2009-05-11 sudarytos ir pasirašytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, šalys nurodė dėl taikos sutarties teisinių pasekmių žinojimo, todėl taikos sutartis tvirtintina, Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-05-21 sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 5 p.). Šalys taikos sutartyje nurodė, kaip išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl jis išspręstinas remiantis sutarties sąlygomis.

Šalys taikos sutarties sąlygose numatė, kaip išsprendžia bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo klausimą, todėl išspręstinas tik žyminio mokesčio valstybei atlyginimo klausimas. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Šalys taikos sutartimi susitarė dėl 5 677,53 Lt sumos, nuo šios sumos valstybei priteistinas 25 procentų dydžio žyminis mokestis – 42,58 Lt (5 677,53 x 3 proc. x 25 proc.).

Nustatyta, kad atsakovas M. K. yra sumokėjęs 20 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismo 2007-05-21 sprendimu (2007-06-20 mokėjimo kvitas, AB banke „Hansabankas“, t. 1, b. l. 79), paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 99,20 Lt (2007-06-27 mokėjimo kvitas, AB banke „Hansabankas“, t. 1, b. l. 86), už kasacinį skundą – 234,96 Lt (2008-07-14 mokėjimo kvitas, AB banke „Hansabankas“, t. 1, b. l. 162), iš viso yra sumokėjęs 354,16 Lt žyminio mokesčio (20+99,20+234,96=354,16 Lt). Įskaičius 42,58 Lt mokėtino žyminio mokesčio nuo pripažintos sumos, atsakovui iš valstybės grąžintina 311,58 Lt sumokėto žyminio mokesčio (354,16–42,58=311,58).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-05-21 sprendimą panaikinti.

Patvirtinti taikos sutartį, 2009-05-11 sudarytą tarp ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, įmonės kodas 188602751, adresas Totorių g. 25/3, Vilnius, atstovaujamos Vinco Zaliausko, veikiančio pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą Nr. 12-01-1596, ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Henriko Mackevičiaus, tokiomis sąlygomis:

Ieškovas savo reikalavimą sumažina iki 5 677,53 Lt, nuo kitos ieškinio dalies atsisako.Atsakovas su ieškinio dalies atsisakymu sutinka ir įsipareigoja sumokėti 5 677,53 Lt sumą per 18 mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos po 300 Lt, paskutinį mėnesį – 577,53 Lt.Bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai nekompensuoja.

Grąžinti atsakovui M. K. 311,58 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2007-06-20, 2007-06-27, 2008-07-14 mokėjimo kvitus, AB banke „Hansabankas“.

Civilinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAlmantas Padvelskis