Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, tautybė - moldovas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas (2019-06-26 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 212 str. 5 d. ir BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0213_031728_028: data ir laikas 2022-02-13 03.17 val. Trukmė 1 min. 50 s. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas, jis sako „Šito kol kas nereikia, jis gali būti ne prie ko, taigi tvorą čia paspardė ir iš tvoros į galvą davė“. Toliau matoma kaip policijos pareigūnai vedasi vyrą iki policijos tarnybinio automobilio. Vyras apie 50 metų amžiaus, su striuke su kailiuku ant gobtuvo, vyras eina ramiai. Fone girdisi kaip šaukia kitas vyras. Vaizdo įrašas baigiasi.

4) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0213_031547_067: data ir laikas 2022-02-13 03.15 val. Trukmė 5 min. 02 s. Vaizdo įraše matomas įėjimas į restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Prie įėjimo stovi daug žmonių už metalinės tvoros, kitoje pusėje stovi policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pakelia nuo žemės sėdintį vyrą, nusiveda jį ir įsodina į tarnybinį automobilį. Toliau matomas vaizdas prie kito tarnybinio automobilio, prie jo stovi kitas vyras, kuris surakintas antrankiais, šaukia. Vaizdo įrašas baigiasi.

5) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0213_032047_068: data ir laikas 2022-02-13 03.20 Trukmė 8 s. Vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 467/2022(01) nurodoma, kad:

3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo.

5. E. U. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014)

Teismo vertinimu S. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad jis 2022-02-13, apie 03.07 val., būdamas prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 prom. neblaivumas), pradėjo rankomis purtyti metalinę vielinę tvorą, ko pasėkoje tvoros dalimi sudavė tuo metu šalia stovėjusiam Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės "Vytis" vyriausiajam patruliui E. U. į kaktos kairę pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, ir tokiais savo veiksmais jis E. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V., nukentėjusiojo E. U. parodymai, specialisto išvados duomenis, vaizdo įrašas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis S. Z. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, S. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Teismo vertinimu S. Z. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Bylos duomenimis, policijos pareigūnams sulaikant S. Z., pastarasis priešinosi, stangrino raumenis, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl tuo metu buvo panaudota jėga ir spec. priemonė - antrankiai. Sulaikius vyrą, kuris pasipriešino ir sukėlė jam fizinį skausmą, pareigūnai bandė įsodinti vyrą į tarnybinį automobilį "Škoda Yeti", ekipažo Nr. V9013, galinę keleivio vietą, skirtą sulaikytiems asmenims vežti. Įsodinus S. Z. į automobilį, pastarasis aktyviais veiksmais priešindamasis išlipo iš automobilio, todėl policijos pareigūnai sulaikytąjį bandė į automobilį įsodinti dar kartą ir tuo metu S. Z. dantimis E. U. kando į dešinės rankos penktąjį pirštą, ko pasėkoje pareigūnas vėl jautė fizinį skausmą. Po asmens sulaikymo nukentėjusysis apžiūrėjo savo galvos sritį, kaktą ir pastebėjo, kad ant galvos buvo matoma hematoma ir paraudimas, o ant dešinės rankos penktojo piršto buvo matoma žaizda. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V., nukentėjusiojo E. U. parodymai, specialisto išvados duomenis, vaizdo įrašas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis S. Z. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, S. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Z. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 108-109).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės - asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę S. Z. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkus smurtiniai nusikaltimai, veikos baigtos, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Z. – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, dirbantis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. Z. už padarytus nusikaltimus paskyrus:

BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalimi), uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį;

BK 286 str. sankcijoje numatytą bausmę - 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Skirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 3 p. a) p. p., paskiriant S. Z. subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

2022-03-07 nukentėjusysis E. U. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

2022-03-01 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur civilinį ieškinį E. U. gydymo išlaidoms atlyginti.

2021-03-23 įsipareigojime nurodoma, kad S. Z. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam E. U. ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai jų civiliniuose ieškiniuose nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, pinigus pervedant į jų nurodytas banko sąskaitas.

BPK 140 str. tvarka 2022-02-13, 03.10 val. S. Z. buvo laikinai sulaikytas. 2022-02-13, 17.44 val. S. Z. iš laikino sulaikymo buvo paleistas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką:

numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, gydymusi ar darbu;

- įpareigoti tęsti darbą, o jį praradus - be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį;

numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 3 p. a) p. p., bausmes iš dalies sudėti ir skirti S. Z. subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Z. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, gydymusi ar darbu;

- įpareigoti tęsti darbą, o jį praradus - be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. Z. laikiname sulaikyme nuo 2022-02-13, 03.10 val. iki 2022-02-13, 17.44 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvyki, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Patvirtinti 2022-03-23 susitarimą, sudarytą tarp kaltinamojo S. Z. bei nukentėjusiojo E. U. dėl patirtos žalos atlyginimo, pagal kurį S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja E. U., gim. 2000-11-21, sumokėti 1000 (vieną tūkstantį Eur) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į E. U. SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti 2022-03-23 susitarimą, sudarytą tarp kaltinamojo S. Z. bei civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl patirtos žalos atlyginimo, pagal kurį S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja Vilniaus teritorinė ligonių kasai, įmonės kodas 191351679, sumokėti 42,64 (keturiasdešimt du Eur 64 euro centai) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.