Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovei advokatei E. G., atsakovo (duomenys neskelbtini)-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėj. E. L., treč.asm. A. R., treč.asm. VšĮ „Endive“ atstovui G. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, treč.asm. A. R., VšĮ „Endive“, dėl bendrijos susirinkimo nutarimų, įstatų įregistravimo pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovė nurodo, kad 2014 m. balandžio 29 d. pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo metu buvo patvirtinti Bendrijos įstatai, 2014 m. rugpjūčio 13 d. šie įstatai įregistruoti. Ieškovė mano, kad Įstatai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neteisėti, turi būti panaikinti, jos manymu Įstatai neatitinka tikrosios bendrijos, kaip savininkų teises įgyvendinančios organizacijos, paskirties. Tokie ieškovės argumentai atmestini - pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau Įstatymas) 2 str. 7 p., Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Kiekvienas juridinis asmuo, bendrija savo veikloje vadovaujasi Įstatymais bei savo įstatais, kurie savo esme yra bendrijos narių daugiašalė sutartis dėl tarpusavio teisių ir pareigų, šių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos. Įstatymo 7 straipsnis imperatyviai nenumato, kad įstatuose privalomai turi būti nurodytos teisės ir pareigos asmenų, nepriklausančių Bendrijai, tačiau Bendrijos administruojamame name nuosavybės teise turinčių atitinkamas patalpas. Šių asmenų teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (pvz. Įstatymo 12 str., 21-23 str.), ieškovė nenurodė, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčo įstatai tuo aspektu, kad juose nėra numatytos ne bendrijos narių teisės ir pareigos.

Taip pat abejotina laikytina, kad ir ieškovės kreipimosi į teismą teisė – CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o to šio straipsnio 3 d. numato, kad teismas nagrinėja civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pažymėtina, kad ieškovė nėra asmuo, kuriam būtų suteikta teisė ginti viešą interesą, todėl jos teiginiai, nurodomu aukščiau aspektu, negali būti vertinami.

Atmestinas ieškovės argumentas, kad Bendrijos įstatuose neįtvirtina imperatyviomis normomis deleguota valdybos narių teisė šaukti visuotinį narių susirinkimą.

Tokia ieškovės nuomonė nepagrįsta: pagal elgesio taisyklių nustatymo būdą teisės normos dalijamos į imperatyvias ir dispozityvias. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Dispozityvios normos suteikia subjektams galimybę patiems nustatyti savo teisių ir pareigų konkretų turinį. Įstatymo 11 str. 1d. numato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos teisės normos, įstatymų leidėjas bendrijos nariams leidžia apsispręsti, kuris iš valdymo organų šiuo konkrečiu atveju turi teisę sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą – ar Bendrijos pirmininkas, ar valdyba. Šiuo konkrečiu atveju visuotinio susirinkimo sušaukimo teisė buvo deleguota Bendrijos pirmininkui bet ne valdybai ir tai neprieštarauja Įstatymo 11 str. 1d. Aukščiau paminėta teisės norma yra dispozityvi ir leidžia bendrijos narių apsisprendimą, todėl nepažeidžia ginčo Įstatų redakcijos. Be to ginčo Įstatų 8.1 str. nurodo, kad Bendrijos pirmininkas yra ir valdybos pirmininkas, t.y. valdybos narys, taigi, valdyba gali įpareigoti pirmininką sušaukti visuotinį narių susirinkimą, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl valdybos narių teisių ribojimo.

Teismas sutinka su atsakovo nuostata dėl ieškinio senaties taikymo. LR CK 2.82 straipsnio 4 d. nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB narių pakartotinio susirinkimo, kuriame buvo priimti ginčo įstatai, protokolo (b.l. 17-19), ginčo įstatų redakcija ieškovei buvo žinoma jau 2014-04-29d. Iš protokolo teksto matyti, kad ieškovė skaitė ginčo įstatais, jais domėjosi, reiškė pastabas, galiausiai balsavo prieš ginčo įstatus. Ieškinyje senaties termino pradžia siejama su ginčo įstatų registravimo data, tačiau speciali norma - Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų Įstatymas niekaip nereglamentuoja ieškinio senaties termino Bendrijos organų sprendimams apskųsti, todėl šiuo atveju taikoma bendroje normoje (LR CK 2.82 str. 4d.) nurodytas senaties terminas, jo skaičiavimo tvarka, siejama su sužinojimu, o ne registracija. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovė apie ginčo įstatus sužinojo 2014-04-29 ir 3 mėnesių senaties terminas skaičiuojamas nuo 2014-04-29, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo aspektu ieškinys atmestinas. Tuo pačiu atmestini kaip neįrodyti, ieškovės teiginiai dėl revizijos komisijos nario giminystės ryšių su bendrijos pirmininku, treč. asm. VšĮ „Endive“ netinkamo įstatų projekto parengimo (CPK 178 str).

Įvertinus ir kitus byloje esančius dokumentus, ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija už atsiliepimo į ieškinį surašymą turėjo 376,51 € bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 38-39) bei už atstovavimą teisme turėjo 376,51 € bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 93-94), iš viso 753,02 € (2600,00 Lt). Atsakovas-treč.asm. A. R. už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą turėjo 200,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 71-72, 79) bei už atstovavimą teisme turėjo 100,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 96-97), iš viso 300,00 € (1035,84 Lt).

Nurodytos atsakovų išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, jos neviršija numatytų maksimalių dydžių (CPK 3 str. 1 d., 98 str.), tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi CPK 98 str. 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 str. įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimų turinį, aplinkybę, jog abu atsakovus atstovavo tas pats advokato padėjėjas, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti priteistinų išlaidų dydį 1/3 dalimi, tokia suma būtų teisinga ir protinga atlyginti už suteiktas teisines paslaugas.

Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams už advokato padėjėjo pagalbą: atsakovui (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai 502,01 € (1733,34 Lt), A. R. 200,00 € (690,56 Lt), iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 4,43 € (CPK 79, 88, 92, 93 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177, 178 str.str, 185 str., 186 str., 259-270 str.str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 49208 Kaune, atsakovo (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135390123, buveinė: (duomenys neskelbtini) Kaunas, naudai 502,01 € (penkis šimtus du eurus 01 ct – 1733,34 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

Priteisti iš ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 49208 Kaune A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 € (du šimtus eurų – 690,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

Priteisti iš ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 49208 Kaune, valstybės naudai (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, j. a. kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) - 4,43 € (keturis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.