Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Interum“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-09-04 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.34).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-09-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2008-09-19 atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-04 nutarties, kaip paduotą neįgalinto asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p.) (b.l.46). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal ieškovo įstatų 7 str. bendrovės vadovą (t.y. generalinį direktorių) renka bendrovės valdyba. Todėl poilsio dieną generaliniam direktoriui S.V. T. galėjo suteikti ir vietoj jo skirti pavaduojantį generalinį direktorių įmonės valdyba ar pats generalinis direktorius, o ne bendrovės padalinio vadovas (išteklių departamento direktorius Z. G.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ ar teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai traktavo materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su atstovavimu, dėl ko priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 315 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo vykdantysis direktorius R. B. turėjo įgaliojimus pasirašyti ieškovo vardu 2008-09-19 atskirąjį skundą; jei ne - kokios teisinės pasekmės atsiranda.

Apelianto argumentas, jog atsisakyti priimti skundą CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu galima, jeigu prieš tai buvo taikytas skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 316 str.), pripažintinas pagrįstu. Kuomet paduotas apeliacinis ar atskirasis skundas nevisiškai atitinka procesiniams dokumentams keliamus bendruosius reikalavimus, išdėstytus CPK 111 str. 4 d., teismas, sprendžiantis jo priėmimo klausimą nustato terminą šiam trūkumui ištaisyti (CPK 316 str. 1 d.). Jei pagal teismo nurodymą ir nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumas bus pašalintas, tai skundais bus laikomas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 316 str. 2 d.). Kai atskirąjį skundą pasirašo bei jį paduoda asmens įstatyminis atstovas ar atstovas pagal pavedimą, prie skundo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgalinimų apimtį. Įgaliojimų vesti bylą turėjimas ir įrodymų apie tai pateikimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Apeliantas tokio įrodymo nepateikė. UAB „G4S Lietuva“ 2008-06-09 įgaliojimą Nr. 1305, išduotą išteklių departamento direktoriui Z. G., ieškovas pateikė tik su antruoju atskiruoju skundu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokio dokumento, patvirtinančio pirmąjį atskirąjį skundą pasirašiusio asmens galėjimą ar negalėjimą atstovauti apeliantą, nepagrįstai pripažino, jog l.e. UAB „G4S Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas R. B. procesinės teisės pateikti atskirąjį skundą neturėjo.

Pagal UAB „G4S Lietuva“ įstatų (b.l.22-31) 7 str. 2 d. bendrovės vadovas yra generalinis direktorius. Juo bendrovės valdyba išrinko S.V.T. (b.l.44). Įmonės vadovas, kaip juridinio asmens atstovas pagal įstatymą (ex officio, be atskiro įgaliojimo), atstovauja įmonę išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Bendrovės įstatų 7 str. 4 d. 3 p., ABĮ 19 str. 6 d.). Juridinio asmens atstovavimo teisme ypatumus reglamentuoja CPK 55 str. Taigi apeliantas nepagrįstai remiasi DK 24 str. 2 d., kuri taikoma darbo teisės srityje, t.y. įmonės vadovo įgalioto darbuotojo santykiuose su trečiaisiais asmenimis: kontrahentais, valstybės ir/ arba savivaldybės institucijomis, išskyrus teismus.

Įmonės įstatų 7 str. 3 d. suteikia generaliniam direktoriui teisę išduoti įgaliojimus kitiems asmenims, nediferencijuojant pagal numatomų atlikti veiksmų pobūdį (reikšmę) ir/ ar vietą. Pvz., bendrovės vadovas 2008-02-06 išdavė įgaliojimą Nr. 1166 (b.l.62) teisininkei K. L. atlikti procesinius veiksmus (CPK 55 str. 2 d.). 2008-06-09 dienos įgaliojimu Nr. 1305 (b.l.61) generalinis direktorius įgaliojo išteklių departamento direktorių Z. G. įmonės vadovo vardu pasirašyti įsakymus dėl bendrovės darbuotojų kasmetinių atostogų suteikimo. Z. G., kaip įgaliotas asmuo, 2008-09-19 teisėtai išleido įsakymą Nr. A-302 (b.l.45) 2008-09-19 suteikti generaliniam direktoriui papildomą poilsio dieną (DK 214 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimas suteikia įgaliotiniui teisę atlikti įgaliotojo vardu tik tuos veiksmus, kurie yra nurodyti įgaliojime. Kaip matyti iš 2008-06-09 įgaliojimo Nr. 1305, Z. G. tiesiogiai nebuvo įgaliotas skirti darbuotoją, kuris pavaduotų generalinį direktorių jo laikino nebuvimo darbe laikotarpiu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad pats generalinis direktorius galėjo vietoj savęs paskirti jį pavaduojantį asmenį. Kita vertus, pastarojo atskirojo skundo, kurį pasirašė generalinis direktorius, padavimas pats savaime įrodo, kad bendrovės vadovas patvirtina R. B. atliktus procesinius veiksmus (CK 2.149 str.) ir siekia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apsvarstytų apeliacinės instancijos teismas.

Susiklosčius išvardintai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepaisė ieškovo konkliudentinių veiksmų, liudijančių, jog 2008-09-19 atskirojo skundo pareiškimas atitinka tikrąją juridinio asmens valią. Priešingas traktavimas sukliudytų ieškovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai prieštarautų CPK 2 str. bei 5 str. įtvirtintiems civilinio proceso tikslams Todėl skundžiama nutartis naikintina, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.