Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-621-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2007-06-11
Bylos Nr.
2A-621-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Ieškovas
G. V.
Civilinė byla Nr.2A-621-153/2007
Pirmos instancijos teismo teisėja B. Bartkienė

Procesinio dokumento kategorija 44.5.2.5, 121.1., 121.15, 121.21., 121.22

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartiS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei N. G. , atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei S. G. ,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros bei atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo,

civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 6 789,77 Lt turtinės ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam buvo pateikti įtarimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 1 d., padarymu ir nuo 2004-12-29 iki 2005-07-04 buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas, kuri pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, atliktų pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas daugiau negu septynis mėnesius. Ieškovas dėl nusikalstamos veikos specifikos įkalinimo vietoje patyrė pažeminimus ir patyčias iš kitų suimtųjų, dėl nepagrįsto suėmimo patyrė neturtinę žalą. Po kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę, ieškovas nebuvo sugrąžintas į darbą ir iki šiol neturi nuolatinio darbo. Iki sulaikymo ieškovas dirbo pagal darbo sutartį UAB“Levor“, pagal kurią jam per mėnesį turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 500,00 Lt, todėl, ieškovui turi būti atlygintos su darbo netekimu susijusios išlaidos, t.y. nuo 2004-05-20 iki 2005-10-01 negautas darbo užmokestis - 138,57 Lt už laikotarpį nuo 2004-05-20 iki 2004-05- 31, bei po 415,70 Lt už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2005-10-01, iš viso – 6 789,77 Lt.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pats savaime ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia buvus procesinių sprendimų neteisėtumui, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Kardomasis kalinimas (suėmimas) yra teisėtas, jeigu jis grindžiamas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nepanaikintas instancine tvarka teismo nutartimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo apskųstos teismo nutartys dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo buvo panaikintos. Ieškovui būnant įkalinimo vietoje kilo laikinų nepatogumų, tačiau ieškovas neįrodė, kad patyrė patyčias ir smurtą, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, sutriko psichinė būklė, todėl nėra įrodytos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko prašė atmesti, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai būtų buvę neteisėti. Suėmimas buvo skirtas laikantis baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų procedūrų, turint įrodymų, kurie sudarė pagrindą G. V. įtarti nusikaltimo padarymu, ieškovo skundai dėl nutarčių pratęsti suėmimą Kauno apygardos teismo buvo atmesti. Ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą nepagrįstas, ieškovas UAB „Levor“ dirbo tik dvi dienas - 2004 m. gegužės 12 d. ir 13 d.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas teisėtai, todėl atmestinas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui G. V. iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 926,54 Lt turtinei žalai atlyginti ir 932 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinį dalyje dėl 3 863,23 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmetė.

Teismas nurodė, kad ištyrus byloje surinktą medžiagą matyti, kad institucijos atlikusios ikiteisminį tyrimą ir prižiūrinčios ikiteisminio tyrimo eigą aktyviai netyrė ar ieškovas padarė konkretų nusikaltimą ir beveik ignoravo jo pateikto alibi tikrinimą. Toks pasyvus bylos tyrimas, užsitęsė ilgą laiką. Be to, ieškovą paleidus iš suėmimo, jo laisvė dar buvo suvaržyta, kadangi buvo paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencijos) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką reiškia ne tik, jog visais atvejais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme trukmė, suimtojo asmens laikymo suėmime laikotarpis negali viršyti baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytų terminų, bet ir faktinė procesinių veiksmų atlikimo trukmė, laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų turi būti pateisinantys būtinumą laikyti asmenį suimtą. Jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias tam, kad pateisintų tinkamą bylos tyrimą, t.y. procesinių veiksmų atlikimo faktinė trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaišto laiko, tokiu atveju nukrypstama nuo valstybės įsipareigojimų užtikrinti kiekvienam asmeniui įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, tuo pačiu pažeidžiama asmens teisė į laisvę nesant objektyvaus būtinumo trunkamai ilgai riboti tokią teisę. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1982 m. birželio 15 d. sprendimu byloje Eckle v. Germany konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nurodydamas, kad jei esamomis sąlygomis teismo (ikiteisminio tyrimo) institucijos bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau, jokios kitos aplinkybės negali pateisinti ilgos bylos tyrimo trukmės. Todėl vertinant tęstinio suėmimo teisėtumą, svarbu nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo institucijos bei pareigūnai veikė intensyviai atlikdami procesinius veiksmus tam, kad būtų išlaikytas tyrimo pakankamas operatyvumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai net ir gavę DNR specialisto išvadą, kuri patvirtino ieškovo nekaltumą, nenutraukė G. V. baudžiamojo persekiojimo. O 2004-05-20, atlikus parodymo atpažinti veiksmą, su įtariamuoju nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2005 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą G. V. buvo nustatyta, kad G. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl to ieškovui pripažintina teisė į žalos, padarytos taip pat ir jo suėmimu, atlyginimą.

Valstybės pareigūno ar jos institucijos neteisėtų veiksmų konstatavimas reiškia valstybės kaltę. CK 6.272 str. įtvirtinta speciali norma nustato valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinių prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administracinės nuobaudos – arešto paskyrimu. Neteisėtų veiksmų samprata pateikta Lietuvos Respublikos žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo įstatymo 2 str 4 dalyje. Tai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendis, nutartis) nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą asmenį sulaikyti, suimti ar nuteisti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškininius reikalavimus grindžia neteisėto suėmimo ir neteisėtu kitos kardomosios priemonės paskyrimo pagrindu. Teismas, nustatęs ir įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad teismas (teisėjas), sankcionuodamas ieškovo suėmimą, veikė kompetencijos ribose ir galiojusių teisės normų nepažeidė.

Ieškovas nepripažino padaręs nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu aplaidžiai nebuvo renkami kiti įrodymai, patvirtinantys ieškovo kaltumą ar nekaltumą, netikrinami duomenys, kuriuos ieškovas nurodė skunduose, todėl tokie pareigūnų veiksmai traktuotini kaip neteisėti, dėl kurių atsirado žala.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Ieškovas nurodė, kad nepatogumai pasireiškė tuo, kad patyrė gilų emocinį šoką, depresiją, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Būdamas suimtas patyrė pažeminimą ir patyčias iš kitų suimtųjų. Pareigūnai visiškai nekreipė dėmesio į jo rašomus skundus, todėl jautėsi visiškai bejėgis ir pažemintas. Sumažėjo bendravimo galimybės, pašlijo santykiai šeimoje, prarado darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad reikalauja, jog jam būtų atlygintos išlaidos, susijusios su darbo netekimu, viso 6 789,77 Lt. Teismas pripažino, kad būdamas neteisėtai sulaikytas ir suimtas ieškovas neteko pajamų, susijusių su darbo santykiais, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, negalėjo dirbti, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: priteisė negautas pajamas nuo 2004-05-20 iki 2004-12-29, t.y. 2 926,54 Lt, o reikalavimą priteisti 3 863,23 Lt atmetė, kaip neįrodytą.

Ieškovo reikalavimas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies atsižvelgus į proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinius skundus pateikė atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros vardu Jonavos rajono apylinkės prokuratūra bei atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Šalies argumentai

Apeliantas Jonavos rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimu prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, nurodė, kad pagal CK 6.272 str. civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp jų, atsakovo kaltė preziumuojama, ieškovas privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, motyvuodami kardomosios priemones suėmimo skyrimą, rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais. Tai leido daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmai gali būti laikomi neteisėtais tik įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi) nustačius baudžiamojo proceso normų pažeidimus. Netgi nedidelės klaidos procesiniu sprendimu sankcionuojant suėmimą nedaro suėmimo neteisėto (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Benhamas prieš Jungtinę karalystę, 2000 m. liepos 32 d. sprendimas byloje J. J. prieš Lietuvą, 68 paragrafas). Be neteisėto suėmimo ieškovas savo reikalavimus grindžia ir neteisėtu kitos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimu.2004-12-29 ikiteisminio tyrimo pareigūnams gavus DNR specialisto išvadą, kuri patvirtino ieškovo nekaltumą, nebuvo pagrindo tęsti G. V. baudžiamojo persekiojimo (ikiteisminis tyrimas G. V. atžvilgiu nutrauktas 2005-07-04) ir skirti jam kitą kardomąją priemonę. Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl šios kardomosios priemones - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, jam buvo padaryta kokia nors žala. Ieškovo G. V. suėmimas buvo teisėtas, sankcionuotas teismo procesiniais sprendimais. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pratęsimo, nenustatė, kad ieškovo sulaikymas, suėmimas, vėliau ir termino pratęsimas turėjo kokių nors neteisėtumo požymių. Nesant neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų civilinė atsakomybe pagal CK 6.272 str. negalima.

Apeliantas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimu prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) pagrindo teigti, jog neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, nėra, kadangi atsakovo neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka, t.y. teismo nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, pratęsimo peržiūrėjus aukštesnės instancijos teismui. Nuteisimo ar procesinės prievartos priemonių pritaikymo neteisėtumas - tai baudžiamojo proceso normų pažeidimas, atliekant šiuos veiksmus, nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu;

2) ieškovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti) teisėtos ir nebuvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau- Konvencija) 5 straipsnio nuostatos. LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartyje c. b. P. N. v. LR Teisingumo ministerija, c. b. Nr. 3K-3-34/2001, kat. 39.6.2.3 pažymėta, kad sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą Konvencija pirmiausiai nukreipia į nacionalinę teisę. Suėmimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu, pavyzdžiui, EŽTT sprendimas 1979-10-24 byloje Winterwerp prieš Olandiją, 1995-03-22 sprendimas byloje Qvnn prieš Prancūziją, 2000-07-31 sprendimas byloje Jėčius prieš Lietuvą. Konvencijos 5 straipsnis reikalauja, kad suėmimas nebūtų savavališkas ir atitiktų 5 straipsnio paskirtį - ginti asmenį nuo savavališkų valstybės institucijų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise. Ieškinyje nei savavališkumo, nei piktnaudžiavimo teise požymiai neįrodyti;

3) LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartyje nurodyta, kad vien išteisinamasis teismo nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad įtarimo pagrįstumas būtinas tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme ir yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (EŽTT sprendimas 1994 m. spalio 22 d. Murrei byloje);

4) tam, kad būtų galima įvertinti suėmimo termino trukmę, kurią ieškovas laikė perilgta, būtina atsižvelgiant į LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. c.b. M. B. v. Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-895/2003, kat.39.6.2.3 nurodytus kriterijus (faktinė suėmimo trukmė, santykis tarp suėmimo trukmės, nusikaltimo pobūdžio ir už jį numatytos bausmės, suėmimo trukmės materialiniai, moraliniai ir kitokie padariniai suimtajam, suimtojo elgesys, bylos sudėtingumas, liudytojų skaičius, bylos rezultatas bei kitokios reikšmingos aplinkybės) bei susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga;

5) atsižvelgiant į tai, kad ieškovas anksčiau buvo teistas už išžaginimą, į nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotus duomenis, buvo duomenų, kurie leido daryti prielaidą, kad ieškovas galėjo įvykdyti šį sunkų nusikaltimą. Šiuos duomenis reikėjo patikrinti, ką ir darė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus;

6) byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtą neturtinę žalą, teismas rėmėsi subjektyvia ieškovo nuomone apie patirtus išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą Jonavos rajono apylinkės prokuratūra sutiko su apeliacinio skundo argumentais, prašė apeliacinį skundą tenkinti, bei nurodė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl suėmimo pratęsimo, nenustatė, kad ieškovo sulaikymas, suėmimas, vėliau ir termino pratęsimas turėjo kokių nors neteisėtumo požymių, todėl tą taip konstatavo pirmos instancijos teismas sprendime, todėl bylos medžiagos analizė rodo, kad ieškovo G. V. suėmimas buvo teisėtas, sankcionuotas teismo procesiniais sprendimais. Neįrodžius ieškovo suėmimo neteisėtumo, atsakomybė pagal CK 6.272 str. negalima.

Atsiliepime į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašė skundą tenkinti, savo pritarimą grindė argumentais, kurie buvo nurodyti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Atsiliepime į atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija sutiko su apeliacinio skundo motyvu, kad siekiant pagrįsti atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą ieškovas turi įrodyti buvus neteisėtiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmams. Kardomasis kalinimas (suėmimas) yra teisėtas, jeigu jis grindžiamas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nepanaikintas instancine tvarka teismo nutartimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo apskųstos teismo nutartys dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo buvo panaikintos. Nutartis dėl suėmimo tęsimo buvo apskųsta Kauno apygardos teismui, tačiau skundas buvo atmestas, tokiu būdu byloje nėra įrodymų pagrindžiančių neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas (teisėjas), sankcionuodamas ieškovo suėmimą, veikė kompetencijos ribose ir galiojusių teisės normų nepažeidė, todėl teismas priteisdamas ieškovui 50 000 Lt neturtinės žalos, pats sau prieštarauja, nes konstatuodamas, kad suėmimas buvo teisėtas už neteisėtus veiksmus priteisė neturtinę žalą. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad ieškovą apkaltinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d. padarymu, jis patyrė patyčias ir smurtą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, sutriko psichinė būklė. CPK 178 str. nustato pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismą patenkinti apeliacinį skundą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

argumentais, prašė apeliacinį skundą tenkinti,

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus.

Bylos duomenimis 2004-05-13 Kauno m. VPD Dainavos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje dėl išžaginimo pagal požymius nusikaltimo numatyto LR BK 149 str.1d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2004-05-13 apie 16 val. Kaune, Baršausko – Breslaujaus gatvių sankryžos krūmuose panaudojant fizinį smurtą buvo išžaginta L. Č. . Remiantis nukentėjusios L. Č. pareiškimu, liudytojų G. M. ir E. K. , parodymo atpažinti metu duotais paaiškinimais, 2004-05-20 ieškovas buvo sulaikytas. Tiek nuketėjusioji L. Č. , tiek liudytojos G. M. ir E. K. atpažino ieškovą, kaip asmenį buvusį nusikaltimo vietoje bei padariusį nusikaltimą. Ieškovui G. V. buvo įteiktas 2004-05-21 pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir nuo 2004-05-21 paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kolegija pripažįsta, kad ieškovo sulaikymas ir su tuo susiję procesiniai veiksmai, iš esmės buvo pagrįsti surinktais įrodymais, todėl negali būti pripažinti neteisėtais. Taikytų ieškovui prievartos priemonių būtinumas, t.y., ieškovo areštas atitiko ieškovo asmenybę, ieškovas anksčiau penkis kartus teistas už įvairius nusikaltimus bei pateiktą ieškovui įtarimą, dėl sunkaus nusikaltimo įvykdymo. Todėl šis apeliacinių skundų motyvas pripažintinas pagrįstu.

Ieškovas nuo sulaikymo momento (2004-05-20) išbuvo suėmime iki 2004-12-29, vėliau ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo panaikinta 2005-07-04, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi ieškovas nepadarė veikos turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1t.,b.l.79-80). Todėl nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar ieškovo teisių apribojimas dėl jo trukmės nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pirmajame straipsnyje įtvirtinto proporcingumo bendrajam interesui principo. Šio principo pažeidimas reikštų taikytų apribojimų neteisėtumą; tačiau ir šiuo atveju turi reikšmės tai, ar procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos nuo jų taikymo pradžios, ar neteisėtumą lemiančios aplinkybės, tarp jų ir nepateisinamai ilga apribojimų trukmė, atsirado vėliau.

Kolegija pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nepateisinamai ilgai atliko tyrimą byloje, Europos Žmogaus Teisių Teismų praktikoje tai vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma. Byla nebuvo sudėtinga, nei pagal nusikalstamų veikų skaičių, nei pagal įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą. Bylos duomenimis nusikaltimas buvo įvykdytas 2004-05-13 apie 16 val. Kaune, Baršausko – Breslaujaus gatvių sankryžos krūmuose. Atliekant tyrimą ieškovas buvo apklaustas tik vieną kartą (2004-05-21). Ieškovas kaltu dėl pareikšto įtarimo neprisipažino ir nurodė, kad įtarime nurodytu laiku jis buvo darbe Eigulių seniūnijoje, o vėliau važiavo į Jonavą. Apklaustas tyrimo metu liudytojas J. V. patvirtino, kad 2004-05-12,13 d. keletą kartų buvo Eigulių seniūnijoje ir matė ten dirbančius V. C. , E. G. ir ieškovą. Apklausti liudytojai V. C. , E. G. tyrimo metu patvirtino, kad ieškovas dirbo 2004-05-13 nuo 8val. 30min. iki 18 val. Nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad asmuo įvykdęs nusikaltimą nupirko alų ir jį išgėrė, o po to įvykdė nusikaltimą. Liudytojai Alytė Valujienė, liudytoja Z. N. , V. C. , E. G. paaiškino, kad ieškovas nevartoja alkoholio, net alaus. Tai, kad ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo ir nevartoja alkoholio, savo skunduose LR Generaliniam prokurorui, taip pat minėjo ieškovas. Į tyrimo medžiagą 2004-06-14 buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas užsikodavo 2003 m. nuo alkoholio vartojimo 5 metams. Tyrimo metu 2004-06-22 buvo gauti duomenis apie gydytojos kvalifikaciją ir teisę gydyti ligonius nuo alkoholizmo (1t.,b.l.16). Be to ieškovas tyrimo eigoje eilę kartų prašė patikrinti ieškovo telefono pokalbių išklotines bei mobiliojo telefono judėjimo maršrutą, atlikti atitinkamus procesinius veiksmus tyrimo metu. Ieškovo prašymas buvo 2004-11-05 patenkintas tik iš dalies, tyrėjas išreikalavo telefono pokalbių išklotines bei mobiliojo telefono judėjimo maršruto duomenis. Gauti duomenys apie mobiliojo telefono pokalbius ir telefono judėjimo maršrutą prijungti prie tyrimo medžiagos, tačiau jie tinkamai neištirti, nes liko neiššifruotas mobiliojo telefono judėjimo maršrutas (b.l.30-31,1t.). Todėl ieškovo prašymas įvykdytas formaliai, kadangi jokios papildomos informacijos tiriant ieškovo nekaltumo klausimą, tyrėjas faktiškai negavo. Nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl akistatos su nukentėjusiąją, kadangi nukentėjusioji nesutiko susitikti su ieškovu (b.l.40,1t.). Ieškovas prašyme nurodė, kad per užtamsintą stiklą nukentėjusioji galėjo neatpažinti ieškovo, būdama šoko būsenoje negalėjo tinkamai įvertinti asmens išvaizdos. Apklausta 2005-03-08 L. Č. (b.l.41) paaiškino, kad apklausos metu 2004-05-13 netiksliai nurodė ją išžaginusio vyriškio amžių bei nepaminėjo kitų smulkmenų, todėl, kad buvo šoke. Po šio įvykio vartojo raminamuosius vaistus, 2004-05-17 apklausos metu jau buvo apsiraminusi ir galėjo duoti išsamius parodymus. Apklausta 2004-05-13 nukentėjusioji paaiškino (b.l.36,1t.), kad vyras, kuris įvykdė nusikaltimą buvo 24-26 m. amžiaus, 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, veidas apvalios formos, ant žando turėjo dėmę. Jis buvo apsirengęs odinę striukę, šviesiai mėlynomis kelnėmis. Apklausta 2004m. gegužės 17d. nukentėjusioji paaiškino kad vyras, kuris įvykdė nusikaltimą buvo 30 m. amžiaus, 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, veidas apvalios formos, stamboko sudėjimo, ant kairiojo žando šviesi dėmė, oda ruplėta nelygi, viena akis atrodo dešinė šiek tiek užkritusi. Kaip matyti iš asmens parodymų atpažinti protokolo, ieškovas yra vidutinio kūno sudėjimo, jo veidas nėra apvalus, ieškovas yra 182 cm. ūgio, ieškovas gimė 1969m.. Tokiu būdu asmens parodymo atpažinti protokolo surašymo momentu ieškovas buvo 34 m. amžiaus. Ieškovas pateiktas atpažinti su asmenimis, kurie nėra panašios išvaizdos ir vienodo amžiaus su ieškovu. (b.l.42-43). Apklaustos 2004m. gegužės 17d. liudytojos E. K. ir G. M. paaiškino, kad vaikinas, kuris atėjo kartu su nukentėjusiąją vilkėjo juodą medžiaginę trumpą striukę. Visi nurodyti prieštaravimai dėl ieškovo išvaizdos, amžiaus, aprangos tyrimo metu nebuvo pašalinti, o tyrimo metu surinkti įrodymai nebuvo kruopščiai patikrinti dėl to buvo pažeistos ieškovo teisės (BPK 1 str.) ir baudžiamojo proceso reikalavimai (BPK 2str.). Todėl yra pagrindas nesutikti su apeliantų motyvais dėl procesinių veiksmų įvertinimo tyrimo metu, aiškinant ieškovo dalyvavimą nusikaltime. Kolegija konstatuoja, kad procesas byloje nepateisinamai užvilkintas, todėl procesinis pasyvumas tyrimo metu negali pateisinti proceso trukmę, tai patvirtina ieškovo motyvą dėl ikiteisminio tyrimo neefektyvumo. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apelianto motyvas, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme. Šiuo atveju nustatyta, kad tyrimo medžiagoje buvo surinkti faktai, kurie nebuvo net formaliai patikrinti, o tik sukaupti tyrimo medžiagoje, todėl procesinių veiksmų prasme toks tyrimas nebuvo efektyvus, dėl to nukentėjo teisingumas.

Atliekant tyrimą medžiagoje 2004-05-24 buvo paskirtas DNR tyrimas, tačiau Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada išduota tik 2004-12-29. Išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų L. Č. kelnių ir tampone su L. Č. makšties turiniu rasta sperma nepriklauso G. V. . Tačiau ir po to, kai paaiškėjo eksperto išvados, kad rąsta sperma nepriklauso ieškovui, tyrimas byloje tęsęsi iki 2005-07-04, o ieškovui buvo ir toliaus taikyta kardomoji priemonė. Tyrimo metu buvo paskirtos dar dvi ekspertizės, kurios iš esmės patvirtino ankstesnę išvadą, tačiau paskirta ieškovui kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo panaikinta tik 2005-07-04. Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2005 m. liepos 4 d. nutarimu (1t.,b.l.79-80) nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. V. , nustačius, kad G. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija pripažįsta, kad ilgą laiką būdamas areštinėje, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, be to, ši procesinė padėtis nepateisinamai ilgai ribojo kitas jos teises: teisę laisvai judėti (suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos), turtines teises (ieškovas būdamas suimtas negavo darbo užmokesčio). Patirti materialinio ir nematerialinio pobūdžio suvaržymai negali būti pateisinami, jeigu jie atsirado dėl uždelsto ir neefektyvaus ikiteisminio tyrimo. Kolegija konstatuoja, kad dėl nepagrįsto procesinio delsimo, ieškovui padaryta žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata. Kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai, žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolius negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių.

Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad ieškovas neįrodė byloje, jog patyrė įvairius nepatogumus, pažeminimus ir patyčias dėl paskirtos kardomosios priemonės tiek arešto, tiek rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo būdamas areštinėje išgyvena dėl susidariusios situacijos. Be to, ieškovas buvo įtariamas įvykdęs išžaginimą, todėl preziumuojama, kad ieškovas, buvo neigiamai vertinamas tiek šeimos narių, tiek pašalinių asmenų, o pareikštas kaltinimas žemino ieškovą kaip asmenį. Be to esminis faktas šioje situacijoje buvo tai, kad ieškovas nusikaltimo aplamai neįvykdė, tačiau dėl netinkamai atliekamo tyrimo buvo ilgą laiką sulaikytas ir įtariamas įvykdęs sunkų nusikaltimą. Ieškovas ne kartą akcentavo savo skunduose prokurorui, kad prarado pasitikėjimą teisingumu. Todėl visos nurodytos aplinkybės kolegijos nuomone neginčytinai patvirtina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti neturtinę žalą.

Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas tinkamai pritaikius neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turtinės žalos priteisimo, kadangi teismo išvados nepagrįstos surinktais byloje įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas dirbo UAB,,Levor,, (b.l.10) darbininku. Bylos duomenimis ieškovas neatvyko į darbą nuo 2004-05-14 (b.l.66), tai pažymėta aktuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l.67), šias aplinkybes patvirtino apklaustas UAB,,Levor,, direktorius J. V. . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad aktai dėl neatvykimo į darbą yra suklastoti ir neatitinka faktinių aplinkybių, ieškovas dirbo įmonėje ir nedarė pravaikštų, kodėl įmonės direktorius paaiškino, jog ieškovas neėjo į darbą atstovei nėra žinoma. Ieškovo atstovė prašė vadovautis byloje Sodros atsakymu dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir išmokėtų darbo užmokeščio išmokų. Kolegija konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė. Surinkti byloje rašytiniai įrodymai dėl ieškovo darbo UAB,,Levor,, yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti, pirmosios instancijos teismas apie pateiktus byloje įrodymus nekalbėjo sprendime. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo darbo sutartį, darbo sutartyje nustatyta atlyginimo sumą, ieškovo gautas išmokas ir atleidimo iš darbo pagrindą. Pirmosios instancijos teismo išvados, dalyje negautų pajamų 2 926,54 Lt. priteisimo ieškovui, nepagrįstos jokiais įrodymais. Kolegija konstatuoja, kad pagal esamus byloje įrodymus civilinės bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl sprendimas šioje dalyje panaikinamas, ir byla grąžinamą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str.1d.2p..,329 str.1d.).

Panaikinus sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, keistinas teismo sprendimas dalyje priteistų ieškovui bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.,98 str.), jų sumą nustatoma atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų sumą.

Ieškovas turėjo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (pinigų priėmimo kvitas Nr. 390478), kadangi ieškovą teismo posėdyje atstovavo advokatė (atstovavimo sutartis 2007-05-28). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovo išlaidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, priteistinos iš dalies (CPK 98 str.3d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.

nutar ė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, dėl turtinės žalos 2 926,54 Lt. priteisimo, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sumažinti priteistas iš Lietuvos Valstybės bylinėjimosi išlaidas iki 600,00 Lt.

Dalyje neturtinės žalos priteisimo sprendimo nekeisti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 350,00 Lt. ieškovui G. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Klaipėdos g-vė 5-52, Jonava).

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius