Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė, LKT) 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-3915 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – LKT Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimas) viršininko 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. NSN-22-423 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam N. T.“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kalėjimo viršininkas Sprendimu jam paskyrė drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą (toliau – Fondas). Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis nesilaikė nustatytos tvarkos: 2025 m. balandžio 3 d. apie 1.00 val. pareigūnams patikrinus nuteistųjų miegamas vietas, miegojo 24-to būrio 3-os patalpos 8-oje vietoje, kai jam yra paskirta 24-to būrio 4-tos patalpos 7-a vieta. Sprendime nurodyta, kad tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 39.4 punktą, kuris nustato, kad be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno leidimo nekeisti paskirtos gyvenamosios ar miegamosios vietos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. NĮ-22-690 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, paskyrimo į būrius, patalpas ir grupes“ 1.5 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimo viršininko Sprendimą apskundė LKT direktoriui, kuris 2025 m. gegužės 23 d. jo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Kalėjimo viršininko Sprendimą.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

Pareiškėjas teigia, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo tinkamai atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į jo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo bei pateiktus įrodymus. Sprendime vartojamos šabloninės frazės, nuobauda paskirta vadovaujantis vien formaliu pagrindu. Pareiškėjo įsitikinimu, jo elgesys, priešingai nei nurodoma skundžiamame Sprendime, atitiko teisės aktų reikalavimus. Sprendimas skirti jam drausminę nuobaudą priimtas nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę į Kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir apgyvendintas būryje Nr. 24, kameroje Nr. 4. Jau pirmąją naktį, t. y. 2025 m. balandžio 1 d., jis buvo sukandžiotas blakių, pastebėjo, kad jų yra visur: po čiužiniu, ant lovos, sienų. Pareiškėjas vieną iš jam kandusių blakių nufotografavo ir nufilmavo (fotonuotraukos ir video įrašas buvo pateikti Kalėjimo administracijai ir viršininkui, taip pat buvo pateikti ir prie skundo LKT direktoriui). Tą pačią dieną jis Kalėjimo viršininkui parašė prašymą skubiai jį perkelti į kitą normalią, tvarkingą, nacionalines higienos normas atitinkinančią kamerą. Prašymus, paaiškinęs visą situaciją, jis pateikė resocializacijos darbuotojai, taip pat dalyvavo pokalbyje pas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūną, kurį informavo apie pareiškėjui priskirtoje kameroje esančias blakes ir paaiškino, kad dėl blakių įkandimų ir ropojimo patalyne jis negali miegoti ir normaliai pailsėti. Anot pareiškėjo, Kalėjimo administracija nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai išspręsti, niekaip nereagavo į jo pateiktus prašymus.

Nurodo, kad 2025 m. balandžio 3 d. naktį, negalėdamas daugiau pakęsti tokios situacijos, pervargęs nuo besitęsiančios nemigos, streso ir nervinės įtampos, maždaug po vidurnakčio, apie 00:24 val., jis išėjo į 1 aukšto koridorių. Postas, kur turėjo būti pareigūnas, buvo tuščias, iškvietimo mygtukų pastate, koridoriuje ir kameroje nėra. Teigia, kad norėjo informuoti budintį pareigūną, kad šis leistų jam pernakvoti gretimoje kameroje Nr. 3, kurioje nėra blakių ir yra laisvų vietų. Neradęs pareigūno, jis vis dėlto nuėjo miegoti į kamerą Nr. 3. Pažymi, kad taip pasielgti jį privertė Kalėjimo administracijos visiškas neveikimas ir nereagavimas į jo anksčiau pateiktus prašymus bei skundus dėl kameroje esančių blakių. Pareigūnas, užfiksavęs, kad jis guli ne jam priskirtoje kameroje ir pažadinęs, vis tiek jam liepė eiti į savo kamerą bei joje esančią lovą. Tokiu būdu pareiškėjas buvo priverstas vėl grįžti į blakių pilną lovą. Tada jis surinko iš patalynės ir lovos 3 gyvas blakes ir jas nufotografavo bei nufilmavo.

Pareiškėjas nurodo, kad po įvykio jis pateikė pasiaiškinimą, be to, 2025m. balandžio 3 d. parašė atskirą prašymą/pasiaiškinimą, kurį tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu paštu Kalėjimo administracijai bei Kalėjimo viršininkui. Šiame prašyme išdėstė visas aplinkybes dėl blakių, t. y. kad yra jų sukandžiotas, negali miegoti jau kelintą parą bei dirbti, taip pat nurodė, jog kamera neatitinka higienos normų reikalavimų. Prie prašymo jis pridėjo parazitų fotonuotraukas bei vaizdo įrašą, prašė Kalėjimo direktoriaus priimti adekvatų sprendimą, nebausti ir perkelti jį į kitą kamerą. Tačiau iki balandžio 7 d. jis nebuvo nei perkeltas į kitą kamerą, nei iškviestas pokalbiui, t. y. nebuvo imtasi jokių susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų.

Pažymi, kad remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-28 B2 dalies bei 2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. V-5 IV skyriaus nuostatomis, nuteistųjų apgyvendinimas/diferencijavimas organizuojamas laikantis įstatymu nustatytų kategorijų, grindžiamas žmogaus asmeninių poreikių, situacijos įvertinimu, atsižvelgiant į individualias nuteistojo savybes ir poreikius, turimą kalinimo patirtį, tam tikras charakterio savybes, ilgas bausmes atliekančius nuteistuosius. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. V-446 7.1 punktu, bet kuris Resocializacijos skyriaus darbuotojas, gavęs informacijos ar pats pastebėjęs suimtojo / nuteistojo prisitaikymo prie aplinkos sunkumus, surengia su juo pokalbį ir išsiaiškinęs problemas ar nustatęs poreikį perkelti jį į kitą gyvenamąją patalpą (kamerą), informuoja apie tai KPK koordinatorių. Pagal to paties įsakymo 7.2 punktą suimtojo / nuteistojo perkėlimas į kitą gyvenamąją patalpą (kamerą) inicijuojamas darbuotojui pateikiant tarnybinį pranešimą ar suimtojo / nuteistojo rašytiniu prašymu. Tarnybinis pranešimas ar prašymas DVS priemonėmis pateikiamas toliau vykdyti. Šiuo atveju Kalėjimo administracija visiškai ignoravo ir nesivadovavo minėtomis teisės nuostatomis ir reikalavimais.