- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-30
- Bylos Nr.
- A-143-1802-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Migracijos departamento, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- N. L.
- Trečiasis asmuo
- Virginijai Ramoškaitei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
dalyvaujant atsakovo atstovų Migracijos departamento ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovams Renatai Romančikienei ir Leonardui Pociui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Migracijos departamento ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Migracijos departamento ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Virginijai Ramoškaitei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. L. su skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę atlyginti patirtą turtinę žalą – 50 Lt, taip pat neturtinę žalą – 5 000 Lt.
Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. balandžio 24 d. kartu su dukra M. L. vyko į Latvijos Respubliką, Jūrmalos miestą, tačiau Latvijos pasienio pareigūnai, patikrinę pasus, pareiškė, kad dukros Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra pavogtas, ir perdavė dukrą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos pareigūnams. Vėliau paaiškėjo, kad jos dukters pasas dėl Migracijos departamento darbuotojos veiksmų nebuvo paskelbtas galiojančiu, o Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus Organizacinės grupės vyresnioji specialistė Virginija Ramoškaitė 2005 m. balandžio 14 d., pažeisdama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 11 straipsnio l dalį, klaidingai telefonu informavo, jog dukters pasas paskelbtas galiojančiu. Pareiškėja nurodė, kad dėl minėtų pareigūnų veiksmų ji su dukra negalėjo tęsti kelionės į Latviją, nes dukra buvo sulaikyta. Teigė, jog už kelionę sumokėjo 136,50 Lt, iš kurių 86,50 Lt grąžino kelionių organizatorius UAB ,,Kelionių laikas“, todėl ji patyrė 50 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą, t. y. dvasinį skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nes buvo pareikšta, kad pasas pavogtas, o pareigūnai su ja kalbėjo lyg iš tikrųjų ji būtų pavogusi pasą, privalėjo duoti paaiškinimus dėl veiksmų, kurių ji nebuvo padariusi. Be to, negalėjo vykti į ekskursiją, dėl ko buvo sugadintos dukros atostogos - stresą patyrė ir jos dukra, taip pat kilo ir kitų nepatogumų - niekas nepasirūpino jų grįžimu namo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 64 – 67) pareiškėjos N. L. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė N. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, 50 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos.
Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – padarytą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso (CK) 6.245 – 6.250 str., 6.271 str. 1, 4 d.). Pažymėjo, jog nei vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinta Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarka (Tvarka), nei kiti teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kokia tvarka ir kas turi inicijuoti bei atlikti pakeitimus dokumentų išrašymo sistemoje tuo atveju, kai panaikinamas sprendimas pripažinti pasą negaliojančiu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalimi taikytina Tvarkos 70 punkto 2 pastraipa. Nurodė, kad pareiškėjos dukros pasas buvo pripažintas negaliojančiu Migracijos departamento 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 8P – 2235, tačiau pasas nebuvo paimtas. Teismui 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikinus šį sprendimą išnyko pagrindas laikyti pareiškėjos dukros pasą negaliojančiu, todėl Migracijos departamentas privalėjo nedelsdamas atlikti pakeitimus asmens dokumentų išrašymo sistemoje arba įpareigoti tai atlikti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrių. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas šių veiksmų neatliko, todėl konstatavo, jog Migracijos departamento darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus darbuotoja neužtikrino teisingos informacijos dėl paso galiojimo suteikimo pareiškėjai (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 11 str. 1 d.), todėl taip pat konstatavo, jog Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato galimybę atlyginti neturtinę žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d., 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjos turėtos išlaidos (turtinė žala) yra 50 Lt. Teismas pripažino, jog pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pakenkta jos garbei ir orumui, patyrė nepatogumų dėl sužlugdytos dukros kelionės, todėl ji patyrė ir neturtinę žalą. Teismo nuomone, išdėstytų faktų analizė leidžia konstatuoti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp pareiškėjai kilusių neigiamų pasekmių ir Migracijos departamento bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. tuo atveju, jei asmens dokumentų išrašymo sistemoje būtų laiku paskelbta apie pareiškėjos dukters paso galiojimą, pareiškėja su dukra Lietuvos – Latvijos pasienyje nebūtų buvę sulaikytos ir jų kelionė nebūtų sužlugdyta, taip pat tuo atveju, jei pareiškėjai būtų buvusi suteikta teisinga informacija apie jos dukters paso galiojimą, pareiškėja pati galėjo atsisakyti kelionės arba imtis priemonių pakeisti įrašus asmens dokumentų išrašymo sistemoje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja dėl neteisėtų valstybės institucijų darbuotojų veiksmų patyrė 50 Lt turtinę žalą ir neturtinę žalą, kuri nuo 5 000 Lt mažintina iki 1 000 Lt, nes pareiškėjai neigiamas pasekmes betarpiškai sukėlė Lietuvos ir Latvijos sienos apsaugos tarnybų darbuotojų, kuriems pareiškėja neturi jokių pretenzijų, veiksmai, taip pat vadovautinasi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 107 – 112) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Migracijos departamento ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus atmetė.
Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat pažymėjo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Teismas nurodė, kad Tvarka yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimo ir negaliojimo klausimus (1 p.). Pagal Tvarkos 69 punktą, duomenis apie šios tvarkos 66.2 punkte nurodytų pasų negaliojimą (kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti išduotas) į asmens dokumentų išrašymo sistemą įveda Migracijos departamentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nepilnametės dukros pasas Migracijos departamento 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu Tvarkos 66.2 punkto pagrindu. Duomenys apie šio paso negaliojimą buvo įvesti Migracijos departamento, kuris (pareiškėjai apskundus minėtą 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą teismui) dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime proceso šalies – atsakovo - teisėmis ir dėl pastarosios priežasties kuriam buvo tiesiogiai žinomas bylos nagrinėjimo rezultatas (teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimas panaikinti minėtą 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą). Išvardintos aplinkybės rodo, kad Migracijos departamentas yra institucija, atsakinga už duomenų apie paso galiojimą laike įvedimą į asmens dokumentų išrašymo sistemą, ir leidžia daryti išvadą bei konstatuoti, jog šiuo atveju (išnykus teisiniam pagrindui laikyti nurodytą pasą negaliojančiu) Migracijos departamentas privalėjo įvesti informaciją apie šio paso galiojimą pareiškėjos dukros duomenų bazėje. Nors pastarosios informacijos įvedimas į asmens dokumentų išrašymo sistemą tiesiogiai nėra reglamentuotas Tvarkoje, tačiau tai kyla iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurios nesilaikymas (pagal CK 6.246 str. 1 d.) yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas akcentavo, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad atsakovui atstovaujančių institucijų pareigūnai (Institucijos) deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą. Iš bylos matyti, kad prieš išvykdama su dukra į Latviją pareiškėja telefonu teiravosi VPK Migracijos skyriuje, ar yra kliūčių jos dukrai vykti į užsienį, ir šio skyriaus darbuotoja - trečiasis suinteresuotas asmuo - atsakė, kad tokių kliūčių nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis negalima aiškiai konstatuoti, ar pareiškėja (telefonu) klausė apie asmens duomenų bazėje esančią informaciją, taip pat pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsakymas pareiškėjai, kad teisinių kliūčių pareiškėjos dukrai vykti į užsienį nėra, iš esmės yra teisingas, nes įsigaliojus minėtam teismo (2004 m. gruodžio 6 d.) sprendimui teisinės kliūtys vykti į užsienį išnyko. Be to, pareiškėjos pasirinktas tokio paklausimo būdas (kreipimasis žodžiu ir telefonu) iš dalies sąlygojo greitos ir betarpiškos informacijos suteikimą, t. y. paklausimo būdas buvo tam tikras neišsamios informacijos gavimo rizikos faktorius. Teismas nurodė, kad (kaip matyti iš 2005 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-11-257) 2005 m. balandžio 14 d. (minėto paklausimo dieną) dėl Migracijos skyriuje vykdomų remonto darbų kompiuteriai buvo atjungiami. Išvardintos aplinkybės, kolegijos manymu, neleidžia padaryti išvados, kad VPK Migracijos skyriaus (trečiojo suinteresuoto asmens) pareiškėjai telefonu suteikta informacija buvo tiesiogiai sąlygotas pagrindas atsirasti pareiškėjos nurodytai žalai. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada negali būti pripažinta pagrįsta. Tačiau dėl aukščiau pateiktų argumentų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad CK 6.247 straipsnio taikymo prasme tarp Migracijos departamento minėto neveikimo ir pareiškėjos nurodytos turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas, o tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir apelianto Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nurodytu būdu pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties išaiškinimo (b. l. 119 – 120).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, iš kieno asignavimų turi būti išmokamos priteistos sumos. Jei būtų išaiškinta, jog žala atlyginama ne iš Teisingumo ministerijos valdomų asignavimų, o iš valstybės institucijų asignavimų, nėra aišku, iš kokios valstybės institucijos asignavimų ši žala turėtų būti atlyginama. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, žala kilo esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo ir Migracijos departamento neveikimo. Tokio priežastinio ryšio tarp turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai (kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimo, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis.
Kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovo (Lietuvos valstybės) atstovai kelia klausimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties išaiškinimo. Šia nutartimi buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimas, pagal kurį pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, priteista 50 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi iš esmės prašoma išaiškinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pateiktas prašymas siejamas su apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio aiškinimu, kolegija priima šio prašymo išsprendimo klausimą savo žinion.
Pagal nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, atsakovas, iš kurio priteistos minėtos sumos, yra aiškiai įvardintas. Tai - Lietuvos valstybė. Šio atsakovo atstovavimas šioje byloje, kurį vykdė Vidaus reikalų ministerija ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, yra procesinis. Tai matyti iš CK 6.273 straipsnio 1 dalies ir jos pagrindu priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 turinio. Todėl konstatuotina, kad prašomi išaiškinti teismų procesiniai sprendimai jų vykdymo požiūriu yra nedviprasmiški ir pakankamai aiškūs.
Kolegija taip pat pažymi, kad klausimai dėl asignavimų atlyginti dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiradus žalą naudojimo yra reglamentuojami specialiu įstatymu –Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymu. Todėl šioje byloje paduotas prašymas išaiškinti sprendimą negali būti sprendžiamas taikant ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį ir dėl šios priežasties atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties išaiškinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.