- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-442/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Simonas Bareika
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš D. K. U. N. 2468,56 Lt turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas užtai, kad jis 2008 m. sausio 1 d., apie 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine R. N. , tyčia sudavė nukentėjusiajai 18 smūgių rankų delnais ir kumščiais į veidą, galūnes, padarydamas kairio skruosto-smakro-pasmakrės srities židininį raudoną nubrozdinimą, kraujosruvas kairiojo smilkinio, lūpų kampuose, pasmakrėje, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio delnakaulio, kairiojo dilbio, kairių delnakaulių-pirštakaulių, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityje – visumoje padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iškart po smurto panaudojimo nuėjęs į virtuvę peiliu atpjovė sintetinės virvės galą, padarė kilpą, grįžęs į kambarį užnėrė kilpą nukentėjusiajai ant kaklo ir suveržė. R. N. nuo uždusimo (mechaninės asfiksijos) mirus, jis tyčia ją nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, sumažinti jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę iki sankcijoje numatyto minimumo, taip pat priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas skunde ginčija jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Tvirtina, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka, teistas, jį kaimynai apibūdino neigiamai tik dėl to, jog jis yra neįgalus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Apelianto teigimu, įvertinus šias jo paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad jis prisipažino kaltu, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, jo sveikatos būklė bloga, yra pagrindas jam skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat skunde prašo sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliantas yra įsitikinęs, jog tokia suma – 50000 Lt nukentėjusiajai yra priteista nepagrįstai, neįvertinus to, jog nukentėjusioji, gyvendama Vilniuje, motinos beveik niekada nelankydavo, jos su motina nesiejo stiprūs ryšiai (jos motinai buvo atimtos motinystės teisės ir ši nebuvo gera motina) ir nukentėjusioji dėl motinos mirties nepatyrė sunkių išgyvenimų, gal tik nepatogumus. Apeliantas mano, kad tokiu būdu nukentėjusioji nori tik pasipelnyti.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuosprendžiu iš byloje esančių duomenų (nuteistojo D. K. parodymų (t. 2, b. l. 20-21), nukentėjusiosios U. N. (t. 1, b. l. 36-37; t. 2, b. l. 23), liudytojų V. P. (t. 2, b. l. 21-22), O. P. (t. 2, b. l. 22), M. Č. (t. 2, b. l. 22), A. N. (t. 2, b. l. 22-23), A. N. (t. 2, b. l. 23), liudytojos L. K. (t. 1, b. l. 43-44; t. 2, b. l. 22-23) parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 9-22), specialisto išvados Nr. M 8/08(08) (t. 1, b. l. 26-35) teisingai nustatyta, kad apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su kartu gyvenusia R. N. metu, pastarajai gulint ant lovos, sudavė jai 18 smūgių kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to, paėmęs virvę, užmetė ją R. N. ant kaklo ir rankomis suveržė šia virve R. N. kaklą, ši nuo uždusimo (mechaninės asfiksijos) mirė. D. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl jo tyčinės veikos R. N. mirė. Teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, į bylos aplinkybes: sunkinančią (nusikaltimą padarė alkoholinio apsvaigimo būsenoje) bei lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi) jo atsakomybę ir paskyrė D. K. teisingą bausmę. Teismas laikėsi BK 61 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat jau minėtas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai paskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, atitinkantį jos vidurkį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios taptų pagrindu paskirtai bausmei sušvelninti. Į skunde nurodytas aplinkybes (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichinę sveikatos būklę (lengvas protinis atsilikimas), teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas nurodė nuosprendyje. Dar kartą į jas atsižvelgti ir švelninti bausmę iki minimalaus jos dydžio, nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantą kaimynai apibūdino neigiamai tik dėl to, jog jis yra neįgalus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, prieštarauja bylos duomenims. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr. 11 konstatuota, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai orientavosi situacijoje, suvokė realybę, elgėsi sąmoningai, savo veiką motyvuoja, kad buvo ,,supykęs“, apie įvykį pasakoja nuosekliai, nurodo asmenines įvykio aplinkybes bei konkrečius savo veiksmus, įvykio metu buvo neblaivus. Šiame akte pažymėta, kad pats D. K. pripažino komisijai, jog pastaruoju metu piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo ilgalaikiai užgėrimai, prarado saiko jausmą, susiformavo pagirių sindromas (t. 1, b. l. 126-127). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Didžiasalio seniūnijos charakteristikoje apie D. K. pasakyta, kad jis iš vaikystės yra neįgalus. Nepasižymi jokiais gerais sugebėjimais. Motina ir sesuo nuo jo nuolat kentė įvairias patyčias, engimą, dažnai pakeldavo prieš jas ranką. Vogdavo iš motinos daržo daržoves, iš rūsio bulves, įvairius paruoštus kompotus, daržovių mišraines ir paduodavo už samanės butelį arba atiduodavo sugyventinei. Vogdavo ir daiktus iš tetos namų. Už vagystes ne kartą yra patekęs į policijos akiratį. Grubus, nemandagus, nuolat po gyvenvietę bastėsi girtas, keikdamasis, būdavo vis kažkuo nepatenkintas. Neturėjo jokio užsiėmimo, išskyrus girtų kompanijas (t. 1, b. l. 143). Nuteistasis bylos proceso metu aiškino, kad R. N. nužudė dėl to, kad buvo neblaivus ir supykęs ant jos. Pažymoje nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. 15 val. 39 min. Ignalinos rajono policijos komisariate D. K. atlikus asmens blaivumo testą nustatyta 3,47 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 80). Liudytojas V. P. nuteistąjį ir nukentėjusiąją apibūdino kaip labai girtuokliavusius asmenis (t. 2, b. l. 21). Liudytoja O. P. parodė, kad pas nuteistąjį ir nukentėjusiąją pastoviai vyko išgertuvės, pas juos užeidavo visi tie, kurie girtuokliaudavo, kol D. K. dirbdavo, R. N. gerdavo, nežino kuris iš jų daugiau gerdavo (t. 2, b. l. 32). Iš visų šių duomenų matyti, kad apelianto neigiamą charakteristiką lėmė ne jo neįgalumas, bet jo besaikis girtavimas, kuris taip pat turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ekspertizės akte Nr. 11 pažymėta, kad D. K. diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu ir priklausomybės nuo alkoholio sindromu. Nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. lėtiniu sveikatos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (t. 1, b. l. 127). Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo D. K. dėl lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu ir priklausomybės nuo alkoholio sindromu (F70.8/10.2) pripažinti ribotai pakaltinamu ir taikyti BK 18 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, švelninant bausmę, kadangi ekspertai nustatė, jog jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Taigi, jis buvo pakaltinamas.
Neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas teisingai. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apygardos teismas argumentavo, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, užtikrino pusiausvyrą tarp ir nuteistojo ir nukentėjusiosios, priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai. Dėl motinos nužudymo nukentėjusioji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Pranešus jai apie motinos žūtį, ji neliko abejinga, ėmėsi priemonių ir palaidojo savo motiną. Iš jos parodymų matyti, kad su dar gyva motina judviejų ryšys nebuvo nutrūkęs, jos pabendraudavo, motina jai guodėsi, kad nuo D. K. ji patirianti fizinį smurtą (t. 1, b. l. 36-37). Tad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą sumažinti teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nesant pagrindų nuosprendžiui pakeisti, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis, neperžengiant skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.