Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-407-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2S-407-280/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
G. S. K.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-407-280/2015

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01954-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1; 122.1; 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3007-488/2015 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei G. S. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės G. S. K. priteisti 2 700 EUR sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad apgaulės būdu, panaudojant ieškovo elektroninės bankininkystės duomenis iš ieškovo asmeninių sąskaitų buvo pasisavinta didelė pinigų suma. Ieškovui nežinomi asmenys įvykdė nusikalstamą veiką, iš ieškovo sąskaitos pervesdami lėšas į penkių fizinių asmenų sąskaitas, iš kurių viena yra atsakovė. Dėl minėtos veikos ieškovui padaryta didelė žala, Panevėžio AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo jokių faktinių, teisinių santykių, neatlikta jokių sandorių, ieškovas prašė į atsakovės sąskaitą pervestas lėšas grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. K. ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo atsakovei G. S. K. ir grąžino jį su priedais ieškovui, išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą prašant, galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, bei pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė bendruosius teisės principus, CPK 5 str. 1 d., numatančią, kad asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos civilinio proceso tvarka. Ieškovas tiriamoje baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, o ne civiliniu ieškovu, civilinio ieškinio materialiai atsakingiems asmenims nėra pateikęs ir neprivalo to daryti baudžiamojoje byloje, todėl turi teisę kreiptis civilinės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2015-01-30 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal J. K. pranešimą dėl vagystės (BK 182 str. 2 d.) ir 2015-02-10 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju J. K. pripažintas nukentėjusiuoju, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. K. padaryta turtinė žala (b. l. 5-8). Ieškovas J. K. 2015-03-13 Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (b. l. 2-3). Teismas ieškinį priimti atsisakė CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu bei išaiškino, kad ieškovas gali reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas, tačiau ne vienintelis šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Teisė į ieškinį (teisė pareikšti ieškinį) procesine teisine prasme suprantama kaip teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, kad teismas jį išnagrinėtų ir dėl jame pareikštų reikalavimų priimtų sprendimą (nepriklausomai nuo to, ieškinys tenkinamas ar atmetamas bylą išnagrinėjus iš esmės). Teisė kreiptis į teismą (procesine teisine prasme), kaip asmens procesinio teisnumo elementas, atsiranda ir priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) prielaidų, kurių nors vienos nesant ieškinį teismas turi atsisakyti priimti atitinkamu CPK 137 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu dar civilinės bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. CPK 137 str. 2 d. 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, t. y. teisinis ieškinio pagrindas - CK 6.237 str., pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog prievolę atlyginti žalą tokią žalą padariusiam asmeniui numato CK 6.263 str. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1. 136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1. 138 straipsnio 6 punktas). Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Asmuo, manydamas, kad jam padaryta žala ar kitaip pažeistos jo teisės, turi teisę pats pasirinkti, kaip ginti savo teises: reiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ar pareiškiant reikalavimus civilinio proceso tvarka. Įvertinus šias teisės normas, konstatuotina, jog asmuo, manantis, kad jo civilinė teisė buvo pažeista, turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovo reikalavimai nenagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįsti, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėja Laimutė Sankauskaitė